Antireklama Mindaugo "Maximai"
Negi jiems gaila kelių eurų, kad lankytojai būtų normaliai informuoti apie parkavimo pakeitimus.
VZ.LT 2025.11.03 Nemaloni staigmena sostinėje prie Mindaugo „Maximos“: per mėnesį daugiau nei tūkstantis baudų
Neatidžių pirkėjų, pasirinkusių apsipirkimą prekybos tinklo „Maxima“ sostinės Mindaugo gatvėje, gali laukti nemaloni staigmena: dalis parkavimo vietų šalia pačios parduotuvės tapo mokamos ir patenka į raudonąją parkavimo zoną. Tad neatkreipus dėmesio į nuo šio rudens pasikeitusius ženklus, prie pieno pakelio kainos teks pridėti ir 35 Eur baudą.
(...)
Prie Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“ iki šio rugsėjo pirmosios 2 valandos taip pat būdavo nemokamos, dalis parkavimo vietų būdavo reguliuojamos pakeliamuoju užkardu. (...)
Raudonojoje zonoje parkavimas yra mokamas nuo 8 val iki 22 val, o taikomos baudos – nuo 20 Eur iki 35 Eur. Maksimali bauda skiriama, jei parkavimas nėra pradėtas, jei buvo mokėta, tačiau laikas pasibaigęs, gali būti skiriama ir mažesnė bauda.
T. Ševčenkos gatvėje, tarp Mindaugo ir Algirdo gatvių, esančios automobilių stovėjimo vietos ties trijų X „Maximos“ parduotuve ir Karaliaus Mindaugo mokykla priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. (...) Mokamomis vietomis tapo esančios palei centrinį įėjimą į parduotuvę (išskyrus vietas neįgaliesiems), palei tvorą su Karaliaus Mindaugo mokykla, taip pat ties Mindaugo gatve. (...)
Snieguolė Valiaugaitė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė, teigia, kad nors pasikeitus parkavimo tvarkai prie Mindaugo „Maximos“, socialiniuose tinkluose nuvilnijo besipiktinančių banga, vis tik sulaukta tik trijų klientų skundų pačioje pradžioje, todėl įrengti papildomus informacinius pranešimus parduotuvėje, nematė poreikio.
„Tačiau neatmetame galimybės prireikus tai padaryti. Stebime situaciją. Pastaruoju metu metu iš socialinės erdvės jaučiame, kad dabar lyg vėl „baudų“ padaugėjo, jei matysime tam poreikį, imsimės veiksmų“, – žada S. Valiaugaitė.
Tai, panašu, signalizuoja ir baudų statistika. Donatas Dirginčius, „Judu“ Automobilių stovėjimo veiklos organizavimo vadovas, skaičiuoja, kad rugsėjo mėnesį naujai apmokestintose vietose T. Ševčenkos gatvėje prie Mindaugo „Maximos“ buvo užfiksuota 1.072 Kelių eismo taisyklių ir stovėjimo mokesčio pažeidimai.
Šiaip lietuviški linkstantys stovai turi ir pliusą – absorbuoja jėgą ir labai tikėtina, jog dviratis galiausiai vis tiek lieka prirakintas prie stovo. Žala, jau tik vizualinė toliau žiūrint į linkusį stovą... Esmė, ten ne normalaus storio strypas, bet labiau skarda, dar didesnio diametro, tai lengvai linksta, kaip popierius.
Norint patobulint saugumui ir ilgaamžiškumui, tai reiktų strypo per vidurį, panašu jis kiek aukščiau gaunasi nei pedalai, tai parkuot netrukdytų. Vamzdis turėtų būti pvz. šešiakampio formos, tai nesigautų išpjauti, kaip komentare aukščiau, o gražiam įbetonavimui – galuose turėtų pereiti į apvalią formą, kuri sulenda į žemę. Aišku, būtų žymiai brangiau didesnis storis ir žaist su skirtingomis formomis dar privirinant skersinį, tai finiše gal ir geras esamas variantas, bet tik su sąlyga, kad pakeistų iškart sulinkusius.
Linksta toje pačioje vietoje, nes toj vietoj liečiasi "U-lock" (U formos standi spyna), kai prirakinta dviračio gale už "seat stay" (dviračio rėmo dalis tarp sėdynės ir galinio rato laikiklio). Vagis paima dviračio priekį ir kelia viršun – silnpniausios spynos lūžta per savo cilindrą (ten kur raktas kišamas), t. y. išlūžta tas U formos strypas iš to "kevalo cilindro" per šoną.
Rimtesnės spynos (daugiau sveriančios), turi stipresnius cilindrus, todėl spyna nelūžta, o linksta dviračio rėmas arba, kaip foto matom stovai.
Dėl skersinių dabar pamaniau, "Lidl" taip daro, kad vaikiškus dviračius patogiau atremti, nes taip turbūt virsta. Juolab stovai pailgi, tai į priekinį strypą nesirems kartu.
Ginthus, geras pastebėjimas, kad trukdytų nuvažiuot, jei net ištrauks stovą. Niekad nepagalvojau anksčiau. Gali būti ir taip, nes Londone naudoja su strypu palei pat šaligatvį apačioje ir ant trumpų U formos stovų, t. y. tikrai net ne vaikiško dviračio atrėmimui.
EDIT: Dar variantas kišti laužtuvą pro U formos spyną, kad į jį ir stovą remtųsi spyna, o ne dviratį, kad neapgadinti dviračio.
Šitą video siūlau pilną pažiūrėt, kas rakinat viešumoj:
Bet juos sulanksto kas, automobilių vairuotojai? Gi ne nuo dviračių sulinksta?
Tai taip. Todėl ir linksta ten pat. Skersinis gal kiek sumažintų linkimą, bet neišgelbėtų. Jis gal labiau reikalingas, kad išlupus stovą neitų spynos numauti.
Seniau apverstos U formos dviračių stovų praktiškai nebūdavo. Jau keli metai tai yra tapę tarsi standartu. Visgi įdomu ar neturėtų eiti dar toliau ir kiek aukščiau jų vidurio montuoti skersinį. Panašu linksta būtent visada beveik toje pačioje vietoje:
Pvz. pirmoj foto stovus savivaldybė (prie Mažvydo bibliotekos Vilniuje) nupjovė, kaip "neestetiškus ir nesaugius", bet naujais nepakeitė.
"Lidl" vieninteliai skersinius įrengia, bet turbūt labiau dėl patogumo prirakinti, nes "daugiau taškų" rakinimui. Nors ne visada, net ant naujesnių.
Gal kas gyvai esat išmėginę, gal trukdo pedalui ir labai užknisa? Plius brangiau, tai neverta? Visgi, kai sulankstytas stovas praktiškai prieš Užsienio reikalų ministerijos įėjimą (antra foto), tai irgi nelabai feng shui.
Verkių seniūnijoje artimiausiomis dienomis startuoja kiemų stovėjimo aikštelių ženklinimo darbai. Seniūnija prašo gyventojų bendradarbiauti ir laikinai patraukti automobilius nuo žymimų vietų, kad procesas vyktų sklandžiau ir greičiau.
„Artimiausiu metu bus ženklinamos stovėjimo aikštelės jūsų kiemuose: Maumedžių g., Avižų g., Braškių g., Miežių g., Rugių g., Bitininkų g., Baltupio g.
Kad darbai vyktų sklandžiai, prašome vairuotojų susikooperuoti ir laikinai patraukti automobilius nuo žymimų vietų. Prašome įsitraukimo bendrijų pirmininkų, aktyvių kaimynų. Tai leis greičiau ir tvarkingiau atlikti ženklinimą bei užtikrins patogesnį parkavimą visiems gyventojams“, – skelbia Verkių seniūnija.
Ženklinimas leis aiškiau suorganizuoti parkavimą, sumažinti netvarkingai paliktų automobilių skaičių ir pagerinti eismo saugumą kiemų teritorijose. Seniūnija rekomenduoja gyventojams atkreipti dėmesį į laikinąjį informacinį ženklinimą ir žinutes laiptinėse ar bendrijų kanaluose, kur bus nurodomi konkretūs darbų laikai atskirose gatvėse.
Vilniaus centre, tarp Lukiškių aikštės ir Baltojo tilto, oficialiai pradėjo veikti nauja požeminė automobilių statymo aikštelė su net šimtu viešų vietų miesto gyventojų kasdieniams poreikiams.
Šv. Jokūbo kvartalo konversiją plėtojanti fondų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ vykdo įsipareigojimus kurti miestui svarbią infrastruktūrą. Kvartale pastatytoje 233 stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje 100 vietų nuo šiol atverta viešam naudojimui.
Jau dabar visi vilniečiai ar miesto svečiai gali naudotis operatorės „Unipark“ valdoma aikštele atsiskaitant per bendrovės mobiliąją programėlę arba mokėjimo automate. Įvažiuoti į aikštelę galima iš Lukiškių gatvės.
„Unipark“ Jokūbo kvartalo aikštelėje yra numačiusi 3,5 Eur/val. įkainį, atitinkantį dabartinį Vilniaus centro kainų lygį. Fiziniai bei juridiniai asmenys su operatore galės sudaryti ir ilgalaikes, šią ar daugiau aikštelių apimančias sutartis. Šv. Jokūbo kvartalo požeminėje aikštelėje taip pat jau galima naudotis 10 viešų elektromobilių įkrovimo taškų.
Nebūtų bėdos, jeigu tas plastikinis korys būtų tik pačiose stovėjimo vietose, o pravažiavimai būtų formuojami iš kitų medžiagų. Dabar yra kiemų, kur išplatinus aikšteles tais koriais, ant jų persikėlė pravažiavimai, o ant buvusio asfalto liko stovėjimo vietos. Tokiose plastikinis korys greit sulūžo ir išsimalė duobės.
Jeigu įrenginėtų ne "remonto būdu", o laikydamiesi STR ir su projektais, tai tokių klaidų iš viso nebūtų bet tada ir negalėtų plastiku padengti milžiniškų plotų, neretai po pat langais ir be jokios stovėjimo organizavimo tvarkos.
Nebūtų bėdos, jeigu tas plastikinis korys būtų tik pačiose stovėjimo vietose, o pravažiavimai būtų formuojami iš kitų medžiagų. Dabar yra kiemų, kur išplatinus aikšteles tais koriais, ant jų persikėlė pravažiavimai, o ant buvusio asfalto liko stovėjimo vietos. Tokiose plastikinis korys greit sulūžo ir išsimalė duobės.
Tikėkiėmės remontuojant bent jau nepakeis vėl plastikiniais, o sudės bėtoninius? bet šiaip tai juokinga kad 6 metus reikėjo kad suprasti, jog plastmasė automobilių eismo nelaiko.
Vilniaus miesto savivaldybė, pradėjusi įrenginėti plastikines korines mašinų stovėjimo aikšteles, suprato, kad jos neilgaamžės, tad nutarta pereiti prie betono konstrukcijų.
Gedvydžių gatvėje, ties 1-uoju namu, plastikinė korinė 755 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelė nusėta duobėmis. Ji įrengta 2019 metais, garantinis terminas pasibaigęs, tad ją vėl teks remontuoti už biudžeto lėšas.
Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas pavirtino, kad plastikinis korys nėra ilgaamžis ir jam būtinai reikia nuolatinės priežiūros ir remonto.
„Siekdami užtikrinti ilgaamžiškesnį ir patikimesnį infrastruktūros tinklą nuo 2024-ųjų pradėjome diegti betoninę korinę dangą. Ji pasižymi kur kas didesniu patvarumu, ilgesniu tarnavimo laiku ir mažesnėmis priežiūros išlaidomis“, – aiškino I.Kuzas.
Praėjusiais metais savivaldybė įrengė 49 betono trinkelių korines aikšteles, kartu kiemuose remontuodama šaligatvius, bortus, asfalto dangą.
Aikštelės buvo atnaujinamos Naujamiestyje, Rasose, Naujininkuose, Karoliniškėse, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Antakalnyje, Šnipiškėse ir kituose rajonuose.
Komentuoti: