[VLN] Dviračių takai Vilniuje

[sleader]

Lygiareikšmių kelių sankryža skaitosi, kai pažymėta tokiu ženklu. Kai nėra ženklų, tuomet liepiama elgtis, kaip iš šalutinio. Aišku pagal mūsų taisykles tai nieko nekeičia pėsčiųjų atžvilgiu. Tačiau net pagal mūsų taisykles teisme laimėtų pėstysis, nes jis ėjo nenutrūkstamu šaligatviu ir į važiuojamą dalį nėjo. Tai vairuotojams reiktų išmokti skaityti taisykles nuo pat pirmojo skyriaus, o ne selektyviai pagal patogumą

Tai normaliomis sąlygomis ir negali būti sankryžos, kuri nepažymėta pirmumo ženklais, ar kaip lygiareikšmė įspėjamuoju ženklu. Bet kokiu atveju, pvz. pėsčiajam sankryžose nėra nurodoma kokia tai sankryža, nes by default sankryžose jie pirmumo neturi.
Ir dėl teismų, tai vėlgi slidus reikalas, nes yra daug neapibrėžtumų, bei dviprasmybių. Važiuojamoji dalis nėra lygu asfaltas. Važiuojamoji dalis gali būti ir trinkelės. Šaligatvis irgi gali būti trinkelės.
Juo labiau kuo toliau, tuo labiau brendama į tą "triušo urvą", nes pas mus sankryžose (žiūrėti pvz. iš Pilaitės) daromas lygus nenutrūkstantis šaligatvis/dviračių takas, pagal Nyderlandų pvz., tačiau praleidžiant smulkmeną - ten toks sprendinys taikomas ne sankryžoms, o išvažiavimams iš teritorijų, kur kitaip apibrėžtos eismo dalyvių pareigos ir pirmumai.

[Ginthus]

Ženklai 30 km/h nereiškia jog tai ne gatvė ar kelias. Jeigu be pirmumo ženklų, mūsų atveju ten vis vien būtų sankryža, tik lygiareikšmė Tačiau esmės tai nekeičia, nes:


Pėsčiųjų, jeigu tai ne pažymėta perėja, praleisti vis vien neprivalu.

Šiaip pas mus taisyklėse trūksta apibrėžimo ir aiškumo kas yra "šalia kelio esanti teritorija", nes terminas daugelyje punktų panaudotas, tačiau niekaip nepatikslintas. Tarkime jei tai didelis namų kvartalas, su savo vidinėmis gatvėmis, tai "teritorija" ar jau nebe teritorija? Pas olandus akivaizdu, kad tai tiksliau apibrėžta, nes ten panašu jog jeigu teritorija žymima kaip ZONA (kažkokiu ženklu), tai jau skaitoma kaip teritorija (zona), o ne gatvė. Kai tuo tarpu pas mus ZONOS yra ir atskiri mikrorajonai, būna ZONOS ženklais pažymėtos gatvės atkarpos, arba pvz. kaip Klaipėdoje - visa centrinė miesto dalis ZONA (parkavimo).

Lygiareikšmių kelių sankryža skaitosi, kai pažymėta tokiu ženklu. Kai nėra ženklų, tuomet liepiama elgtis, kaip iš šalutinio. Aišku pagal mūsų taisykles tai nieko nekeičia pėsčiųjų atžvilgiu. Tačiau net pagal mūsų taisykles teisme laimėtų pėstysis, nes jis ėjo nenutrūkstamu šaligatviu ir į važiuojamą dalį nėjo. Tai vairuotojams reiktų išmokti skaityti taisykles nuo pat pirmojo skyriaus, o ne selektyviai pagal patogumą

[sleader]

Nyderlanų atveju nėra pirmumo ženklų indikuojančių jog tai sankryža, o vietoje to stovi zona 30 ženklai, kas reikštų ne sankryžos kirtimą tiesiai, o išvažiavimą iš vienos šalia kelio esančios teritorijos ir įvažiavimą į kitą šalia kelio esančią teritoriją

Ženklai 30 km/h nereiškia jog tai ne gatvė ar kelias. Jeigu be pirmumo ženklų, mūsų atveju ten vis vien būtų sankryža, tik lygiareikšmė Tačiau esmės tai nekeičia, nes:

155. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

Pėsčiųjų, jeigu tai ne pažymėta perėja, praleisti vis vien neprivalu.

Šiaip pas mus taisyklėse trūksta apibrėžimo ir aiškumo kas yra "šalia kelio esanti teritorija", nes terminas daugelyje punktų panaudotas, tačiau niekaip nepatikslintas. Tarkime jei tai didelis namų kvartalas, su savo vidinėmis gatvėmis, tai "teritorija" ar jau nebe teritorija? Pas olandus akivaizdu, kad tai tiksliau apibrėžta, nes ten panašu jog jeigu teritorija žymima kaip ZONA (kažkokiu ženklu), tai jau skaitoma kaip teritorija (zona), o ne gatvė. Kai tuo tarpu pas mus ZONOS yra ir atskiri mikrorajonai, būna ZONOS ženklais pažymėtos gatvės atkarpos, arba pvz. kaip Klaipėdoje - visa centrinė miesto dalis ZONA (parkavimo).

[Kaid]

Pas mus visas Žvėrynas su "zona 40", tarp Narbuto g. ir Liudbarto g. Juk nevadinam viso rajono "teritorijos šalia kelio". Nemaišo tie ženklai, kai nėra dar dubliuojančių saugumo salelėse, o ir esami ne ant atskirų stulpų, kur įmanoma.

ir?
Vilniaus pavyzdžiai labai blogi ir nederėtų jais mosikuotis.
Uždeda zonos ženklus vieno rajono, visose gatvėsė. Kaip gali būti vienodas greitis gatvėse, kur važiuoja VT, ir gatvėse, kur yra individualūs gyvenamieji namai.
Tas pats Pašilaičiuose, gatvėse greitis suvienodintas, nors funkcijas skirtingas atlieka, tas pats ir Užupyje, visas Užupis gyvenamoji zona, net ir C kat. gatvė (Polocko g.)

[dondc]

Pas mus visas Žvėrynas su "zona 40", tarp Narbuto g. ir Liudbarto g. Juk nevadinam viso rajono "teritorijos šalia kelio". Nemaišo tie ženklai, kai nėra dar dubliuojančių saugumo salelėse, o ir esami ne ant atskirų stulpų, kur įmanoma.

[Ginthus]

Kuom čia dėtas KET mokėjimas, jeigu tokioje vietoje, kai nebūtų pažymėta perėja, važiuojant tiesiai tuo šalutiniu keliu pėsčiųjų praleisti nereikia? KET reikalauja važiuojant iš šalutinio kelio praleisti tik transporto priemones judančias pagrindiniu keliu (išskyrus situacijas kai atliekamas posūkis).

Nyderlanų atveju nėra pirmumo ženklų indikuojančių jog tai sankryža, o vietoje to stovi zona 30 ženklai, kas reikštų ne sankryžos kirtimą tiesiai, o išvažiavimą iš vienos šalia kelio esančios teritorijos ir įvažiavimą į kitą šalia kelio esančią teritoriją

[sleader]

Problema dar ta, kad Lietuvoje labai prastas vairuotojų ruošimas ir daugelis elementariai nežino KET ir nepažįsta daugumos ženklų, išskyrus kelis dažniausiai pasitaikančius, kaip kad Pėsčiųjų perėja. Nekalbant apie tokias vietas, kur reikia praleisti pėsčiuosius, kai nėra perėjos ženklo ir pirmumą reikia suvokti pagal kontekstą ir fizinius sankryžos atributus. Tai pas mus tiesiog smaigstomi perėjos ženklai, kur reikia ir kur nereikia, nes dauguma vairuotojų kitaip tiesiog daro prielaidą, kad "čia perėjos nėra" ir galima minti gazą neprilėtinant, net jeigu tuo metu ten eina pėstieji.

Kuom čia dėtas KET mokėjimas, jeigu tokioje vietoje, kai nebūtų pažymėta perėja, važiuojant tiesiai tuo šalutiniu keliu pėsčiųjų praleisti nereikia? KET reikalauja važiuojant iš šalutinio kelio praleisti tik transporto priemones judančias pagrindiniu keliu (išskyrus situacijas kai atliekamas posūkis).

[John]

Nemanau, jog tokia logika buvo vadovautasi, greičiau - "čia reikia perėjos"

Toks pat pavyzdys iš Nyderlandų: https://maps.app.goo.gl/ZwiWD4CqXgdgFD288, kur daug mažiau vizualinės taršos, bet viskas yra labai aišku

Problema dar ta, kad Lietuvoje labai prastas vairuotojų ruošimas ir daugelis elementariai nežino KET ir nepažįsta daugumos ženklų, išskyrus kelis dažniausiai pasitaikančius, kaip kad Pėsčiųjų perėja. Nekalbant apie tokias vietas, kur reikia praleisti pėsčiuosius, kai nėra perėjos ženklo ir pirmumą reikia suvokti pagal kontekstą ir fizinius sankryžos atributus. Tai pas mus tiesiog smaigstomi perėjos ženklai, kur reikia ir kur nereikia, nes dauguma vairuotojų kitaip tiesiog daro prielaidą, kad "čia perėjos nėra" ir galima minti gazą neprilėtinant, net jeigu tuo metu ten eina pėstieji.

[sleader]

Tai ne tik vaizdus reikia lyginti, bet ir teisinį reglamentavimą. Nežinau kaip pagal Nyderlandų taisykles ir normatyvus traktuojamos tos šalutinės gatvelės, bet akivaizdu, kad joms atskirai yra aptarta eismo tvarka. Kadangi ten net pirmumo ženklų nėra tokioje sankryžoje. Pas mus, kadangi tai dviejų gatvių sankryžą - norint pirmumo pėstiesiems, turi būti pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

[Kaid]

Ten kiek suprantu keturšalė sankryža. Jeigu pėstieji pirmenybę prieš atliekančius posūkį ir turi, tai prieš važiuojančius tiesiai, be pažymėtos perėjos, jokio pirmumo neturi. Būtent dėl to perėjos sankryžose ir ženklinamos.

Nemanau, jog tokia logika buvo vadovautasi, greičiau - "čia reikia perėjos"

Toks pat pavyzdys iš Nyderlandų: https://maps.app.goo.gl/ZwiWD4CqXgdgFD288, kur daug mažiau vizualinės taršos, bet viskas yra labai aišku

[sleader]

Taip, perėjos ženklinimas yra perteklinis. Fizinės priemonės puikiai atlieka pirmumo aiškumą, o horizontalus ženklinimas greit nusitrins ir reikalaus pastovios priežiūros.

Ten kiek suprantu keturšalė sankryža. Jeigu pėstieji pirmenybę prieš atliekančius posūkį ir turi, tai prieš važiuojančius tiesiai, be pažymėtos perėjos, jokio pirmumo neturi. Būtent dėl to perėjos sankryžose ir ženklinamos.

[Ginthus]

Visgi, kas man patiko šitoje vietoje, tai pats fizinis dviračių tako+šaligatvio ir šalutinės gatvės sankirtos layoutas, kai nežiūrint į jokius ženklus, yra aišku, kuri gatvė yra pagrindinė, ir kas kam turi duoti kelią

Šis principas Pilaitėje pradėtas taikyti dar sovietmečiu (pvz. Papilėnų g.), tik užmirštas keliems dešimtmečiams. Dar visai nesenai jaunosios kartos projektuotojai, net nebuvo girdėję apie tai ir tokius siūlymus laikė nelogiškais

[dondc]

Bretkūno g. buvo suprojektuoti dvirtačių takai abipus. Kodėl nepastatė?

[Kaid]

Taip, perėjos ženklinimas yra perteklinis. Fizinės priemonės puikiai atlieka pirmumo aiškumą, o horizontalus ženklinimas greit nusitrins ir reikalaus pastovios priežiūros.

[John]

Naujas dviračių takas Pilaitėje. Nežinau, kaip šita vieta tiksliai vadinasi, bet, kaip suprantu, tai yra "Karaliaučiaus g. atkarpa, Vištyčio g., J. Bretkūno g. atkarpa" projekto dalis, kuri taip vadinama Citify. Atkreipiau dėmesį į tai, kaip padarytas dviračių tako kirtimas automobiliams, važiuojant iš šalutinės gatvės. Nebėra to, tegul ir nedidelio, dviračių tako pažemėjimo, kuris yra praktiškai visuose kituose takuose ties įvažiavimais/sankryžomis. Kadangi dabar važiavau mašina, o ne dviračiu, tai visai įdomu pamatyti, kaip tai atrodo iš vairuotojo perspektyvos. O atrodo, kad reikia prilėtinti iki visai mažo greičio, nes kitaip tiesiog neišeina įveikinėti tokios aukštai iškilusios sankirtos su šaligatviu ir dviračių taku. Tikrai nėra noro minti gazą. Kitas dalykas, ar tikrai čia reikalingi pėsčiųjų perėjos ženklai ir zebros horizontalus ženklinimas? Aišku, blogiau nuo to gal ir nebus, turint omeny, kad didelė daris vairuotojų genuinely nežino KET ir neturi galvose koncepto, kas ir kada turi pirmenybę.
Visgi, kas man patiko šitoje vietoje, tai pats fizinis dviračių tako+šaligatvio ir šalutinės gatvės sankirtos layoutas, kai nežiūrint į jokius ženklus, yra aišku, kuri gatvė yra pagrindinė, ir kas kam turi duoti kelią

[John]

Buvo bendras, bus platus atskiras raudono asfalto.

Prieš tai buvo tas labai blogas ir duobėtas senas takas, kurį sutvarkė už, berods, 300K Eurų, skirtų per Covidą. Tai pagal tokią tavo siūlomą matematiką reiktų skaičiuoti, kad buvo nutiesta iš viso 8 km tako? Nu nes per Covidą nutiesė 4 km už 300K, po poros metų išardė ir dabar vėl nuties 4 km. Šiaip, tą pačią atkarpą išardžius ir vėlpaklojus 100 kartų, turėtume net 400 km naujų dviračių takų, kas, imho, būtų visai neblogai

[Creatium]

Buvo 4 km tako, jį išardė, stato iš naujo ir skaičiuojam tai kaip 4 km naujo tako?

Buvo bendras, bus platus atskiras raudono asfalto.

[Kaid]

[LIST=1]

1. Lazdynėlių g. - apie 1 km
2. Tarandės g. - apie 2 km
3. Riovonių g. - apie 200 m dviračių takelio
4. Nemenčinės pl. - apie 4 km

Tik Lazdynėlių pasijungia į esamus, kiti prasideda ir baigiasi - niekur ir... 2 km kuriais bus neįmanoma naudotis. Statistka gal graži, bet kokybė toli gražu ne.

[John]

Dabar daro kelio rekonstrukciją gal ir takus atnaujina?

Buvo 4 km tako, jį išardė, stato iš naujo ir skaičiuojam tai kaip 4 km naujo tako?

[Lettered]

Kurioje vietoje Nemenčinės pl. statomas takas? Lyg ir visur jau buvo, bent jau bendras takas.

Dabar daro kelio rekonstrukciją gal ir takus atnaujina?