Vilniaus transporto vizijos (2023 m. rinkimai)

[taccido]

kur pažiūrėti statistiką kiek km nuvažiuoja "stovintys garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto" tikrų europiečių automobiliai? Spėju kad ne mažiau nei LT. Kiek randu visų skaičiai panašūs.

Visų pirma, geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus. Taip pat reikia nepamiršti, kad kai kur subsidijuojamos kelionės išlaidos į darbą. Dėl būsto situacijos ir kitų dalykų žmonės dirba vis toliau nuo savo gyvenamos vietos.
Jei gerai prisimenu, Nyderlanduose automobilių km skaičius neseniai didėjo būtent kaimiškose vietovėse dėl važinėjimo į darbą, bet ne miestuose.

Man juokinga skaityti jau kelintą kartą tokius trizniojimus forume.

Darbo reikalais teko pabūt Frankfurte tai ple ple kokia automobilizacija. Gatvės - parkofkės. Siauresnėse gatvėse - abiejose pusėse parkuoja vienu ratu ant šaligatvio (bet bortai kaip nauji ir plytelės sveikos). Neretas vaizdas parkofkės prie įstaigų durų į kurias galima įvažiuot tik per šaligatvį. Ypač prie naktinių klubų kur suparkuoja ekskliuzyvines mašinytes.

Iš kitos pusės, visiems kas dar nenori tramvajaus reiktų nuvažiuot pasižiūrėt kas yra kokybiškas tramvajus su požeminėm atkarpom.

Vokietijos miestai praeito amžiaus viduryje statėsi daug VT, nes pamatė, kad savo kompaktiškuose miestuose tiesiog fiziškai nesutalpina visų mašinų. Deja, mums sovietmetis „padovanojo“ nevykusius nekompaktiškus miestus, kuriuose labai didelės pagundos toliau automobilizuotis nejaučiant pasekmių.

[gerietis]

Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok

kur pažiūrėti statistiką kiek km nuvažiuoja "stovintys garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto" tikrų europiečių automobiliai? Spėju kad ne mažiau nei LT. Kiek randu visų skaičiai panašūs.

[mantasm]

Europoje žmonės autombilius ne laiko garažuose už miesto kaip sovietmečiu, bet ir naudoja kasdien. Lietuva pagal kuro sunaudojimą per capita atsilieka nuo daugumos Europos šalių. Čia tik turistams susidaro vaizdas, kad senamiestyje gatvės uždaromos dviratininkams ir visi nebenaudoja automobilių, o nuvažiavus už centro matosi, koks gatvių tinklas, kiek automobilių ir kamščių, kad palyginus Vilniuje jie nebeatrodo dideli.

https://www.citypopulation.de/en/wor...ilconsumption/

Darbo reikalais teko pabūt Frankfurte tai ple ple kokia automobilizacija. Gatvės - parkofkės. Siauresnėse gatvėse - abiejose pusėse parkuoja vienu ratu ant šaligatvio (bet bortai kaip nauji ir plytelės sveikos). Neretas vaizdas parkofkės prie įstaigų durų į kurias galima įvažiuot tik per šaligatvį. Ypač prie naktinių klubų kur suparkuoja ekskliuzyvines mašinytes.

Iš kitos pusės, visiems kas dar nenori tramvajaus reiktų nuvažiuot pasižiūrėt kas yra kokybiškas tramvajus su požeminėm atkarpom.

[Tomas]

Tik Kęstučio g. ir Nemuno g. rimtai susiaurintos.
Prieš tai pilna remontų buvo Mickevičiaus, Putvinskio, Donelaičio, Miško, etc. kur nė cm nepalietė bordiūrų.

Bet pvz. Mickevičiaus g. (o gal ir kitur) panaikino žmonišką parkavimą ant šaligatvio.

[PoDV]

Čia prastai buvo su komunikacija nuo pat pradžių, Kaune netgi dar labiau siaurino gatves aplink Laisvės al., bet kadangi vadino tai rekonstrukcija, niekam ir neužkliuvo.

Tik Kęstučio g. ir Nemuno g. rimtai susiaurintos.
Prieš tai pilna remontų buvo Mickevičiaus, Putvinskio, Donelaičio, Miško, etc. kur nė cm nepalietė bordiūrų.

[Lettered]

Žmonės tiesiog nesupranta siaurinimo esmės, o intuityvi jiems logika sako, kad siaurinimas = daugiau kamščių.

Čia prastai buvo su komunikacija nuo pat pradžių, Kaune netgi dar labiau siaurino gatves aplink Laisvės al., bet kadangi vadino tai rekonstrukcija, niekam ir neužkliuvo. Konstitucijos pr. "siaurinimas" iš vis kažkoks anekdotas. Medžių ir krūmų pasodinimas už važiuojamos dalies buvo užvadintas siaurinimu.

[Aukštaitis]

Šitas reiškinys vienas asmeniškai labiausiai stebinančių visame diskusijos apie gatves kontekste. Prieš kelis mėnesius teko nugirsti vyresnio amžiaus moterų pokalbį 4G autobuse pro Saulėtekį važiuojant, tai piktinosi tiek susiaurinta Saulėtekio alėja, tiek apskritai visais siaurinimais. Klausimas tuomet, ar pyktis kyla išgirdus jaunesnių šeimos narių/pažįstamų skundus, ar čia natūraliai kažkoks sadomazochizmas norėti judėti pavojingomis sąlygomis

Žmonės tiesiog nesupranta siaurinimo esmės, o intuityvi jiems logika sako, kad siaurinimas = daugiau kamščių.

[Lettered]

Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok

Europoje žmonės autombilius ne laiko garažuose už miesto kaip sovietmečiu, bet ir naudoja kasdien. Lietuva pagal kuro sunaudojimą per capita atsilieka nuo daugumos Europos šalių. Čia tik turistams susidaro vaizdas, kad senamiestyje gatvės uždaromos dviratininkams ir visi nebenaudoja automobilių, o nuvažiavus už centro matosi, koks gatvių tinklas, kiek automobilių ir kamščių, kad palyginus Vilniuje jie nebeatrodo dideli.

https://www.citypopulation.de/en/wor...ilconsumption/

[neoplan]

absoliuti dauguma verkia dėl gatvių siaurinimo, nors patys sako, kad net nevairuoja.

Šitas reiškinys vienas asmeniškai labiausiai stebinančių visame diskusijos apie gatves kontekste. Prieš kelis mėnesius teko nugirsti vyresnio amžiaus moterų pokalbį 4G autobuse pro Saulėtekį važiuojant, tai piktinosi tiek susiaurinta Saulėtekio alėja, tiek apskritai visais siaurinimais. Klausimas tuomet, ar pyktis kyla išgirdus jaunesnių šeimos narių/pažįstamų skundus, ar čia natūraliai kažkoks sadomazochizmas norėti judėti pavojingomis sąlygomis

[liootas]

Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok

[Zefyras]

Nematau kurioj vietoj "sueuropėjimas" reiškia automobilių atsisakymo. Nebent norite tokios Europos kaip Turkijoje ir Rumunijoje.

https://ec.europa.eu/eurostat/web/pr...wdn-20180702-1

ir kai sąmoningai iškreipi "priklausomybės nuo automobilių mažinimą" į "draudimą ar atsisakymą". Modalinis pasiskirstymas daug geriau parodo keliavimo įpročius, o ne automobilio turėjimas.

[gerietis]

Šiaip šitie rinkimai puikiai padės taškus jau kelis metus forume vykstančioje diskusijoje, kurioje kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.

Nematau kurioj vietoj "sueuropėjimas" reiškia automobilių atsisakymo. Nebent norite tokios Europos kaip Turkijoje ir Rumunijoje.

https://ec.europa.eu/eurostat/web/pr...wdn-20180702-1

[ttttt]

Šiaip šitie rinkimai puikiai padės taškus jau kelis metus forume vykstančioje diskusijoje, kurioje kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.

Taip, per 20 metų kažkiek sueuropėjom, bet overall matosi kaip triuškinančiai laimi tas absoliučiai nieko urbanistikoje nesuprantančio runkelio "ka jus če daracia, ka če siourinacia durnei, vysai išpracėjocia, kaip mašynos pravažios..." požiūris.

Juokingiausia matyt kaip net visokiose radikalų grupėse (kaip pvz "Miesto planavimo diskusijos" facebooke, kur jie verkia dėl literaliai bet kokios vykstančios urbanizacijos, kur atrodytų daugiau žalumos ir platesni šaligatviai yra kaip tik tai už ką jie pagal logiką turėtų kovoti) absoliuti dauguma verkia dėl gatvių siaurinimo, nors patys sako, kad net nevairuoja.

[gerietis]

Beje, Kaune siaurinimus vis tik vykdo Matijošaitis, netgi Kaunui nelabai lengva išsisukt nuo siaurinimų Aišku, saikingai, tyliai, dažniausiai įpaišant dviračių takus arba parkovkes, taip ne siaurina dėl medelių ir krūmelių..

Siaurina, siaurina, ypač Pramonės prospektą "susiaurino".

[Ginthus]

nenaudojamas asfaltas nereikalauja lopymo, o dėl sutaupymo priežiūrai - netikiu kad gatvių priežiūra matuojama kvadratiniais metrais.

Viename sakinyje du kartus nusikalbėta

[Ginthus]

Čia šiek tiek į temą apie miesto augimo ir VT planavimo į ateitį ryšį:

[PoDV]

Norėtųsi, kad būsimas meras dėl siaurinimų stabdymų ir atsimuštų į šį argumentą, kad tam kartui perasfaltuoti asfalto jūras neapsimoka, geriau šiandien brangiau siaurinti, derinantis prie geresnio gatvės funkcijų išnaudojimo, rytoj lauktų pigesnis perasfaltavimas.

Netgi siaurinimą siūlyčiau daryt labiau kompromisinį. Pagal nutylėjimą, juostos plotis 3,25 m, o 3 m kur tikrai siaura arba koks nors kiemas. Tas daugmaž ir yra bendra europinė praktika.
3,5+ m plotį atiduoti greitkeliams, o tiksliau platesnių nei 3,5 m juostų iš vis neturėtų likti ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoj.

Beje, Kaune siaurinimus vis tik vykdo Matijošaitis, netgi Kaunui nelabai lengva išsisukt nuo siaurinimų Aišku, saikingai, tyliai, dažniausiai įpaišant dviračių takus arba parkovkes, taip ne siaurina dėl medelių ir krūmelių. Tai gal ir Vilnius toliau gaus siaurinamų vietų, tik pagal ją nesisuks visa politinė agenda. Atsimušinės, kad parkavimo kišenes aiškesnes darom ar kad dviračių jungtis pro čia eina, etc.

Šiaip patiko mintys, kad ignoruodami VT, tačiau siaurindami gatves, gavosi esamos mero komandos šiek tiek pjovimas ant šakos. Kalbame apie visuomenę, kuri pvz. ne itin supranta žalios lentelės trūkumų pėsčiųjų saugumui ar net apskritai sankryžos tvarkai. Netgi kalbant apie vidutinį žmogų ne tik lietuvį, nesėdės visi kaip geek'ai ir neturės gerų žinių kaip planuot sankryžas, ženklus, šviesoforus, kelius, etc. Jų vienintelis interesas kaip greičiausiai ir psichologiškai pigiausiai nuvykt iš taško A į tašką B duotuoju momentu X.

[Riedis]

nenaudojamas asfaltas nereikalauja lopymo, o dėl sutaupymo priežiūrai - netikiu kad gatvių priežiūra matuojama kvadratiniais metrais.

Man patinka Baltupio g. pavyzdys iš 2018m. kai dar nebuvo humanizavimo koncepto. Vėliau tiesiog pilnai perasfaltavo visu pločiu ir nejudino bortų. Absoliučiai nereikalingas perteklinis plotis, realiai tilptų dar po dviračių juostą kiekvienoj pusėj, kai minu ten tai jausmas toks (lengvai aplenkia neišvažiuodami į priešpriešinę ir lieka geras 1-2m). Kaip suprantu dabar gal įtalpins posūkio juostą (bent jau planavo) ties naujai statomais namais, na tiesą pasakius absurdas tokioje vietoje.

[gerietis]

Nebus galima, nes gatves toliau asfaltuojant tokiu pločiu, kuris yra neišnaudojamas, .

nenaudojamas asfaltas nereikalauja lopymo, o dėl sutaupymo priežiūrai - netikiu kad gatvių priežiūra matuojama kvadratiniais metrais.

[VLR]

Nu tai atsakymas antras:


https://en.wikipedia.org/wiki/Nantes_Busway
The Nantes Busway (line 4) is a bus rapid transit line operating in the city of Nantes, France:



Cituoju Pakalnį: „Galvojom Šiaurinėj g. daryti BRT, bet tam nėra vietos“.

Ta prasme, jei Šiaurinėj g. nėra vietos – aišku, būtų, jei būtų noras – bet visgi, manot bus vietos kokioj T. Narbuto g. įrengti tokius pločius? Net tik ties stotelėmis tiesiant 4 eiles šaligatvių su adekvataus pločio A juostomis (pagal STR 3,5 m) + be abejo išlaikant 4 juostas mašinoms ir užtikrinant tiesią trajektoriją joms (nes B kat. visgi) nesigaus kreivinti, kaip Prancūzijoje, taigi pločio reikės daugiau ilgesniame ruože – net neįrengiant Prancūzijoje esančių bortų tarp juostų prieš ir už stotelių. Narbuto stotelės šlaite, įrėmintos pandusais abiejose pusėse + magistralinis dviračių takas 3,5 m.

Realiai viską galima perstatyti ir sutalpinti, bet realiai viską ir reiktų perstatinėti. Visose kitose gatvėse taip pat. Už absurdiškai per daug pinigų.

Forume jau seniai prieita išvada, kad BRT atgyvenęs, kainuoja daug ir yra ne toks efektyvus. Tai manau atsakymas aiškus, kad tai ne sprendimas ir už tokius pažadus galima net nebalsuot, nes nerealistiški. Jau metro būtų realiau įgyvendinti.

Zuokai, imk mano balsą už tramvajų, bala nematė.

Mieste formuoti VT linijų prioritetą galima (pagrinde) dvejais būdais: (i) kasti tunelius ir (ii) kelti transporto juostas į vidurį kelio (tada sureguliuoti šviesoforus, kad duotų daugiau prioriteto VT, kur reikia kasti tik VT skirtus tunelius po sankryžomis ir kt.). Antrasis variantas yra (gerokai) pigesnis, o tuos darbus reiktų padaryti tiek tramvajaus, tiek BRT atveju. Kad tramvajaus linijas statyti iš karto būtų žymiai geriau yra savaime aišku bet kam, kas domisi transporto sistemomis. Bet, jei kas nors padarytų tuos prioriteto formavimo darbus kaip BRT projekto dalį, tai jau būtų nemenkas progresas, nes būtent prioriteto formavimas ir sudarytų didžiausią tramvajaus linijų tiesimo kainos dalį. Reiktų priminti, kad šiuose rinkimuose gerų pasirinkimų tiesiog neturim, o per trisdešimt metų mieste nebuvo nuveikta visiškai nieko reikšmingo VT srity, tad tikslai turi išlikti realistiški.

Kalbant konkrečiai apie vietos reikalavimus - vietos užtektų daugybėje kelių, įskaitant Šiaurinę gatvę, tiesiog tuos apvažiavimus aplink stoteles reiktų daryti nuožulnesniais nei matomi Prancūzijoje. Stotelė perkeliama į vidurį gatvės, o kelias - į stotelės vietą. Vilniuje dauguma kelių yra izoliuoti, ir jokių problemų tai nesukeltų. Nors būtų ir vietų, kur tai kainuotų nemažai. Bet tai būtų geriausiai išleisti pinigai biudžete.