Vilniaus transporto vizijos (2023 m. rinkimai)

[Lettered]

nes JAV padorus žmonės gyvena suburbose, ir centre lieka tik taboras.

LA taip, bet NY turtingiausi gyvena centre ir tankumas didžiulis, bet tiek LA, tiek NY ta pati problema dėl kriminalo, bomžynų centre. Tai nelabai kaip susiję dalykai su miestų tankumu ar VT populiarumu.

[Sula]

Jei, Vilniaus auto infrastruktūra atrodo per didelė, siūlau pažiūrėti kaip atrodo tos pačios Olandijos, kuri tuo pačiu turi turbūt vieną geriausių VT ir pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūrų pasaulyje.

Ten pat Nyderlanduose, kai paklausiau kaip nusigauti iki oro uosto pėsčiomis, pasižiūrėjo kaip į nenormalų. Teko važinėti autobusu (kuris būdavo beveik visiškai tuščias).

[VLR]

JAV didžiausia nusikalstamumo, vagysčių, bomžų, narkomanų koncentracija būtent tankiame miestų centre (kaip ir Vilniuje, beje), kur automobilio mažiausiai reikia, visur galima eiti pėsčiomis ar VT, o ne priemiesčiuose.

Jei, Vilniaus auto infrastruktūra atrodo per didelė, siūlau pažiūrėti kaip atrodo tos pačios Olandijos, kuri tuo pačiu turi turbūt vieną geriausių VT ir pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūrų pasaulyje.

https://www.google.lt/maps/@51.93110...7i16384!8i8192

Olandija yra ‘Blue Banana’ - tankiausiai apgyvendintos ir daugiausia verslo darančios Europos dalies dalis. Rotterdamas yra didžiausias Europos uostas. Dėl to ten tranzitiniai srautai yra milžiniški. Lyginti Olandijos aplinkkelius su izoliuotu Vilniumi ir jo vietiniam eismui skirtomis gatvelėmis gali tik visiškai situacijoje nesigaudantis žmogus.

[Stadionas]

JAV didžiausia nusikalstamumo, vagysčių, bomžų, narkomanų koncentracija būtent tankiame miestų centre (kaip ir Vilniuje, beje), kur automobilio mažiausiai reikia, visur galima eiti pėsčiomis ar VT, o ne priemiesčiuose.

nes JAV padorus žmonės gyvena suburbose, ir centre lieka tik taboras.

[Lettered]

Artimiausias to pavyzdys man būtų: https://goo.gl/maps/r5n6KuSGNW86xR6C6
Dar paminėčiau Pilaitės pr., bet daugiau ten šiaip suburbinis stroad.

Viskas būtų gerai, bet pagrindinis peilis yra soc. problemų skatinimas, asocialumas, nusikaltimai, ko pas mus sakyčiau netrūksta. Gal kai kuriems mūsų influenceriams, kurie norėtų kuo daugiau Amerikos Lietuvoje, kitaip atrodo, kad vieni kenčia (narkotikai, benamystė, pavojingas elgesys, etc.), o kiti pravažiuot biednesnius rajonus prabangia mašina miesto Interstate'u.

JAV didžiausia nusikalstamumo, vagysčių, bomžų, narkomanų koncentracija būtent tankiame miestų centre (kaip ir Vilniuje, beje), kur automobilio mažiausiai reikia, visur galima eiti pėsčiomis ar VT, o ne priemiesčiuose.

Jei, Vilniaus auto infrastruktūra atrodo per didelė, siūlau pažiūrėti kaip atrodo tos pačios Olandijos, kuri tuo pačiu turi turbūt vieną geriausių VT ir pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūrų pasaulyje.

https://www.google.lt/maps/@51.93110...7i16384!8i8192

[Tomas]

taccido - yra proga pasireikšti, tegu ir mažesniame mastelyje:
Rokiškio miesto autobusų maršrutas planuojamas pritaikyti patogesniam miesto gyventojų važiavimui - Gimtasis Rokiškis (grokiskis.lt)

[VLR]

'Modal share' patikimus duomenis rasti yra labai sunku, kiekvienas miestas skaičiuoja juos savaip panašu ir tai komplikuoja dalykus. Pvz. pagrindiniame 'modal share' puslapyje wikipedia Vliniaus automobilių dalis kelionėse nurodoma kaip 38%, kas nėra teisinga informacija, tas skaičius yra virš 50%. Bet kokiu atveju, tendencija yra aiški: kuo šūdinesnis miestas, tuo daugiau jame automobilių eismo, daugiau izoliuotų teritorijų, prasčiausiai suformuoti centrai ir kt.

https://en.wikipedia.org/wiki/Modal_share

Reikia tiesiog nuspręsti, kokio miesto mes norime - kažko panašaus į Budapeštą, ar Detroitą? Utrechtą ar Buffalo?

O kova prieš automobilizuotus marozus vyksta visur. Pvz. Budapešte naują tiltą jų kietas meras norėjo palikti viešajam transportui ir dviračiams. Automobilizuoti vietiniai marozai šeimamaršininkai orbanistai, aišku, nori jį atiduoti automobiliams. Paryžiuje, viename iš darnios transfomracijos lyderių, irgi labai daug kapojamasi su automarozais. Ir sekasi sunkiai, bet progresas vyksta ir jis yra labai geras. Mums irgi reikia daryti tą patį, deja čia mūsų yra per mažai. Bet to, turime prasčiausią viešojo transporto sistemą Europoje, dėl to ir prasčiausius įrankius. Šiame mieste apskritai yra netoli 0 gyvenimo mieste kultūros ir supratimo, kaip turi veikti dalykai. Ko galima tikėtis iš iš kaimų į prie nusiaubto istorinio miestelio pastatytus komiblokus atvežtų kaimiečių ir jų palikuonių? Dėl to ir pralaimėjome, ir pralaimėsime dar bent dešimt metų, o gal ir daugiau.

Beje, važinėjimas po šalį automobiliu (ne po miestą) nėra labai blogas dalykas kažkoks. Bet Lietuvoje automobilizacija yra didžiausia Europos sąjungoje:
https://www.eea.europa.eu/data-and-m...-2#tab-chart_1

[Sula]

Visur yra bėdos, bet skiriasi jų mastelis. Ta proga pacituosiu savo mėnesio senumo pranešimą, kuriame atsakiau į eilinį geriečio pasišaipymą:

Nu yra toks dalykėlis kaip VT išvystymas.

Tai savaime suprantama, dėl to niekas nesiginčyja. Bet reikia įvertinti tiek istorinį "atspirties tašką", tiek objektyvias aplinkybes.
Beje, bent jau Vilniaus, VT nėra toks blogas kaip kartais čia hiperbolizuojama.
Panašiai dėl dviračių takų - Vilnius pagal jų išvystymą jau lenkia kai kuriuos panašius V. Europos miestus.
Bet yra daug kitų senų bėdų į kurias forumiečiai mažiau kreipia dėmesį.

[PoDV]

Ne aš šitoje temoje rašiau apie rusijos-baltarusijos-ukrainos meilę automobiliams. Tokie dalykai subjektyviai vertinami.
Ką galima objektyviai pamatyti? Viena, tai modalinis pasiskirstymas (Lietuva „pirmauja“ Europoje, galime pasidžiaugti). Gerietis bijo pažiūrėti į tokią statistiką, todėl išsitraukia vidutinį km skaičių

Antra, pati alternatyva keliauti VT/dviračiu. V. Europos šalyse nėra tokio didelio atotrūkio tarp pasirinkimo važiuoti automobiliu ar VT/dviračiu. Mano versija – taip yra todėl, kad pats VT buvo vystomas kapitalizme, todėl buvo orientuojamasi į trumpesnę kelionės trukmę, dažnumą.
Kažkada nustebau, sužinojęs, kad sovietmečio pabaigoje iš Šiaulių į Vilnių traukiniu nuvažiuoti buvo galima gal tik du kartus per dieną. VFR jau 1972 m. įsivedė Intercity traukinių rūšį, kursavusią kas 2 valandas tarp visų didžiųjų miestų (po kelerių metų padarė kas valandą).

Tas pasakymas „europietiška per daug netrukdyt automobilizmui“ truputį keistokas. Jeigu „per daug netrukdai“ automobiliams, tai anksčiau ar vėliau turėsi susimokėti už pasekmes ir tą akivaizdžiai matome. Automobilis yra lokalios ekonomikos priešas Nr. 1, gamtos priešas, suburbanizacijos partneris, asocialumo ir nusikalstamumo skatintojas.

Dėl pačios Vokietijos, tai reikia turėti omenyje, kad ji pati turi stiprią autopramonę ir lobistus, todėl sunkoka stabdyti užkurtą variklį ir pereiti prie vadinamo „darnaus judumo“. Jie kartais vadina save Autoland. Pažiūrėję atidžiau pamatysime, kad sėkmingiausiai automobilizmo viruso atsikrato mažesnės šalys be autopramonės: ypač Šveicarija, Nyderlandai. Taip pat mažesnės šalys staigiau pajaučia automobilizmo pasekmes: šveicarai, austrai, olandai turi mažokai vietos, todėl statydamas greitkelius ar užparkuodamas visą miestą akivaizdžiai matai, kad darai nesąmonę ir reikia rinktis alternatyvą. Šveicarai turi daug krovinių tranzito, ir jiems yra skirtumas, ar visi tie kroviniai keliaus tūkstančiais teršiančių ir kelius užkemšančių fūrų, ar elektriniais traukiniais.

Bet nereikia visko supaprastinti iki pasirinkimo tarp automobilio ir ne-automobilio, nes čia dar įsipina urbanistika, teritorijų planavimas.

Išskyrus miestų centrus, pas mus gana palanku vystyt Los Andželą. Mikrorajonus išgrįst parkovkėmis, arba idealu gal būtų nugriaut ir pastatyt US style strip mall'us su individualiais namais, o visa kita auto priparkuotos suburbijos, VT tik trukdo gyvent, geriau Dubajaus 8 juostų autobanai su dangoraižiais fone.
Artimiausias to pavyzdys man būtų: https://goo.gl/maps/r5n6KuSGNW86xR6C6
Dar paminėčiau Pilaitės pr., bet daugiau ten šiaip suburbinis stroad.

Viskas būtų gerai, bet pagrindinis peilis yra soc. problemų skatinimas, asocialumas, nusikaltimai, ko pas mus sakyčiau netrūksta. Gal kai kuriems mūsų influenceriams, kurie norėtų kuo daugiau Amerikos Lietuvoje, kitaip atrodo, kad vieni kenčia (narkotikai, benamystė, pavojingas elgesys, etc.), o kiti pravažiuot biednesnius rajonus prabangia mašina miesto Interstate'u.
Aš norėčiau, kad būtume Amerika pozityviuose dalykuose, bet urbanistikoje nebūtume auto vergai, turėtume auto ir jomis naudotumėmes, bet būtų patogu, malonu naudotis dviračiu, eiti pėsčiomis, pravažiuoti tyliu moderniu tramvajumi. Nebūtų baisu einant galvoti, ar kažkas baisaus neatsitiks.

[PoDV]

Bet pvz. Mickevičiaus g. (o gal ir kitur) panaikino žmonišką parkavimą ant šaligatvio.

Dideli pėsčiųjų srautai, nepatenkinti žmonės, parkavimas irgi chaotiškas. Sutvarkė, patogu praeiti, patogu parkuotis, nėra užkišta parkavimu ta miesto dalis, niekas nesiskundžia Psichologiniai triukai yra svarbu.

[mantasm]

taccido Šveicarija ir ypač Nyderlandai yra ne mažesnės, o su atitinkamu tankumu.

[taccido]

Tai vokiečiai irgi rusijos-baltarusijos-ukrainos su meile automobiliui? Ar tiesiog logiška ir europietiška per daug netrukdyt automobilizmui, o tiesiog šalia jo vystyti viešąjį transportą kiek tai logiška su konkrečios vietos gyventojų tankiu?

Ne aš šitoje temoje rašiau apie rusijos-baltarusijos-ukrainos meilę automobiliams. Tokie dalykai subjektyviai vertinami.
Ką galima objektyviai pamatyti? Viena, tai modalinis pasiskirstymas (Lietuva „pirmauja“ Europoje, galime pasidžiaugti). Gerietis bijo pažiūrėti į tokią statistiką, todėl išsitraukia vidutinį km skaičių

Antra, pati alternatyva keliauti VT/dviračiu. V. Europos šalyse nėra tokio didelio atotrūkio tarp pasirinkimo važiuoti automobiliu ar VT/dviračiu. Mano versija – taip yra todėl, kad pats VT buvo vystomas kapitalizme, todėl buvo orientuojamasi į trumpesnę kelionės trukmę, dažnumą.
Kažkada nustebau, sužinojęs, kad sovietmečio pabaigoje iš Šiaulių į Vilnių traukiniu nuvažiuoti buvo galima gal tik du kartus per dieną. VFR jau 1972 m. įsivedė Intercity traukinių rūšį, kursavusią kas 2 valandas tarp visų didžiųjų miestų (po kelerių metų padarė kas valandą).

Tas pasakymas „europietiška per daug netrukdyt automobilizmui“ truputį keistokas. Jeigu „per daug netrukdai“ automobiliams, tai anksčiau ar vėliau turėsi susimokėti už pasekmes ir tą akivaizdžiai matome. Automobilis yra lokalios ekonomikos priešas Nr. 1, gamtos priešas, suburbanizacijos partneris, asocialumo ir nusikalstamumo skatintojas.

Dėl pačios Vokietijos, tai reikia turėti omenyje, kad ji pati turi stiprią autopramonę ir lobistus, todėl sunkoka stabdyti užkurtą variklį ir pereiti prie vadinamo „darnaus judumo“. Jie kartais vadina save Autoland. Pažiūrėję atidžiau pamatysime, kad sėkmingiausiai automobilizmo viruso atsikrato mažesnės šalys be autopramonės: ypač Šveicarija, Nyderlandai. Taip pat mažesnės šalys staigiau pajaučia automobilizmo pasekmes: šveicarai, austrai, olandai turi mažokai vietos, todėl statydamas greitkelius ar užparkuodamas visą miestą akivaizdžiai matai, kad darai nesąmonę ir reikia rinktis alternatyvą. Šveicarai turi daug krovinių tranzito, ir jiems yra skirtumas, ar visi tie kroviniai keliaus tūkstančiais teršiančių ir kelius užkemšančių fūrų, ar elektriniais traukiniais.

Bet nereikia visko supaprastinti iki pasirinkimo tarp automobilio ir ne-automobilio, nes čia dar įsipina urbanistika, teritorijų planavimas.

[mantasm]

Lygiai taip pačiai neliūdi, kad 1991 m. paleido ICE traukinius, kurie dabar irgi perpildyti, kaip ir autobanai.
O dėl automobilizmo, tai nėra ko stebėtis, kad jis aukštas, jeigu šitiek metų vyko ir tebevyksta automobilinė politika.

Tai vokiečiai irgi rusijos-baltarusijos-ukrainos su meile automobiliui? Ar tiesiog logiška ir europietiška per daug netrukdyt automobilizmui, o tiesiog šalia jo vystyti viešąjį transportą kiek tai logiška su konkrečios vietos gyventojų tankiu?

[taccido]

Ne, neišsivartėte. Nerandu jokios užuominos apie "siekiamybes", visi rašo apie dabartį.

Kas rašo apie dabartį?
Liootas rašė: „Klausimas, ne kiek žmonių turi automobilį, o kaip dažnai jį naudoja. Jeigu jis stovi garaže ir retkarčiais su juo važiuojama už miesto - viskas ok“.

Kur teiginys, kad dabar taip Europoje visi naudoja automobilius? Jūs pats jį susigalvojote ir dabar „paneiginėjate“.

„kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.“
ir šiam teiginiui nepateikta jokio įrodymo, o man pateikus atvirkštinį pradedat apsimetinėti šlangom.

Tas teiginys išvis yra apie visuomenės požiūrį, o ne konkrečius skaičius. Bet paradoksas tas, kad automobilius mylintys vokiečiai daug kur turi kokybišką VT ir alternatyvas, jas vysto, o lietuviai ir postsovietikai nemąsto apie alternatyvas absoliučiai.

O jūsų „įrodymas“, kaip jau rašiau praeitame pranešime, yra absoliutus Š. Kaip galima iš vidutinio baro kliento išgeriamų bokalų skaičiaus spręsti apie viso miestelio alkoholio suvartojimo lygį?

Ne dabar statė, bet dabar neliūdi, kad pasistatė. Ir toliau sėkmingai plečia, ypač rytinėj pusėj, kur buvo apleistas tinklas.

Satelitiniai miesteliai gerai. Tiek dėl gyvenimo kokybės, tiek dėl NT kainų prilaikymo. Bet iš automobilizacijos pusės - dauguma prie geležinkelio nepajungti. Net jei ir yra geležinkelis, dažnai vistiek važiuojama automobiliu, nes netinka tvarkaraštis ar tektų važiuoti su daugybe persėdimų ratais kvadratais.

Lygiai taip pačiai neliūdi, kad 1991 m. paleido ICE traukinius, kurie dabar irgi perpildyti, kaip ir autobanai.
O dėl automobilizmo, tai nėra ko stebėtis, kad jis aukštas, jeigu šitiek metų vyko ir tebevyksta automobilinė politika.

Palaukit, čia forume jau šimtai puslapių prirašinėta, kad pas mus viskas blogai ir reikia sekti Olandijos ar bent Vokietijos pavyzdžiu.
Bet pasirodo, kad ir ten automobilizacija, ir nepakankama dviratizacija, ir pėsčiųjų galimybės, ir parkavimo problemos, ir Lietuvoje baigti prakeikti priemiesčiai. Gal tik VT geresnis, su tuo mažai kas ginčyjasi. Tai kaip čia yra iš tikrųjų?

Visur yra bėdos, bet skiriasi jų mastelis. Ta proga pacituosiu savo mėnesio senumo pranešimą, kuriame atsakiau į eilinį geriečio pasišaipymą:

Įrodyt nieko nenoriu, tik juokingai atrodo tas "o štai civilizuotam pasaulyje jie nedūsta automobilio kulte...", kai ten ir kamščiai, ir visos skylės automobiliais užparkuotos, ir parkingai "molyne".

Kas čia jeigu ne kultas?

Nu yra toks dalykėlis kaip VT išvystymas.

Pavyzdys. Įsivaizduokim du žmones. Abu jie turi po 40 kg riebalų. Skamba baisokai, ane?

Bet vienas sveria 180 kg ir riebalai sudaro apie 22 % kūno masės (pvz. Žydrūnas Savickas), o kitas sveria 100 kg ir riebalai sudaro 40 % kūno masės.

Kaip skiriasi vaizdelis tarp 20 % ir 40 %, labai aiškiai matosi paveikslėlyje

[Sula]

Autobanų didžiąją dalį tikrai ne dabar statė. O šiaip tai geležinkeliai pergrūsti, autobanai pergūsti. Tiltai irgi griūva Tiesiog elementariai tinklas prisotintas, reikia daug investuoti. Tik kad geležinkeliai daug metų buvo apleisti.
O satelitiniai miesteliai yra geras dalykas, tai yra tvariausias miestų vystymo modelis.

Palaukit, čia forume jau šimtai puslapių prirašinėta, kad pas mus viskas blogai ir reikia sekti Olandijos ar bent Vokietijos pavyzdžiu.
Bet pasirodo, kad ir ten automobilizacija, ir nepakankama dviratizacija, ir pėsčiųjų galimybės, ir parkavimo problemos, ir Lietuvoje baigti prakeikti priemiesčiai. Gal tik VT geresnis, su tuo mažai kas ginčyjasi. Tai kaip čia yra iš tikrųjų?

[mantasm]

Autobanų didžiąją dalį tikrai ne dabar statė. O šiaip tai geležinkeliai pergrūsti, autobanai pergūsti. Tiltai irgi griūva Tiesiog elementariai tinklas prisotintas, reikia daug investuoti. Tik kad geležinkeliai daug metų buvo apleisti.
O satelitiniai miesteliai yra geras dalykas, tai yra tvariausias miestų vystymo modelis.

Ne dabar statė, bet dabar neliūdi, kad pasistatė. Ir toliau sėkmingai plečia, ypač rytinėj pusėj, kur buvo apleistas tinklas.

Satelitiniai miesteliai gerai. Tiek dėl gyvenimo kokybės, tiek dėl NT kainų prilaikymo. Bet iš automobilizacijos pusės - dauguma prie geležinkelio nepajungti. Net jei ir yra geležinkelis, dažnai vistiek važiuojama automobiliu, nes netinka tvarkaraštis ar tektų važiuoti su daugybe persėdimų ratais kvadratais.

[gerietis]

Žodžiu, susigalvojot nesąmonę, tada pasiėmėte duomenis ir „patvirtinote“ savo nesąmonę

Ne, neišsivartėte. Nerandu jokios užuominos apie "siekiamybes", visi rašo apie dabartį.
Net jei ir liootas rašė apie savo svajones, kalba yra ne apie jo svajones, o apie

kai kurie forumiečiai bando įrodyti, kad lietuviai neturi nieko bendro su rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir kitoms panašių pažiūrų visuomenėm, kurioms automobilis yra vienas iš švenčiausių dalykų gyvenime.

ir šiam teiginiui nepateikta jokio įrodymo, o man pateikus atvirkštinį pradedat apsimetinėti šlangom. Eilinis ufonautų mąstymo pavyzdys. "Jei faktai neatitinka mano įsitikinimams - tuo blogiau faktams."

[taccido]

Kodėl tie VT ufonautai vis bando užtempti pelėdą ant gaublio?
Tai jei "Visų pirma, geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus."
Tai žiūrint į mano lentelę Latvijoje bene labiausiai "geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus".
Tai kaip gi su "postsoviekitų automobilio garbinimu"?

Kad visokie autonautai nusileistų ant žemės, parašysiu taip.
Jūs pirmiausia pasiėmėte liootas citatą, kurioje jis išsakė labiau rekomendaciją/siekiamybę, kad siekiama mažesnio automobilio naudojimo. Tada susigalvojote, kad neva visoje Europoje taip dabar naudojami automobiliai. Tada pasiėmėte lentelę su vidutiniais atstumais (kurie labai vienodi visose šalyse), ir šaipotės, kad tie praktiškai vienodi atstumai neatitinka jūsų neteisingo įsivaizdavimo.
Žodžiu, susigalvojot nesąmonę, tada pasiėmėte duomenis ir „patvirtinote“ savo nesąmonę

Mano pasakymas apie VT naudojimą ir automobilių nuvažiuojamą atsumą būtent buvo skirtas tam faktui, kad kilometrai beveik nesiskiria visose šalyse.

Tas jūsų juokingas vidutinio atstumo naudojimas yra maždaug tas pats, jeigu apie alaus suvartojimą kokiame nors miestelyje spręstume pagal vidutinį to miestelio bare išgeriamų bokalų skaičių. Įsivaizduokim, kad vidutiniškai klientas išgeria 2 bokalus. Tačiau neaišku, nei kiek klientų per dieną, nei koks procentas miestelio gyventojų yra klientai (ar pusė kaimo gyventojų kasdien eina į barą, ar tik nedidelis procentas retkarčiais).

Ir dabar toliau talpina fiziškai sutalpinamą maksimumą. Ir toliau automobilizuojasi su 4+4 autobanais per kompaktiškus miestus ir milžiniškais satelitinių miestelių tinklais kuriuose neretai važinėja į darbą kelias dešimtis kilometrų į vieną pusę.

Autobanų didžiąją dalį tikrai ne dabar statė. O šiaip tai geležinkeliai pergrūsti, autobanai pergūsti. Tiltai irgi griūva Tiesiog elementariai tinklas prisotintas, reikia daug investuoti. Tik kad geležinkeliai daug metų buvo apleisti.
O satelitiniai miesteliai yra geras dalykas, tai yra tvariausias miestų vystymo modelis.

[mantasm]

Vokietijos miestai praeito amžiaus viduryje statėsi daug VT, nes pamatė, kad savo kompaktiškuose miestuose tiesiog fiziškai nesutalpina visų mašinų. Deja, mums sovietmetis „padovanojo“ nevykusius nekompaktiškus miestus, kuriuose labai didelės pagundos toliau automobilizuotis nejaučiant pasekmių.

Ir dabar toliau talpina fiziškai sutalpinamą maksimumą. Ir toliau automobilizuojasi su 4+4 autobanais per kompaktiškus miestus ir milžiniškais satelitinių miestelių tinklais kuriuose neretai važinėja į darbą kelias dešimtis kilometrų į vieną pusę.

[gerietis]

Kodėl tie VT ufonautai vis bando užtempti pelėdą ant gaublio?
Tai jei "Visų pirma, geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus."
Tai žiūrint į mano lentelę Latvijoje bene labiausiai "geras VT, dviračių takai ir geros sąlygos pėstiesiems būtent ir lemia tai, kad automobiliais važiuoja didesnius atstumus".
Tai kaip gi su "postsoviekitų automobilio garbinimu"?