Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

[sleader]

Čia nėra kažkoks esminis pasikeitimas. Tiesiog yra suvienodinti abibrėžimai kas yra pėsčiųjų perėja su LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymu. Nes šiame įstatyme jau nuo 2010 m. yra pėsčiųjų perėjos apibrėžimas:

Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

Pats principas pasikeitė tik tuom, kad vien ženklinimo linijomis galima žymėti dviračių take ar aikštelėje - mažinant poreikį prismaigstyti perteklinių ženklų. Pačiose taisyklėse (įrengimo) įrengti perėjos be horizontalaus ženklinimo nenumatyta. Formuluotė tokia vien dėl to, kad ženklinimas gali būti nusitrynęs, pažeistas ar kažkuom uždengtas (užsnigtas) ir tokia vieta vis vien traktuojama kaip pėsčiųjų perėja.

[Kaid]

Gal galite konkrečiau ? Nes naujoje KET redakcijoje, kas liečia pėsčiųjų perėjas, nematau jokių pasikeitimų nei buvusiose prieš porą metų.

Juo labiau, ne KET nurodo kaip turi būti įrengta ir paženklinta perėja. Tam yra perėjų įrengimo ir ženklinimo taisyklės.
KET nurodo kaip vairuotojui elgtis privažiavus perėją ir kokią vizualinę informaciją (ženklai arba ženklai su horizontaliu ženklinimu) traktuoti kaip pėsčiųjų perėją.

KET dėl horizontalaus ženklinimo:

1.13.1.„Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja tik horizontaliuoju ženklinimu „zebras“ gali būti pažymėta dviračių take ar stovėjimo aikštelėje.

PPOT patikslinta sąvoka ir kelio ženklų bei horizontalaus ženklinimo naudojimas:

10.3. Pėsčiųjų perėja – pėsčiųjų perėjimo per kelią ar gatvę vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis Kelių eismo taisyklių nustatytais atvejais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

[sleader]

Sutinku.
Nesenai priėmė KET pakeitimus, kuriais leidžiama žymėti perėjas tik KŽ, be horizontalaus. Kažkaip atvirkščiai, nei visame pasaulyje

Gal galite konkrečiau ? Nes naujoje KET redakcijoje, kas liečia pėsčiųjų perėjas, nematau jokių pasikeitimų nei buvusiose prieš porą metų.

Juo labiau, ne KET nurodo kaip turi būti įrengta ir paženklinta perėja. Tam yra perėjų įrengimo ir ženklinimo taisyklės.
KET nurodo kaip vairuotojui ar pėsčiajam elgtis privažiavus/priėjus perėją ir kokią vizualinę informaciją (ženklai arba ženklai su horizontaliu ženklinimu) traktuoti kaip pėsčiųjų perėją.

[PoDV]

Teko peržvelgt 2023 lapkričio kelio ženklų taisyklių pakeitimus.

Dėl greičio mažinimo, leidžia graduoti po 30 km/h, o ne 20 km/h kaip iki šiol.
Atkreipiau dėmesį, kad prieš Krunos tiltą Vilnius-Kaunas yra padaryta, 130*-100-70 gradavimas, nes greitis per tiltą 70 km/h, t.y. viena pora 100 km/h ir paskui pora 70 km/h.

Prieš žiedus greitis 50 km/h, tai ženklai nurodo 90-70-50, realiai nieks nesikeičia, nebent nurodys vieną ženklą su 60 km/h, tada 90-60 greičio mažinimo gradavimas.

*130 - vasarą, 110 - žiemą

---
Dėl perėjų. Kiek teko skaityt, tai įteisinama pėsčiųjų perėja dviračių take, o jai pėsčiųjų perėjos ženklo nereikia. Mačiau Varšuvoj 0 (mikro) dydžio pėsčiųjų perėjų ženklus dviračių takų perėjoms, tai atrodo perteklinai.
Tai, kad leis nežymėt perėjų, tai neįsiminė.
Jei tokią praktiką ir taikys, tai jaučiu žais su dangom kaip pvz. tai kas įrengta prie Visvaldo Magnum'o: https://maps.app.goo.gl/kN7ULPPBi4RpKd249

Abejoju ar paplis perėjos be zebrų dažymo, nes visais laikais prie bet kokio ekonominio išsivystymo stengdavosi žymėt. Per daug akibrokšto, ypač jei būtų avarijų.

[PredatorGTR]

Nuo 100 iškart užmint stabdį iki 50 irgi nėra labai saugus manevras. Tam ir išgalvotas tas laiptavimas kas 20 kmph

Taip sutinku, kad toks metodas tinka tarkim remonto ruože, bet tarkim privažiavus gyvenvietę juk nieks nenaudoja laiptavimo? Ar šia jau saugu nuo 90 iki 50?

[Ginthus]

Kam reikia prieš žiedą laiptuoto greičio mažinimo 70, 50... ar čia Z karta nebesupranta kokiu greičiu reik žiedą įveikti? Tai kodėl prie pat žiedo nestovi 20 ar 30 km/h?

Nuo 100 iškart užmint stabdį iki 50 irgi nėra labai saugus manevras. Tam ir išgalvotas tas laiptavimas kas 20 kmph

[ALV77]

Alytaus pavyzdys super. Normali europietiska sankryza pagaliau

[Kaid]

O kad normos nurodo prie 1 perėjos pakabinti 8 pėsčiųjų perėjos ženklus, tai yra kliedesys ir reikia taisyti normas.

Sutinku.
Nesenai priėmė KET pakeitimus, kuriais leidžiama žymėti perėjas tik KŽ, be horizontalaus. Kažkaip atvirkščiai, nei visame pasaulyje

[Kaid]

Reikalavimai vienodi. bet realizacija skirtinga. Alytuje tiems patiems ženklams sukabinti panaudota perpus mažiau stulpų ir stulpelių nei Rokiškyje, parinktas mažesnis ženklų dydis, nenaudoti pertekliniai ryškūs šūdai.

Taisosi situacija. Reikia džiaugtis, kad atsiranda naujų sprendimų, parenkamas maženis KŽ dydžiai ir išnaudojami maksimaliai elementai.

[Tomas]

Kad visi pvz vienodi.
Tokie reikalvimai keliami perėjų ženklams.

Reikalavimai vienodi. bet realizacija skirtinga. Alytuje tiems patiems ženklams sukabinti panaudota perpus mažiau stulpų ir stulpelių nei Rokiškyje, parinktas mažesnis ženklų dydis, nenaudoti pertekliniai ryškūs šūdai.

O kad normos nurodo prie 1 perėjos pakabinti 8 pėsčiųjų perėjos ženklus, tai yra kliedesys ir reikia taisyti normas.

[PredatorGTR]

Būtent, kad dažnai naudojami pertekliniai kur kartais atrodo, jog esmė buvo kuo daugiau jų pristatyti, kad pirkimas būtų brangesnis. Tada ir kyla visokie, kas galėtų paneigti arba galimai... Tuo tarpu ženklų su nuorodomis sankryžose ir prieš jas, bei dažnu atveju apie būsimus persirykiavimus iš anksto nežinant į kurią juostą reikės pakliūti norint nuvažiuoti reikiama kryptimi kaip tik labai trūksta. Pavyzdžiui transporto mazge kur atsišakoja arba susilieja Via Baltika, Vilnius - Klaipėda, nusukimas į Domeikavą, už Megos, tai tikrai važiuojant pirmą kartą galima pasiklysti.
Taip pat kai vykdoma kelio rekonstrukcija ir esimo saugumu pradedama rūpintis tik rekonstruotoje dalyje. Galutinis rezultatas naujai išasfaltuotas kelias 2 metrai platesnis už nerekonstruotą atkartą visu savo ilgiu turi ribojimą iki 70 km/h, tolimesnė nerekonstruota dalis jau be apribojimų. Tai ir kyla klausimas kodėl saugumu rūpinamasi ne visame kelyje, ar čia tik reikėjo ženklų pirkimus vykdyti?

Na sąmokslų čia nereikėtų įžvelgti, taip jau parašyta įrengimo taisyklėse. O va ar jos protingai visais atvejais parengtos - klausimas.
Niekaip nesuprantu kodėl perėjos salelėje būtini net 4 pėsčiųjų perėjos ženklai? Kai vienas kitą užstoja. Ar čia taip perėjos plotis atvaizduojamas?
Kam reikia prieš žiedą laiptuoto greičio mažinimo 70, 50... ar čia Z karta nebesupranta kokiu greičiu reik žiedą įveikti? Tai kodėl prie pat žiedo nestovi 20 ar 30 km/h?
Ir kad po kelio rekonstravimo ir charakteristikų pagerinimo ribojimo ženklų tik padaugėja, tai sunkiai suvokiama, bet taip vyksta.

[Visdarlietus]

Būtent, kad dažnai naudojami pertekliniai kur kartais atrodo, jog esmė buvo kuo daugiau jų pristatyti, kad pirkimas būtų brangesnis. Tada ir kyla visokie, kas galėtų paneigti arba galimai... Tuo tarpu ženklų su nuorodomis sankryžose ir prieš jas, bei dažnu atveju apie būsimus persirykiavimus iš anksto nežinant į kurią juostą reikės pakliūti norint nuvažiuoti reikiama kryptimi kaip tik labai trūksta. Pavyzdžiui transporto mazge kur atsišakoja arba susilieja Via Baltika, Vilnius - Klaipėda, nusukimas į Domeikavą, už Megos, tai tikrai važiuojant pirmą kartą galima pasiklysti.
Taip pat kai vykdoma kelio rekonstrukcija ir esimo saugumu pradedama rūpintis tik rekonstruotoje dalyje. Galutinis rezultatas naujai išasfaltuotas kelias 2 metrai platesnis už nerekonstruotą atkartą visu savo ilgiu turi ribojimą iki 70 km/h, tolimesnė nerekonstruota dalis jau be apribojimų. Tai ir kyla klausimas kodėl saugumu rūpinamasi ne visame kelyje, ar čia tik reikėjo ženklų pirkimus vykdyti?

[Kaid]

LT apskritai yra naudojama daug perteklinių ženklų.

Klasikinis pavyzdys - pėsčiųjų perėja su saugumo salele. Kai nemąstant užkabinami visi įmanomi ženklai ir sustatomi visi "saugumą" užtikrinantys elementai - per "saugaus" eismo priemones nebesimato paties pėsčiojo. Atkreipkite dėmesį - "saugaus" eismo įrangai (ženklams ir apšvietimui) sumontuoti prie 1 perėjos įrengti 9 atskiri stulpeliai, iš kurių 2 dar apmauti ryškiai geltonu plastikiniu šūdu:
123 – „Google“ žemėlapiai

Laimei kai kur jau išmokta įrenginėti gana žmoniškai, be ženklų, spalvų ir formų kakofonijos, kartu nenusižengiant galiojančioms normoms:
106 Pulko g. – „Google“ žemėlapiai
8 120 – „Google“ žemėlapiai

Kad visi pvz vienodi.
Tokie reikalvimai keliami perėjų ženklams.

[Tomas]

LT apskritai yra naudojama daug perteklinių ženklų.

Klasikinis pavyzdys - pėsčiųjų perėja su saugumo salele. Kai nemąstant užkabinami visi įmanomi ženklai ir sustatomi visi "saugumą" užtikrinantys elementai - per "saugaus" eismo priemones nebesimato paties pėsčiojo. Atkreipkite dėmesį - "saugaus" eismo įrangai (ženklams ir apšvietimui) sumontuoti prie 1 perėjos įrengti 9 atskiri stulpeliai, iš kurių 2 dar apmauti ryškiai geltonu plastikiniu šūdu:
123 – „Google“ žemėlapiai

Laimei kai kur jau išmokta įrenginėti gana žmoniškai, be ženklų, spalvų ir formų kakofonijos, kartu nenusižengiant galiojančioms normoms:
106 Pulko g. – „Google“ žemėlapiai
8 120 – „Google“ žemėlapiai

[alga]

Europoje vienos šalys ženklina numeriai, kitos pavadinimais. Pavadinimai aiškiau, kas gyvena, lokaliam tranzitui, o numeriai geriau žymėt žemėlapiuose, GPS ir pan.

Kai keliavau su popieriniu Shell/Marco Polo Europos atlasu, išsukimų numeriai buvo geriausias būdas orientuotis Vokietijos autobanuose. Dabar net nepastebiu tų numerių, navigacijos programos jų neakcentuoja. "Take the exit on the left in 800 meters." Jei ką ir pasako, tai kelio numerį ir krypties miestą.

[PoDV]

Europoje vienos šalys ženklina numeriai, kitos pavadinimais. Pavadinimai aiškiau, kas gyvena, lokaliam tranzitui, o numeriai geriau žymėt žemėlapiuose, GPS ir pan.

Teko panagrinėt kokias tvarkas naudoja įvairios šalys.
yra trys rūšys krypties nurodymui autostradose.

Sankr. numeris (exit numeris) - naudojamas visose ES šalyse, išskyrus Bulgariją ir Baltijos šalis. Italijoje naudojamas numeruojant aplinkkelius, kitur šalyje sankr. numeriai nenaudojami. Lenkijoje naudojamas naujesniuose atkarpose, Rumunijoje naudojamas vienai naujai autostradai Transilvanijoje.

Sankr. pavadinimas - naudojamas daugelyje Europos šalių. Kai kuriuose greitkeliuose pavadinimas nurodomas tik kai kuriuose sankryžose. Lietuva sankr. pavadinimą naudoja vienai sankeyžai - Kryžkalnis. Dar teoriškai galėtų būti naudojamas Cinkiškiai, nes kai kur Kėdainiuose yra nuorodos į šią gyvenvietę kai autostrados sankryžą.

Gyvenviečių pavadinimai - naudojami visur, įskaitamt Lietuvą. Nurodoma viena, dvi, trys svarbiausios gyvenvietės (miestai) išsukime. Išimtiniais atvejais, kai kuriuose aplinkkeliuose Europoje pasitaiko, kad nurodo tik sankr. ir trasų numerius, bet tai labai neinformatyvu. Tiesiog bandoma sutaupyti vietos ir nepergrūst informacija.

S61 prie Suvalkų esančios sankryžos turi visus atributus. Sankryžos numerio lentelė kartu su krypčių ženklu, sankr. pavadinimas, nurodomas iki 3000 m prieš sankryžą, ir krypties lenteles.

Lietuvoje, man asmeniškai ok būtų sankr. numeris ir kryptys į gyvenvietes (su trasų numeriais jeigu turi) Galbūt kai kurioms sankryžoms naudoti tiesiog gyvenvietės pavadinimo žymėjimą, praktiškai dabartinė tvarka prieš Kryžkalnį.

[Fulgur]

Trūksta tik išvažiavimo numeravimo (exit numeriai), ką jau turi lenkai
+jeigu latviai įsives 300/200/100 m markerius prieš išsukimą, turbūt įsivestume ir mes, nes Lenkija taip pat turi jau įsivedusi tuos markerius. Jie pakeistų dalį ženklinimo, pvz. 507 eismo kryptys sankryžoje ženklus.

Europoje vienos šalys ženklina numeriai, kitos pavadinimais. Pavadinimai aiškiau, kas gyvena, lokaliam tranzitui, o numeriai geriau žymėt žemėlapiuose, GPS ir pan.

[PoDV]

Dasikapčiau iki kelio ženklų brėžinio, tai atgaiva, palyginus su pvz. Vilnius-Kaunas lėtėjimo juostų atnaujinimo ženklinimo projektu*, ar dar žiauresniais pavyzdžiais** iš ankstyvųjų 2010-ųjų Kaunas-Klaipėda rekonstruojamuose ruožuose aplink Kryžkalnį.

Tai kaip reikia ženklinti sankryžas autostradoje Europos Sąjungos (humaniškoje) šalyje: 500 m išankstinė rodyklė; išankstinė rodyklė ties lėjimo juostos pradžia. Adekvatus ženklinimus žymint kryptis net į pačius smulkiausius kaimus.
Trūksta tik išvažiavimo numeravimo (exit numeriai), ką jau turi lenkai
+jeigu latviai įsives 300/200/100 m markerius prieš išsukimą, turbūt įsivestume ir mes, nes Lenkija taip pat turi jau įsivedusi tuos markerius. Jie pakeistų dalį ženklinimo, pvz. 507 eismo kryptys sankryžoje ženklus.

*Vilnius-Kaunas: rodyklė tik išsukime, tiek, kad kryptis truputį paryškinta, įrengiant krypties ženklą virš kelio (ženklas 604), jokio adekvataus išankstinio krypčių ženklinimo, išskyrus realių nurodytų atstumų neatitinkančius išankstinius ženklus, kurie buvo įrengti seniai iki rekonstrukcijos.
**rekonstruotos atkarpos Kaunas-Klaipėda: rodyklė tik išsukime, tik lėtėjimo juostos pabaigoje, prastas ženklo matomumas, beprecedenčiai Europos kontekste nepatogiai įrengta vienintelė rodyklė (praktiškai didesnė dalis išsukimų Kaunas-Klaipėda kelyje, išskyrus minimaliai geresnį ženklinimą ties svarbesnėmis sankryžomis.

[Riedutis]

Man tai čia grynai nuo sukančių automobilių, nes taip atrodo tik pačiame posūkyje. Galbūt per greitai po dažymo paliedo eismą ir šitaip "išsitampė"

Jei gerai atsimenu, juostos "suvažinėtos" dar ir neprivažiavus sankryžos Geležinio vilko gatve. Bet turbūt taip ir bus - mašinos ratais išminkė.

[Nitro]

Akivaizdus įrodymas, kad reikia didinti posukio spindulį.