Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Al1
    replied
    Niekas ten jokių spec. restoranų nekabindavo. Restoranai aplamai keičiami maršruto bėgyje. Tarybiniai važiuodavo iki artimiausių rytų Europos šalių sostinių, toliau buvo kabinami tų šalių geležinkelių restoranai. Pavyzdžiui, Maskva - Berlynas iki Varšuvos - SZD restoranas, o toliau PKP. Galbūt toliau netgi DRB restoranas nuo Berlyno. Į kapitalistines šalis paprastai važiuodavo prikabinami vagonai, o ne cielas traukinys. Nes srautų tokių didelių nebuvo.

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    Parašė udrius Rodyti pranešimą
    tai jo jo, bet kokias paslaugas siūlo - superinis maistas , pusryčiai kupe, nešikų paslaugos, daiktų pervežimas iki viešbučio jo ma jo negi taip ir buvo ?
    Buvo turbut taip tik tiems kas pirkdavo bilietus uz vakaru valiuta - t.y uzsenieciams ne is rytu bloko saliu, turbut kabindavo spec vagonus, spec restorana ir t.t ir garantuoju jei juos kabindavo prie bendro sastato tai rakindavo duris, kad darbo zmones nematytu burzuju

    Cia tik mano speliojimai.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tarptautiniuose traukiniuose į Vakarų Europą tikriausiai taip iš tikrųjų buvo.

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    tai jo jo, bet kokias paslaugas siūlo - superinis maistas , pusryčiai kupe, nešikų paslaugos, daiktų pervežimas iki viešbučio jo ma jo negi taip ir buvo ?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Buvo ta reklama TSRS, buvo. Net Šuriko nuotykiuose reklamuojamas Aeroflotas. Užslėpta reklama

    Komentuoti:


  • udrius
    replied
    Wow netikėtai, kas internete buvo... 1966 tarybinių geležinkelių reklama

    http://vita-life777.livejournal.com/36032.html

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Čia ne Vilnius.

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Lietuvos centrinis valstybės archyvas
    Traukinio "Lietuva" 1000-asis reisas, Vilnius, 1986

    Komentuoti:


  • Mantukas05
    replied
    Savotiška Kaišiadorių stoties istorija.











    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Nes iki berods 1988 pabaigos ar 1989 pradžios rublis buvo atsiskaitymo valiuta tarp soc. šalių. Tiesa, konvertuojams rublis, ne grynasis. Bet ir grynieji ėjo privačiai. O kai tik Gorbačiovas panaikino soc. šalių tarpusavio atsiskaitymus rubliais, visi (tiek įmonės, tiek ir privatūs asmenys) iš karto perėjo prie dolerio ir tik dolerio. Ir tada prasidėjo visai kita istorija...

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
    O gal zinot kaip buvo su pinigu keitimais. I soc bloka irgi kiek pamenu keisdavo ribota suma, tevai kaip i YUG vaziavo 1989 metais, tai Kauno centre, kur dabar Valstybinis bankas keitesi pinigus. Kiti gudresni kurie i YUG vaziavo pas mus cia vietoj prisipikdavo juodoj rinkoj doleriu ir VFR markiu.

    Bet kiek zinau sienu perejimo punktuose jokiu keityklu iki 1991 metu nebuvo.
    Na aš sėkmingai parduodavau rublius Lenkijoje. Jie ten buvo gana paklausūs, kaip ne keista, ypač 10 rublių kupiūromis.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Filmuota kažkur prie Vilniaus. Reikia visą siužetą žiūrėti. Verta. Vagono interjeras, mašinisto kabina nufilmuoti.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Kur darytas kadras?

    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    Pirmasis D-1 Lietuvoje. Tarybų Lietuva nr. 5, 1962 m.



    http://www.e-kinas.lt

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Už disponavimą Vakarų valiuta niekas nebaudė. Baudė už spekuliaciją valiuta ir didelį jos kiekį. Juk niekas negalėjo įrodyti, iš kur gavo tokį jos kiekį. Dabar irgi, jei ras ir neįrodysi, iš kur pas tave bet kokios valiutos suma, viršijantį numatytą leidžiamą sumą, tai atims ir nubaus.

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    O tarkim 1988 metais ar vis dar buvo BK straipsnis uz disponavima vakaru valiuta. Kiek zinau soc.bloke bent PL,VDR,CS,H tokio straipsnio aplamai nebuvo niekada. YUG taupomajame banke galejai turet ir saskaita uzsienio valiuta, taciau valiutos keitimas is dinaru i "hard currency" buvo ribojamas. I menesi galejai berods 100DM tiktai, paskui pakele iki 300DM

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Aišku, kad pinigų keitimas buvo ribotas - suma ribota ir oficialiai tik banke buvo galima pasikeisti. Ir tai ne kiekviename mieste. Taip, pirko valiutą pas spekuliantus.

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    O gal zinot kaip buvo su pinigu keitimais. I soc bloka irgi kiek pamenu keisdavo ribota suma, tevai kaip i YUG vaziavo 1989 metais, tai Kauno centre, kur dabar Valstybinis bankas keitesi pinigus. Kiti gudresni kurie i YUG vaziavo pas mus cia vietoj prisipikdavo juodoj rinkoj doleriu ir VFR markiu.

    Bet kiek zinau sienu perejimo punktuose jokiu keityklu iki 1991 metu nebuvo.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė Darius555 Rodyti pranešimą
    Taip sutinku reiktu naujos temos kazkur - <Saltasis karas> kur galima butu diskutuot panasius dalykus ir apie armija pasneket ir t.t

    PS : Kuom 1986 metais pasireiske taisykliu supaprastinimas. Ar galima teigti, kad tada atsidare siena, nes 1988 jau i Jugoslavija leisdavo isvaziuot, o is Jugoslavijos galejai begt kur nori, jie sienu nesaugojo savo minu laukais ir auksta elektros itampa
    Siena jau ir ankčiau nebuvo uždaryta, tik, kaip aukščiau rašiau, oficialioms delegacijoms, o nuo 1988 ir visiems gyventojams.
    Supaprasiinimas, tai tikriausiai buvo palengvintas popierių forminimas.

    Komentuoti:


  • Darius555
    replied
    Slovenijoj buvo puse kaimo YUG, kita puse A. Galejai perlipt siena. YUG pasienieciu darbas buvo gaudyt ne pabegelius is rytu bloko, o savus spekuliantus kurie bandydavo prekiu prasivezt neusuimokeja muito

    Komentuoti:

Working...
X