Geležinkelių istorija

[disident]

Laikraštis "Lietuvos Žinios" 1938 m. kovo 25 d.

Atvaizdas

Jei ne Didysis Draugas, dabar iki Šiaulių važiuotume per 45min..

[AutoLiet]

Laikraštis "Lietuvos Žinios" 1938 m. kovo 25 d.

[Al1]

Yra realybė ir logika, o ne rusofobinės baikos. Niekas specialiai infrastruktūros negadina, nes ji reikalinga visoms kariaujančioms pusėms. Jei galima paimti infrastuktūrą jos nepažeidus, tai taip ir daroma. Naikinama tik atsitraukiant, kai nenorima palikti priešui ir reikia jį sulaikyti. Taip kad stotį laisvai galėjo susprogdinti ir patys vokiečiai. Apie ką minima ir straipsnyje. Puolanti tarybinė aviacija ją galėjo susprogdinti ne per klaidą, o tik dėl to, kad stotis buvo vokiečių rankose. Geležinkelio mazgas Virbalis - Eitkūnai buvo didelis ir praktiškai vientisas. Todėl niekas ten nesiterliojo su ta ar ne ta stotimi. Tiesiog nematė kito būdo, kaip išmušti vokiečius iš mazgo. Apie griuvėsių nugriovimą irgi yra paprasta logika - jie maišė atnaujinti traukinių eismą. Niekas ten specialiai negriovė gerai išlikusių pastatų, nes pastatai reikalingi, ypač jei tie tokie, kuriuos galima panaudoti. Griaunant tai, kas netrukdo tuo metu, be reikalo eikvojama resursai, kurie reikalingi kitur. Klaidos tais laikais kainavo kulką į galvą. Todėl valdininkai irgi žiūrėjo, kad nebūtų tokių klaidų, kurios jiems galvą nurautų. Jokia civilinė administracija nieko tuo metu ten daryti negalėjo, tik karinė ir karinė geležinkelių administracija. Kas jau kas, o jie tai turėjo gerai žiūrėti, kas daroma ir todėl tokių didelių klaidų būti negalėjo. Griovimas vyko ne vieną dieną, jei ten darbavosi kokie tai vietiniai kaimiečiai su kastuvais ir laužtuvais. Kitaip ir būti nelabai galėjo, nes kariuomenės valyti griuvėsiu vykstant karui užnugaryje nenaudojo. Geležinkelio stotį iš karto perėme karinė geležinkelių valdybą (ar kaip ji ten vadinosi), todėl kas jau kas, o geležinkeliečiai tikrai žiūrėjo, kas išliko ir tikrai nebūtų leidę griauti stoties pastato, jei jis dar buvo geros būklės tik kiek nukentėjęs. Žodžiu, apie visokias klaidas ir "nesusipratimus" galima sekti pasakas naivuoliams ir nieko neišmanantiems. Už lengvesnius nusikaltimus šaudė, tai už stoties "netyčinį" nugriovimą turėjo lėkti galvos dešimtimis. Rankų skėsčiojimai nieko nepadėtų. Taip kad mažiau čia apie konspirologijas pasakok, viskas turi logišką ir nuo realybės neatitrūkusį paaiškinimą.

[Haski]

Al1, verčiau patikėsiu ankstesniu pranešimu, M. Ivaškevičiaus straipsniu, nei tavo konspiracijos teorijomis. O galų gale, niekas juk nematė, tad galima (nesi)kliautis tik pasakojimais. Reik tikėt, kad subombino ne tą.

[Aleksio]

Į Kybartus ER9M su šilumvežiu? Kokia prasmė? Tempti šilumvežiu galima buvo D1.

ER9M savo eiga nuvažiavo iš Vilniaus į Kauną vietoje D1, toliau reikia važiuoti reisu Kauna-Kybartai, laisvų D1 Kaune nėra - M62+ER9M važiuoja į Kybartus. Ir taip tuo periodu buvo ne kartą.

[Al1]

Eiliniai mitai ir pramanai. Per klaidą, matai, išardė ne tos stoties griuvėsius. Visų pirma tai jei ji buvo subombarduota, reikėjo išvalyti griuvėsius ir jokio klaidos čia nebuvo. Traukinių eismą reikėjo kuo skubiausiai atkurti, kai tik frontas praėjo. Antra, geležinkeliečių buvo likę, o ir karinė geležinkelių valdyba puikia žinojo, kur čia kokia stotis (tuo labiau, kad ne svetima tai buvo teritorija kažkur giliai Vokietijoje), todėl jokios klaidos griaunant griuvėsius būti negalėjo. Už tokias "klaidas" tada tiesiog nudėdavo kaip šunis - priešo agentas ir sabotažininkas. Kiek ten buvo išlikę, kad galima būtų teigti, jog pastatai nebuvo apgriauti smarkiai, sunku pasakyti. Aišku, daug pastatų išliko, kaip kad sandėliai, elektrinė ir pan.
Bet kokiu atveju Virbalio stoties sunaikinimas paverstas mitu, kaip ir sprogimas Vilniaus stotyje, neva nušlavęs daug Vilniaus...

[Zorro]

Civilizacija „Veržbolovo“
Straipsnio autorius MARIUS IVAŠKEVIČIUS
http://kybartai.weebly.com/civilizac...lovoldquo.html


Mūšiuose ties Kybartais dalyvavę sovietų lakūnai neslepia turėję įsakymą sunaikinti Eitkūnų stotį ir kitus Rytų Prūsijos geležinkelio mazgus. Apie Virbalio stoties bombardavimą nė vienas neužsimena. Miestelyje likę kybartiškiai tą vakarą slėpėsi rūsiuose, niekas negalėjo matyti, koks likimas ištiko stotį.
Devyniolikto amžiaus viduryje aukščiausios kategorijos imperinė stotis Veržbolovo buvo pastatyta rusų užsakymu. Ją projektavo prancūzai, o statė vokiečiai.

Dvidešimto amžiaus viduryje užminavęs ją susprogdino vokietis Ezė arba rusų bombonešiai, kuriuos pridengė mūšyje dalyvavę garsios prancūzų eskadrilės „Normandija–Nemunas“ naikintuvai.

Tuo metu apgriautai Virbalio stočiai teko patirti dar vieną nesusipratimą. Šimtą metų stovėjusi Vokietijos pasienyje, per klaidą vadinta Veržbolovo, nors nieko bendra neturėjusi su tikruoju Virbaliu, stotis vėl buvo supainiota. Naujieji sovietų valdininkai gavo valdžios įsakymą išardyti smarkiai apgriautą Eitkūnų stotį. Vietoj jos išardė Virbalį. O sako, ne taip ir baisiai buvusi apgriauta, būtų reikėję visai nedaug pastangų ir noro, kad vėl stovėtų sveika. Kai tie patys valdininkai atvažiavę pamatė klaidą, rėkė ir skeryčiojosi rankomis, bet šaukštai buvo po pietų. Dalis mūrų supilta į požemius, dalis išvežta, bet buvusių sienų fragmentai dar ilgai mėtėsi po stoties teritoriją. Iš jų senosios vietoje vėliau pastatė nedidelę stotį. Net architektūrinį stilių atkūrė, tik mastelis buvo nebe tas.

[Al1]

Dėkui, kad apšvietei. Ką gi, gaila, neliko iš didingų stočių visiškai nieko menančius carizmą...

Kap tai neliko? Vilniaus stotis, tegul ir perstatyta iš dalies. Jau nekalbant apie mažesnes. Tarkim, Lentvario ar Švenčionėlių ir eilę kitų - Mažeikių, Jonavos, Dotnuvos, Radviliškio ir t.t.

Lenkiška Wiki rašo, kad Raudonoji Armija į karo pabaigą turėjo susprogdinti Eitkūnų stotį, bet per klaidą susprogdino Virbalio (Kybartų).

Tai kad subombardavo abi ir jokios klaidos ten nebuvo. Abi buvo vokiečių rankose, ir reikėjo juos išmušti. Praktiškai stotys sudarė vientisą kompleksą su siaura sąsmauka ant sienos ir atskirti kur kas nevietiniams lakūnams nebuvo paprasta, ir tikriausiai niekas tokios užduotės nekėle - abi stotys buvo vokiečių ir turėjo būti išvalytos nuo vokiečių.

[Al1]

Toks variantas galimas. Tais laikais (apie 1995) pasitaikydavo kad neužtekdavo "sveikų" dyzelinių traukinių ir į Kauną vakariniu reisu (~18.30) vietoje D1 atiduodavo ER9M, kurį Kauno zonoje tampydavo šilumvežiu.

Į Kybartus ER9M su šilumvežiu? Kokia prasmė? Tempti šilumvežiu galima buvo D1.

[Haski]

Lenkiška Wiki rašo, kad Raudonoji Armija į karo pabaigą turėjo susprogdinti Eitkūnų stotį, bet per klaidą susprogdino Virbalio (Kybartų).

Dėkui, kad apšvietei. Ką gi, gaila, neliko iš didingų stočių visiškai nieko menančius carizmą...

[Aleksio]

Nepervarė. Tikrai buvo žalas ER9M su keleviais, po to mačiau kaip grįžo atgal.

Toks variantas galimas. Tais laikais (apie 1995) pasitaikydavo kad neužtekdavo "sveikų" dyzelinių traukinių ir į Kauną vakariniu reisu (~18.30) vietoje D1 atiduodavo ER9M, kurį Kauno zonoje tampydavo šilumvežiu.

[Garbanius]

Jei tarp Kauno ir Kybartų, tai tik pervaromas iš (į) Kaliningrado.

Nepervarė. Tikrai buvo žalas ER9M su keleviais, po to mačiau kaip grįžo atgal.

[Zorro]

Pod koniec II wojny światowej, wspaniały budynek dworca został wysadzony przez jednostkę Armii Czerwonej, która miała zniszczyć budynek stacji w Eydtkuhnen, ale doszło do pomyłki.

Lenkiška Wiki rašo, kad Raudonoji Armija į karo pabaigą turėjo susprogdinti Eitkūnų stotį, bet per klaidą susprogdino Virbalio (Kybartų).

[Haski]

Sveiki, ar kas nors gali papasakoti apie Kybartų(Virbalio) istorinę geležinkelio stotį, koks jos likimas? Kodėl aš niekur nerandu informacijos apie jos likimą. Teradau dabar tik čia vieną sakinį, kad 1945 m. "dėl apmaudžios griovėjų klaidos to meto statiniai neišliko". Jeigu išliko iki pat 1945, kai jau vokiečius išvijo, kaip čia buvo, kad "neišliko"? Kokiu būdu išnyko jinai?

[Al1]

Jei tarp Kauno ir Kybartų, tai tik pervaromas iš (į) Kaliningrado.

[Zorro]

dar kartą esu matęs labai keistą sąstatą ER9M traukiamą M62.

Tai galėjo būti dėl traukinio gedimo ar tinklų remonto.

M62 su ER9M Vilniuje 2010 metais.

[Al1]

Elektrinis ER2 turėjo būti ir M62 jį tempė į Kaliningradą ar iš jo.

[Garbanius]

Turiu omeny įsigalėję praeitame dešimtmetyje, nuo 200x m. kai pradėjo nykti D1. Bent mano regione, Kybartai-Kaunas ir Marijampolė-Kaunas važinėdavo DR1A kai išnyko D1. Ir tik po kurio laiko teko važiuoti su juo mano savaiminė lyginamoji analizė teigė, kad DR1A geresni. Bet ir tie DR1A seni būdavo, ir tik vienu maršrutu Vilnius-Šeštokai važinėdavo atrenovuotas DR1A (su kietais suolais apvilktais minkštesne mėlyna medžiaga, geltonomis pasilaikymui skirtomis rankenomis. Vakar Iš Kauno į Kybartus kaip tik toks DR1A-289 važiavo. Tik deja, laikas padarė savo. Nusidėvėjęs; slankiojančios durys nesilaiko, ant posūkių atsidarinėja...

P.S kadangi senai nevažiavau, po ilgos pertraukos man pasirodė, kad PESA 620 M irgi kaip reikiant pasidėvėjo, bent jau armatizatoriai ar kas nors, lyg per duobes važiuotų, visaip krato. Lygiai tas pats ir su dviaukščiais elektriniais - visą kelią daugiau mažiau pakrato. Pirmą įspūdį tikrai atsimenu kai važiavau prieš 6 metus

DR serija į Kybartus pradėjo važinėt turbūt po 2000metų. Iki 2000m turėjau kaimą Pilviškiuose, nuo geležinkelio namas buvo gal 100m atstumu. Dienas leisdavom stebėdami traukinius, tad drakonus buvau matęs nebent Kaune ir Vilniuje. Grynai važinėdavo tik D1, dar kartą esu matęs labai keistą sąstatą ER9M traukiamą M62. Žodžiu sunkūs laikai buvo

[Al1]

Tais laikais 6-7 valandos iki Klaipėdos buvo normalu. O ir poreikis buvo - tuomet tai autobusai tokiais atstumais nevažinėjo. Žodžiu, gan greitai tie dyzeliniai tokiais maršrutais nepasiteisino, nes buvo tiesiog per mažos talpos.

[Sula]

dėl važinėjimo į Klaipėdą negarantuoju. Galbūt. Irgi negarantuoju, ekploatacijos pabaigoje galbūt jie buvo permesti ir į priemiestį.

Teko važiuoti. Ko gero bjauresnės kelionės nesugalvosi. Labai anksti ryte įsėdome į prikimštą dyzelį, o Klaipėdoje buvome vėlyvą popietę. Nežinau, ar tai pagal tvarkaraštį buvo, ar vėlavo.