Ar tikrai per tokį tiltą negali važiuoti traukiniai? Sutvirtinta dalis nėra ilga, ir sutvirtinimas mano manymu pakankamai tvirtas, pabandyk suspausti tokius įstrižus tašus, o be jų dar kiti yra. Dar reikia turėti omenyje, kad ašinė apkrova buvo mažesnė nei dabar.
Kelintais metais prasidėjo eismas link Šeštokų? Jei gerai pamenu, tai tiltui per Šešupę (arčiau Marijampolės?) buvo panaudota antrajam keliui skirta santvara tilto per Jūrą, prie Tauragės. Bet čia turbūt ne tas atvejis, nes visas tiltas panašus į carinį.
-
Tuo metu nieko nestatė. Tiltas neveikiantis, o metalinė konstrukcija carinė.Komentuoti:
-
Ar tikrai 35 metai? Nors aišku pagal apsirengimą, kad ne 20-25 metai. Linija vienkelė. Tiltas susprogdintas, perdanga pakelta ir dadaryta medinė. Tokiu tiltu traukiniai važinėti negali.
Tarpukaryje buvo neveikiančios šios geležinkelių dalys:
Vievis - Lazdėnai, - linija buvo dvikelė, taigi ne ši linija
Kaišiadorys - Gaižiūnai - didžiausias tiltas ruože per Livintą ir tai tik gal 2,5-3 metrų pločio. Taigi, ne ši linija.
Alytus - Varėna,
Šeštokai - Trakiškės - šita geležinkelio linijos dalis atpuola irgi, nes tokio didelio tilto nėra.
Lieka Alytus - Varėna. Kas ten ant tilto stovi? Geležinkelietis arba pasienietis. Ir dar kažkokia tai platforma-vežimėlus ant bėgių stovi. Labai panašu, kad tiltas per Merkį. Tada ant tilto stovi pasienietis. Ten ir atramos tokios pat. Susprogdinta metalinė konstrukcija galėjo buvo pakelta. Pėsčiųjų ir vežimų eismui toks tiltas tiko, viršuje bėgiai panaudoti konstrukcijos sutvirtinimui.
Tik yra vienas niuansas - internete ir šiame forume yra neva tai tilto per Merkį (linija Alytus - Varėna) tarpukario nuotrauka ir vokiška nuspalvinta atvirutė Pirmojo pasaulinio metų. Deja, ten tiltas ne per Merkį, nes yra dar dvi akmeninės atramos upėje. O jų tikrai nėra pas tiltą per Merkį linijoje Alytus - Varėna.Komentuoti:
-
"Lietuvos geležinkelių" turima technika 1938 m. (serijos, numeriai, ruožai).
http://www.epaveldas.ltKomentuoti:
-
Lauksime knygos.
Jei bus koks "kolektyvinis pirkimas", gal gautume nuolaidą.Komentuoti:
-
Geležinkelių istorijos mylėtojams – nauja knyga
Toliau:Pirmojo Lietuvoje geležinkelio (ruožo Turmantas–Marcinkonys) istorija atgyja ką tik pasirodžiusioje knygoje „Pirmasis geležinkelis Lietuvoje, I knyga". Pasakojama apie šio ruožo geležinkelio stotis, keleivių namus, vandens bokštus, siurblines, kitus statinius, tiltus ir tunelį.
http://www.litrail.lt/-/gelezinkeliu...93-nauja-knygaKomentuoti:
-
Nuotraukos autorius teigia, kad tokie interaktyvūs žemėlapiai buvo visose didesnėse stotyse...
http://mib55.livejournal.com/27414.html?thread=200470Komentuoti:
-
DP4 vyksta iš Minsko per Vilnių į Rygą
Komentuoti:
-
Sovietai pradėjo Lietuvos geležinkelių pertvarką. Laikraštis "Darbo Lietuva" 1940 m. rugsėjo 5 d.
Komentuoti:
-
Parodos katalogas "Kaišiadorių portretas: sovietmetis ir šiandiena", Kaišiadorių muziejus, 2014. Nuotr. Benjamino Uždvario
Foto 1960-1970
Kaišiadorių geležinkelio stotis
Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Vokietijos karinis ešelonas, sovietinių partizanų nuverstas nuo bėgių netoli Vilniaus 1944 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Komentuoti:
-
1995 metais į Kazlų Rūdą, Marijampolę, Šeštokus važinėjau daug. Taip pat dažnai ateidavau į stotis pažiūrėti į traukinius Vilnius-Šeštokai (nuo 1994 m. gegužės pradžios važinėjo M62 su keturiais klasinio tipo vagonais) ir Talinas -Šeštokai. Taip pat dažnesnį važinėjimą nuo 1995 m. vasaros pradžios skatino atsiradęs minėto Estijos traukinio papildomas važiavimas su keleiviais vietinu maršrutu rytą iš Šeštokų į Kauną, vakare - iš Kauno į Šeštokus.Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
Šilumvežio ir elektrinio traukinio tandemo tarp Kauno ir Kybartų matyti neteko. Jeigu tokie atvejai buvo, tai jie buvo nedažni, tiesiog pavieniai. Kad LG turimus D1 tada jau persekiojo nuolatiniai gedimai, yra tiesa. Neatsitiktinai ir nuo Šeštokų maršruto tada dyzelius atėmė. Nuolat su pagalbiniu vilkiku tada važinėjo D1 Šiauliai-Kaunas-Šiauliai, Vilniuje tokios sudėties traukinį kartą mačiau į Stasylas.Komentuoti:
Komentuoti: