Gelžk. Lentvaris-Gardinas (> Druskininkai, >Trakai)

[John]

Dvikelis, kaip.suprantu, ten buvo nuo tada, kai buvo pastatytas Caro iki WW2 (ar ankstyvo pokario?), kai sovietai išardė ant metalalomo, kaip ir daugelį kitų geležinkelių. Tiltai ir sankasa visur padaryta dvikeliui.

[Visdarlietus]

Varėna-Matuizos ruože bėgiai pakloti apie 1989 metus, vienu metu netgi buvo dvikelis. Paklojus naujus senais eismas buvo nutrauktas ir gan greitai jie buvo išardyti. Viskas vyko kai buvo statoma nauja gamykla Matuizose su dideliu kelynu, kuri nebuvo užbaigta, kelynas vėliau išardytas. Beje su nauja gamykla turėjo atsirasti ir naujas stoties pastatas su požemine perėja, kas nebuvo realizuota. Daug vėliau nauja stotis vis tik pastatyta (manau supaprastintu projektu), o pradėta kasti perėja užversta.

[artexs]

Vienas suvirintas ruožas Matuizos-Varėna apie 10 km, daugiau niekur.

[Al1]

Iš Varėnos yra ką vežti. Iš Marcinkonių nebent mediena vieną kitą kartą per metus.
O šiaip tai naudokitės, chebra, galimybe pavažinėti ruožu, pasiklausyti ritmingo stuksenimo... Ir geriausiai tą daryti važiuojant su DR1A. Nes su Pesomis ne taip, nesigauna "klasikinio" stuksenimo. Nes bėgiai nesuvirinti nuo pat Rūdiškių iki Marcinkonių. Yra ten berods prie Varėnos ar tai prie Matuizų nedideli intarpai su suvirintais, bet neilgi. Visose kitose linijose, kur vyksta keleivinis susisiekimas, bėgiai yra suvirinti.

[Visdarlietus]

Lentvario-Trakų/Varėnos-Marcinkonių kryptimi kroviniai beveik nevežiojami (arba išvis nevežami), tai šioje temoje apie krovinių vežimą diskutuoti beprasmiška...

Važiuoja ir beveik kas dieną. Ypač medienos vežimas ir į grūdų fabriką. Aišku ne tokiais kiekiais kaip į Mažeikių naftą.

[ignaloidas]

Nes Europoje kroviniai vežami autotransportu. Lietuvoje irgi geležinkeliai dar prieš gerą dešimtmetį turėję apie 50 proc. krovinių pervežimų, dabar nusirito iki 19 proc. Ir ypač po 2022 m. Taigi, pajamos krenta. Kritimą kol kas stabdo tik turto išpardavimas, "optimizacija" ir gal šiek tiek bendrus finansinius rodiklius padidina veikla Lenkijoje bei kroviniai į Ukrainą...

Didelė dalis tų 50% buvo tranzitas, pagrinde dėl paprastos priežasties kad traukinius muituoti yra daug pigiau ir paprasčiau nei sunkvežimius. Viskame kitame, autotransportas dažniausiai gaunasi pigiau dėl 95% subsidijos kelių infrastruktūrai. Dingus tranzitui, tenka konkuruoti kaina kilometrui ir pakrovos paprastumu/sudėtingumu, ir kol netiesioginės subsidijos kelių transportui nesustos, tol geležinkeliais gabenami kroviniai toliau liks ganėtinai nišiniai.

Bet tai nepakeičia fakto kad Lietuvoje, skirtingai nei didžiojoje dalyje Europos, keleivius vežti yra gerokai pigiau nei krovinius.

[artexs]

Lentvario-Trakų/Varėnos-Marcinkonių kryptimi kroviniai beveik nevežiojami (arba išvis nevežami), tai šioje temoje apie krovinių vežimą diskutuoti beprasmiška...

Matuizų plytinės bėgiai mačiau naudojami, yra krovininių vagonų kai kuriose stotyse.

[Vitas]

Lentvario-Trakų/Varėnos-Marcinkonių kryptimi kroviniai beveik nevežiojami (arba išvis nevežami), tai šioje temoje apie krovinių vežimą diskutuoti beprasmiška...

[Al1]

Nes Europoje kroviniai vežami autotransportu. Lietuvoje irgi geležinkeliai dar prieš gerą dešimtmetį turėję apie 50 proc. krovinių pervežimų, dabar nusirito iki 19 proc. Ir ypač po 2022 m. Taigi, pajamos krenta. Kritimą kol kas stabdo tik turto išpardavimas, "optimizacija" ir gal šiek tiek bendrus finansinius rodiklius padidina veikla Lenkijoje bei kroviniai į Ukrainą...

[ignaloidas]

Ta unikali situacija pasibaigė 2022 m.

Ne. RRT 2023 skaičiai:
https://www.rrt.lt/wp-content/upload...o-skaiciai.pdf

Infrastruktūros tarifai viešai prieinami. Ir juose aiškiai matosi jog krovinių eismas yra papildomai tarifuojamas priklausomai nuo koks krovinys vežamas, kai tuo tarpu keleivinis eismas moka tik bazinį mokesti už eismą. Kitose Europos šalyse keleiviniai traukiniai moka papildomai už prioritetą virš krovininio eismo, specifinius laikus ir t.t. Lietuvoje praktiškai viskas yra užtikrinta įstatymiškai, ir dėl ko keleivinis eismas yra gerokai pigesnis.

[Al1]

Dabar atrodo jog iš EU būtų palyginus paprasčiau gauti pinigų europinei vėžėi nei rusiškai. Bet taipogi, europinei vėžei reikėtų kokius 10x daugiau pinigų nei sutvarkyti vieną mažai naudojamą tarpstotį linijoje kur ankstesni tarpstočiai yra gana padoriai prižiūrimi.

Dabar Lietuvoje yra ganėtinai unikali situacija palyginus su likusia Europa kai didžiąją geležinkelio kelio mokesčių dalį moka krovininiai, o ne keleiviniai traukiniai. Praktiškai visoje likusioje Europoje geležinkelio priežiūrą finansuoja keleivių vežimas, kai tuo tarpu pas mus, priežiūra finansuojama pagrinde krovinių vežimo. Iki Varėnos važiuoja krovininiai traukiniai, ten yra keletas verslų prijungtų prie geležinkelio. Į Marcinkonis krovininiai traukiniai nevažiuoja. Nevažiuojant krovininiams traukiniams, priežiūrai pinigų gerokai mažiau, nors keleiviniai traukiniai vis dar važiuoja ganėtinai dideliu dažniu.

Ta unikali situacija pasibaigė 2022 m.

[artexs]

... linijoje kur ankstesni tarpstočiai yra gana padoriai prižiūrimi. ...

Teko neseniai vaikščioti tarp Rūdiškių ir Matuizų. Bėgiai - apgailėtinos būklės, trumpabėgiai, 1950-1960 metų gamybos, sudilę. Pabėgiai mediniai, tik tiek, kad supuvusių mačiau nedaug. Papilta šviežios skaldos ir tiek.
Nuo Matuizų iki Varėnos atnaujinti ilgabėgiai. Nuo Varėnos link Marcinkonių jau prasideda avarinis ruožas.

[ignaloidas]

Dabar atrodo jog iš EU būtų palyginus paprasčiau gauti pinigų europinei vėžėi nei rusiškai. Bet taipogi, europinei vėžei reikėtų kokius 10x daugiau pinigų nei sutvarkyti vieną mažai naudojamą tarpstotį linijoje kur ankstesni tarpstočiai yra gana padoriai prižiūrimi.

Dabar Lietuvoje yra ganėtinai unikali situacija palyginus su likusia Europa kai didžiąją geležinkelio kelio mokesčių dalį moka krovininiai, o ne keleiviniai traukiniai. Praktiškai visoje likusioje Europoje geležinkelio priežiūrą finansuoja keleivių vežimas, kai tuo tarpu pas mus, priežiūra finansuojama pagrinde krovinių vežimo. Iki Varėnos važiuoja krovininiai traukiniai, ten yra keletas verslų prijungtų prie geležinkelio. Į Marcinkonis krovininiai traukiniai nevažiuoja. Nevažiuojant krovininiams traukiniams, priežiūrai pinigų gerokai mažiau, nors keleiviniai traukiniai vis dar važiuoja ganėtinai dideliu dažniu.

[Al1]

Viskas įmanoma. Šiaip pamąsčius, galėtų visus geležinkelius rekonstruojamus persiūti į standartinę vėžę.

Gal nustokite svaigti. Už kokius pinigus? RB Lietuva pati nesugeba nutiesti. Suomijai ar kokiai Ispanijai nafig nereikia tos standartinės vėžės, o jei ir norėtų, tai tiek kainuoja, kad geriau išardyti ir į metalo laužą priduoti, o vietoj geležinkelio automobilių kelią nutiesti...

[B.S.]

Persiūti gal ir įmanoma, bet kur tokia vėžė vestų?
Lygtais kažkada buvo pasvarstymai antrą kelią daryti standartinės vėžės. Bet, kai dabar byra esama, tai tikėtis neverta. Bent jau, kol nebus pastatyta Rail Baltica.

Į Gardiną ir toliau į Balstogę. Kažkada.

[Palpatine]

Viskas įmanoma. Šiaip pamąsčius, galėtų visus geležinkelius rekonstruojamus persiūti į standartinę vėžę.

[Sula]

Persiūti gal ir įmanoma, bet kur tokia vėžė vestų?
Lygtais kažkada buvo pasvarstymai antrą kelią daryti standartinės vėžės. Bet, kai dabar byra esama, tai tikėtis neverta. Bent jau, kol nebus pastatyta Rail Baltica.

[digital]

Suprantama, kad šį ruožą reikia atnaujinti. Bet įdomu, ar biurokratams dašus, kad atnaujinant reikia daryt europinę vėžę? Juk ne kas antrą pabėgį kaitalios.

Gal galite paaiškinti, kaip galima remontuojant paimti ir pakeisti vėžės plotį?

[Rimas_OK]

Suprantama, kad šį ruožą reikia atnaujinti. Bet įdomu, ar biurokratams dašus, kad atnaujinant reikia daryt europinę vėžę? Juk ne kas antrą pabėgį kaitalios.

[John]

Parašiau LTG Infra su SuMin ir dar keliais žiniasklaidos emailais Cc su tomis pačiomis nuotraukomis. Žiūrėsim, ką atrašys.