Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gelžk. Vilnius - Turmantas - Daugpilis (>Utena)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • paprastas_zmogus
    replied
    O tai ar važinėja bent kažkokie krovininiai ar medienios traukiniai šiuo metu Utenos atšaka?
    Bent per Google Maps palydovines foto Utenos pramonės rajonuose jokių traukinių ar vagonų dabar nematyti, o 2012 m. street view prie pervažų bėgiai stipriai aprūdiję..

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą
    Na taip ar taip aišku reikėtų modernizuoti Švenčionėlių - Utenos atšaką, bet ne tokis ir milžiniškos tos investicijos. Traukinių greitį galima būtų iki 110-120 km/h padidinti.



    Tame ir yra pagrindinė klaida su 2-3 traukinias. Aišku niekas nevažiuos, nes per retai. Jei traukinys važiuotų fix bent kas dvi valandas, tai tada jau būtų iš to nauda. Dar paprasčiau sakant visus Turmanto traukinius dalinti į 2 dalis Švenčionėliuose. O stotis Utenos mieste būtina. Nebūtinai stotis, tiktų ir stotelė.

    Ar tai atsipirktų iškarto aišku yra kitas klausimas. Bet kokybiškai padarius tikrai neneštų nuostolių.

    Dar kita idėja: Turmanto/Utenos traukinius galima būtų sujungti su Varėnos/Trakų traukinias. Panašiai kaip Naujoji Vilnia - Vilnius - Kaunas. Atsirastų savotiško S-Bahno linija Vilniuje nuo N. Vilnios iki Lentvario, kuri užtikrintų dažną traukinių kursavimą.

    O Naujoji Vilnia - Vilnius - Kaunas galėtų tapti Kena - Vilnius - Kaunas, nes visa linija jau elektrifikuota yra.
    Bet to, ką minėjo vėkas, tai S-Bahnas tarp N. Vilnios ir Lentvario ir dabar yra. Tik, deja, ruože Vilnius - N. Vilnia vežiojamas oras. Nes nėra integruoto bilieto, nes N. Vilnioje miegamuosiuose kvartaluose sėdus į autobusą, Vilnių galima pasiekti greičiau bei nepersėdant, nėra papildomų stotelių, vien tik Pavilnio nepakanka.

    Komentuoti:


  • vėkas
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą
    Na taip ar taip aišku reikėtų modernizuoti Švenčionėlių - Utenos atšaką, bet ne tokis ir milžiniškos tos investicijos. Traukinių greitį galima būtų iki 110-120 km/h padidinti.



    Tame ir yra pagrindinė klaida su 2-3 traukinias. Aišku niekas nevažiuos, nes per retai. Jei traukinys važiuotų fix bent kas dvi valandas, tai tada jau būtų iš to nauda. Dar paprasčiau sakant visus Turmanto traukinius dalinti į 2 dalis Švenčionėliuose. O stotis Utenos mieste būtina. Nebūtinai stotis, tiktų ir stotelė.

    Ar tai atsipirktų iškarto aišku yra kitas klausimas. Bet kokybiškai padarius tikrai neneštų nuostolių.

    Dar kita idėja: Turmanto/Utenos traukinius galima būtų sujungti su Varėnos/Trakų traukinias. Panašiai kaip Naujoji Vilnia - Vilnius - Kaunas. Atsirastų savotiško S-Bahno linija Vilniuje nuo N. Vilnios iki Lentvario, kuri užtikrintų dažną traukinių kursavimą.

    O Naujoji Vilnia - Vilnius - Kaunas galėtų tapti Kena - Vilnius - Kaunas, nes visa linija jau elektrifikuota yra.
    Ar galite savo siūlymus skaičiais (sumomis) pagrįsti?
    kiek yra "ne tokis ir milžiniškos tos investicijos"?
    kiek keleivių turi būti, kad ši sąlyga galiotų: "kokybiškai padarius tikrai neneštų nuostolių"

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Na taip ar taip aišku reikėtų modernizuoti Švenčionėlių - Utenos atšaką, bet ne tokis ir milžiniškos tos investicijos. Traukinių greitį galima būtų iki 110-120 km/h padidinti.

    Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimą

    Čia jau kalba pasisuko apie visai ką kitą - naujos geležinkelio atšakos statybas, o ne apie traukinio paleidimą esama infrastruktūra. Čia jau labai įdomu, ar yra prasmės investuoti į naujus bėgius dėl 2 -3 traukinių per dieną.
    Tame ir yra pagrindinė klaida su 2-3 traukinias. Aišku niekas nevažiuos, nes per retai. Jei traukinys važiuotų fix bent kas dvi valandas, tai tada jau būtų iš to nauda. Dar paprasčiau sakant visus Turmanto traukinius dalinti į 2 dalis Švenčionėliuose. O stotis Utenos mieste būtina. Nebūtinai stotis, tiktų ir stotelė.

    Ar tai atsipirktų iškarto aišku yra kitas klausimas. Bet kokybiškai padarius tikrai neneštų nuostolių.

    Dar kita idėja: Turmanto/Utenos traukinius galima būtų sujungti su Varėnos/Trakų traukinias. Panašiai kaip Naujoji Vilnia - Vilnius - Kaunas. Atsirastų savotiško S-Bahno linija Vilniuje nuo N. Vilnios iki Lentvario, kuri užtikrintų dažną traukinių kursavimą.

    O Naujoji Vilnia - Vilnius - Kaunas galėtų tapti Kena - Vilnius - Kaunas, nes visa linija jau elektrifikuota yra.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

    Utenos linijos bėda dar, kad trasa yra "pilvas" lyginant su "betonke". Kiek laiko važiuodavo Vilnius Utena kol dar važiuodavo?

    Visgi nuo Ignalinos potencialas priemiestinių į Vilnių yra didelis (Pabradė, Švenčion). Tik jie turi atvykti, kad žmonės 7.30, 8, 830, 9 spėtų į darbą. O baigę 1630, 17, 1730, 18, 19 turėtų kuo grįžti.

    Kauno kryptyje tas vyksta.
    Apie 2,5 val. ir tai, palyginus su to meto autobusais, buvo beveik toks pats laikas. Dabar Vilnius - Utena autobusas važiuoja apie 1 val. 50 min. Dar pieš kokius 15-20 metų važiavo apie 2,5 val. Tik kad traukinio atveju Utenoje buvo problema su važiavimu iš (į) geležinkelio stoties. Ta kelionė užtrukdavo dar papildomai apie 30 min. Būtent, tas papildomai gaištamas laikas nuvykti ir atvykti į geležinkelio stotį ir sunaikino maršruto potencialą, todėl kursavo tik 2 traukiniai per dieną, o galėjo ir 4-5 važiuoti. Koks vienas iš jų galėjo būti ir pagreitintas, su sustojimu tik didesnėse stotyse, o ne visur.

    Dabar niekas geležinkelio į Uteną (patį miestą) keleiviams neties. O tarybiniais laikais galėjo nutiesti netgi siaurojo geležinkelio trasa keleivinę atšaką iki siaurojo geležinkelio stoties. Krovininė stotis galėjo būti ten, kur ji dabar yra, o keleivius būtų aptarnavusi atskira stotis, t.y. buvusi siaurojo geležinkelio stotis. Aišku, tuomet būtų papildoma problema su maršrutu Vilnius - Panevėžys, kuris buvo planuojamas, siaurąjį geležinkelį pakeitus plačiuoju. Bet vėlgi, Utenoje galėjo būti krypties keitimas. Tai nieko baisaus, nes Vilniaus susisiekimui su Panevėžiu per Uteną ir Anykščius linija vis tiek nebūtų tikusi (traukiniai būtų galėję važiuoti, bet tik kaip priemiestiniai vietiniam gyventojų pavežimui), o autostrada Vilnius - Ryga per Panevėžį jau buvo planuose.
    Paskutinis taisė Al1; 2017.11.06, 11:16.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Na, Alytus šiuo atveju vistiek užsilenktų, nes geležinkelio trasa jau perdaug nepatogi tiek į Kauną tiek į Vilnių (būtų). O Utenoj tik tereikia pratęsti geležinkelį palei Rasos ir Vilniaus gatves. Ir ten lyg net teritorija nėra užstatyta. Bet matyt daug biurokratinių problemų būtų...
    Traukinys Į Alytų atskiruose ruožuose aptarnavo vietinį susisiekimą su Alytumi, Marijampole, Kazlų Rūda ir Kaunu. Aišku, kad iš Alytaus į Kauną mažai kas važiavo, užtat iš Marijampolės į Kauną važiavo ir dar kaip. Bet tada buvo kiti laikai.

    Komentuoti:


  • Vilnietizz
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Na, Alytus šiuo atveju vistiek užsilenktų, nes geležinkelio trasa jau perdaug nepatogi tiek į Kauną tiek į Vilnių (būtų). O Utenoj tik tereikia pratęsti geležinkelį palei Rasos ir Vilniaus gatves. Ir ten lyg net teritorija nėra užstatyta. Bet matyt daug biurokratinių problemų būtų...
    Čia jau kalba pasisuko apie visai ką kitą - naujos geležinkelio atšakos statybas, o ne apie traukinio paleidimą esama infrastruktūra. Čia jau labai įdomu, ar yra prasmės investuoti į naujus bėgius dėl 2 -3 traukinių per dieną.

    Komentuoti:


  • Fulgur
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Na, Alytus šiuo atveju vistiek užsilenktų, nes geležinkelio trasa jau perdaug nepatogi tiek į Kauną tiek į Vilnių (būtų). O Utenoj tik tereikia pratęsti geležinkelį palei Rasos ir Vilniaus gatves. Ir ten lyg net teritorija nėra užstatyta. Bet matyt daug biurokratinių problemų būtų...
    Utenos linijos bėda dar, kad trasa yra "pilvas" lyginant su "betonke". Kiek laiko važiuodavo Vilnius Utena kol dar važiuodavo?

    Visgi nuo Ignalinos potencialas priemiestinių į Vilnių yra didelis (Pabradė, Švenčion). Tik jie turi atvykti, kad žmonės 7.30, 8, 830, 9 spėtų į darbą. O baigę 1630, 17, 1730, 18, 19 turėtų kuo grįžti.

    Kauno kryptyje tas vyksta.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Linija į Uteną būtent dėl to ir užsilenkė, kaip ir linija į Alytų, kad tiek Utenoje, tiek Alytuje stotis buvo už miesto. Utenoje net toliau nei Alytuje. Ir visai nesvarbu, kad iki stočių važiavo miesto autobusai. Tai pavyzdys, kaip galima užmušti viešąjį transportą. Net ir tarybiniais laikais, kai keleivių buvo daug, linijų keleivinio pervežimo potencialas dėl to buvo visiškai neišnaudotas. Jei Alytaus atveju dar važiavo aplinkinių kaimų gyventojai, buvo galima pasiekti Marijampolę, todėl kursavo 3-4 traukiniai kasdien. Tai Utenos atveju vietiniam susisiekimui linija netiko, nes ėjo per gūdžius miškus. O Vilniaus maršruto potencialas buvo prarastas būtent dėl nesąmoningos stoties vietos. Jei stotis būtų buvusi Utenoje, laisvai galėjo kursuoti 4-5 traukiniai per dieną, o ne du, kaip kad buvo. Čia šiaip jau priminimas tiems, kuriems patinka idėja Vilniuje autobusų stotį iškelti į Pilaitę, o Kaune - prie "Megos".
    Na, Alytus šiuo atveju vistiek užsilenktų, nes geležinkelio trasa jau perdaug nepatogi tiek į Kauną tiek į Vilnių (būtų). O Utenoj tik tereikia pratęsti geležinkelį palei Rasos ir Vilniaus gatves. Ir ten lyg net teritorija nėra užstatyta. Bet matyt daug biurokratinių problemų būtų...

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Linija į Uteną būtent dėl to ir užsilenkė, kaip ir linija į Alytų, kad tiek Utenoje, tiek Alytuje stotis buvo už miesto. Utenoje net toliau nei Alytuje. Ir visai nesvarbu, kad iki stočių važiavo miesto autobusai. Tai pavyzdys, kaip galima užmušti viešąjį transportą. Net ir tarybiniais laikais, kai keleivių buvo daug, linijų keleivinio pervežimo potencialas dėl to buvo visiškai neišnaudotas. Jei Alytaus atveju dar važiavo aplinkinių kaimų gyventojai, buvo galima pasiekti Marijampolę, todėl kursavo 3-4 traukiniai kasdien. Tai Utenos atveju vietiniam susisiekimui linija netiko, nes ėjo per gūdžius miškus. O Vilniaus maršruto potencialas buvo prarastas būtent dėl nesąmoningos stoties vietos. Jei stotis būtų buvusi Utenoje, laisvai galėjo kursuoti 4-5 traukiniai per dieną, o ne du, kaip kad buvo. Čia šiaip jau priminimas tiems, kuriems patinka idėja Vilniuje autobusų stotį iškelti į Pilaitę, o Kaune - prie "Megos".

    Komentuoti:


  • Vilnietizz
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą

    Tai krovininiai lygtai ten dar važiuoja, tai ir Pesa pravažiuotų. Pagal google maps ir LG puslapį geležinkelis eina iki pat Utenos Metalo g.
    Iki Metalo g. eina tik pramoninė atšaka, kuria keleiviniai traukiniai tikrai nevažiuotų. Pati linija praeina tik pietiniu miesto pakraščiu ir ten nėra jokios infrastruktūros keleiviams.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimą

    Iš Vilniaus į Uteną? Įdomu, ar Švenčionėlių-Utenos geležinkelis dar tinkamas eismui, ar nereikėtų jo dabar remontuoti.

    Be to, Utenos stotis yra ne pačiame mieste, o Ąžuolijos kaime, tai kažin kas važiuotų ten iš Vilniaus, kad vėliau dar važiuoti į miesto centrą papildomai.
    Tai krovininiai lygtai ten dar važiuoja, tai ir Pesa pravažiuotų. Pagal google maps ir LG puslapį geležinkelis eina iki pat Utenos Metalo g.

    Komentuoti:


  • Vilnietizz
    replied
    Parašė Petr Rodyti pranešimą
    O ar neplanuoja atidaryti maršruto į Uteną? Su 620M Pesom būtų labai paprasta: sukabinti dvi iki Švenčionėlių, o nuo jų viena Turmanto kryptimi, kita Utenos.
    Iš Vilniaus į Uteną? Įdomu, ar Švenčionėlių-Utenos geležinkelis dar tinkamas eismui, ar nereikėtų jo dabar remontuoti.

    Be to, Utenos stotis yra ne pačiame mieste, o Ąžuolijos kaime, tai kažin kas važiuotų ten iš Vilniaus, kad vėliau dar važiuoti į miesto centrą papildomai.
    Paskutinis taisė Vilnietizz; 2017.11.05, 14:54.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    O ar neplanuoja atidaryti maršruto į Uteną? Su 620M Pesom būtų labai paprasta: sukabinti dvi iki Švenčionėlių, o nuo jų viena Turmanto kryptimi, kita Utenos.

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Ne. Traukiniai į Maskvą ir Peterburgą važiuoja per Rezekne.

    Komentuoti:


  • Vilnietizz
    replied
    Jei neklystu, Vilnius-Daugpilis bus tik trečiuoju maršrutu Daugpilio stotyje?
    Pagal esamą tvarkaraštį, matau tik maršrutą Daugpilis-Ryga (3 reisai per dieną darbo dienomis + ketvirtas reisas savaitgalį) ir naktinį traukinį Ryga-Minskas (kas antrą dieną). Daugiau nieko nėra?

    Komentuoti:


  • Petr
    replied
    Parašė kotofeich1 Rodyti pranešimą
    O ar stos traukinys Kurcumse ir Grivoj?
    http://www.grani.lv/daugavpils/88081...na-poezde.html Čia parašyta kad galbūt, bet manau kad čia tik spėjimas.

    Komentuoti:


  • kotofeich1
    replied
    O ar stos traukinys Kurcumse ir Grivoj?

    Komentuoti:


  • Vilnietizz
    replied
    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Ar bent pasidomėjai, kiek iš Daugpilio į Rygą traukinių ir autobusų? Ir kiek krypčių iš Rygos ir Iš Vilniaus? Niekas čia į tą Vilnių nevažiuos, kad skristi.
    Iš Rygos daugiausia skraido ne toks ir pigus airBaltic, o Wizzair ir Ryanair iš Vilniaus siūlo dvigubai daugiau maršrutų nei iš Rygos. Tad bent jau dėl pigių skrydžių latviai tikrai renkasi Vilniaus ir Kauno oro uostus. Dautrans jau pabandė važiuoti autobusų maršrutu iš Daugpilio į VNO, bet maršrutas žlugo dėl nepatogaus tvarkaraščio, nesuderinto su pagrindine skrydžių iš Vilniaus banga.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Jei būtų poreikis, autobusai seniai važinėtų iš Daugpilio. Autobusų firmos daug lankstesnės ir jei jau jos neveža, vadinasi poreikis labai menkas.

    Komentuoti:

Working...
X