Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ignaloidas]

Paskelbė ir puslapį su visais laikais (išskyrus Vilnius-Ryga, kuriam regis pereis Vilnius-Mockava traukinys) https://ltglink.lt/kalediniai-traukiniai

[dtb]

Jau važinėja nuo šiandien, galima matyti bilietų pardavimo sistemoje ženkliukus “Kalėdinis”. Šių metų naujiena ta, kad važiuos du papuošti 730ML traukiniai, vienas į Klaipėdą, kitas į Mockavą.

Beje, žadama, kad nuo naujo tvarkaraščio, 12-10 d. Vilnius-Mockava 630MiL riedmenį nuolatos pakeis 730ML.

[statyba]

Gal kas girdėjo, ar bus ir šiemet šventiniai traukiniai?

[dtb]

Yra kur nors paviešintos PSO sutarties sąlygos? Prieš porą savaičių ieškojau, bet neradau.

Nežinau, ar skelbiama viešai, remiuosi dirbančių LTG informacija.

[ignaloidas]

Bėda tame, kad pasirašyta PSO sutartis su ministerija yra dėl fiksuoto nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus, todėl kad ir kaip efektyviai būtų panaudojami riedmenys, dažniau traukinių paleisti nelabai yra galimybės. Lygiai taip pat planuoti dažnus taktinius tvarkaraščius, naujus maršrutus ir panašiai, galimybės yra labai menkos. Tektų keisti sutartį, tačiau, kaip žinoma, valstybė papildomų pinigų skirti nėra labai linkusi, o įmonė pati savęs išsilaikyti nepajėgi, nes pajamos iš bilietų, kas visiems turbūt ir taip žinoma, yra ženkliai mažesnės nei patiriamos sąnaudos.

Yra kur nors paviešintos PSO sutarties sąlygos? Prieš porą savaičių ieškojau, bet neradau.

[statyba]

Gal kas žino, kodėl šiandieninis vakarinis traukinys Marcinkonys-Vilnius vėlavo daugiau, nei 2 valandas? Keleiviams buvo pasiūlytas vanduo, bet tai neatperka sugaišto laiko. Dabar 20:15 ir dar tik Rūdiškės...

[taccido]

Bėda tame, kad pasirašyta PSO sutartis su ministerija yra dėl fiksuoto nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus, todėl kad ir kaip efektyviai būtų panaudojami riedmenys, dažniau traukinių paleisti nelabai yra galimybės. Lygiai taip pat planuoti dažnus taktinius tvarkaraščius, naujus maršrutus ir panašiai, galimybės yra labai menkos. Tektų keisti sutartį, tačiau, kaip žinoma, valstybė papildomų pinigų skirti nėra labai linkusi, o įmonė pati savęs išsilaikyti nepajėgi, nes pajamos iš bilietų, kas visiems turbūt ir taip žinoma, yra ženkliai mažesnės nei patiriamos sąnaudos.

Bet kalbant apie riedmenų išnaudojimus, nereikėtų žiūrėti tik į vieno maršruto tvarkaraščius. Prie nei vieno maršruto nėra priskirtas konkretus riedmuo ir jis rotuojamas, pavyzdžiui, Šiauliai-Kaunas atvykęs į Kauną 10:00 val., kelionę tęsia į Kybartus ar Marijampolę 10:40 val. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dienos metu atliekama techninė priežiūra, smulkūs remontai, tad ir prastovos daliai riedmenų yra reikalingos.

Taccido paminėjo Šilutės traukinį, tai nelabai žinau, kur dar galima paefektyvinti:

05:15-06:00 Klaipėda-Šilutė
06:21-07:23 Šilutė-Klaipėda
08:18-09:19 Klaipėda-Šilutė
09:35-10:37 Šilutė-Klaipėda
12:30-13:31 Klaipėda-Šilutė
13:50-14:52 Šilutė-Klaipėda
15:10-16:11 Klaipėda-Šilutė
16:30-17:32 Šilutė-Klaipėda
17:47-18:48 Klaipėda-Šilutė
19:05-20:04 Šilutė-Klaipėda

Vieninteliai realiai parke stovintys yra DR1A traukiniai, kuriais aptarnaujamos Varėnos ir Turmanto kryptys, kurių paklausa išauga rytinio ir vakarinio piko metu, kai dieną važiavimo intervalai siekia ir 3-4 valandas, tikrai būtų galima paleisti, bet vėlgi, nėr pinigų ar kažkokios kitos problemos.

Ačiū už info. Panašu, kad dabar jau suefektyvinta daug kur.

Pvz. 2019 m. Šilutės maršrute buvo 2 traukiniai, man atrodo, vienas važiuodavo tik ryte.
Apie 2020 m. buvo siūlomas naujas maršrutas ryte ir vakare Klaipėda-Kretinga, gal čia buvo bandoma panaudoti tą perteklinį traukinį?

Rokiškio maršruto traukinys, važiuodavęs darbo dienomis: ar jis nuo 8 iki 17 val. būdavo kažkur naudojamas? Dabar atsisakius Rokiškio, tas traukinys lyg turėjo atsilaisvinti. Taip pat sujungus abu maršrutus į vieną (Mažeikiai–Panevėžys), turbūt efektyvesnis panaudojimas.

Vilniaus oro uosto maršrute bent galima pasidžiaugti, kad yra kažkas panašaus į valandinį taktinį tvarkaraštį.


Dėl fiksuotos ridos: taip, čia sudėtinga, reikia politinės valios. Bet taktiniai tvarkaraščiai suteikia maždaug tokią galimybę: sakykim, padidinu ridą 10 %, bet keleivių padidės 20 %. Čia konkretūs procentai tik pavyzdys iliustruoti pačiam principui. Ar valstybė turėtų siekti pervežti daugiau keleivių esamais traukiniais, efektyvinti esamų traukinių ir esamo personalo naudojimą?
Aišku, čia reikia žiūrėti konkrečiai išlaidas ir tvarkaraščius, keleivių pritraukimo galimybes. Jeigu per dieną kažkuriame maršrute buvo tik 1 reisas ir pridėsim dar 1, ridos padidėjimas bus 100 %, bet daug efekto nebus.

[dtb]

Bėda tame, kad pasirašyta PSO sutartis su ministerija yra dėl fiksuoto nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus, todėl kad ir kaip efektyviai būtų panaudojami riedmenys, dažniau traukinių paleisti nelabai yra galimybės. Lygiai taip pat planuoti dažnus taktinius tvarkaraščius, naujus maršrutus ir panašiai, galimybės yra labai menkos. Tektų keisti sutartį, tačiau, kaip žinoma, valstybė papildomų pinigų skirti nėra labai linkusi, o įmonė pati savęs išsilaikyti nepajėgi, nes pajamos iš bilietų, kas visiems turbūt ir taip žinoma, yra ženkliai mažesnės nei patiriamos sąnaudos.

Bet kalbant apie riedmenų išnaudojimus, nereikėtų žiūrėti tik į vieno maršruto tvarkaraščius. Prie nei vieno maršruto nėra priskirtas konkretus riedmuo ir jis rotuojamas, pavyzdžiui, Šiauliai-Kaunas atvykęs į Kauną 10:00 val., kelionę tęsia į Kybartus ar Marijampolę 10:40 val. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dienos metu atliekama techninė priežiūra, smulkūs remontai, tad ir prastovos daliai riedmenų yra reikalingos.

Taccido paminėjo Šilutės traukinį, tai nelabai žinau, kur dar galima paefektyvinti:

05:15-06:00 Klaipėda-Šilutė
06:21-07:23 Šilutė-Klaipėda
08:18-09:19 Klaipėda-Šilutė
09:35-10:37 Šilutė-Klaipėda
12:30-13:31 Klaipėda-Šilutė
13:50-14:52 Šilutė-Klaipėda
15:10-16:11 Klaipėda-Šilutė
16:30-17:32 Šilutė-Klaipėda
17:47-18:48 Klaipėda-Šilutė
19:05-20:04 Šilutė-Klaipėda

Vieninteliai realiai parke stovintys yra DR1A traukiniai, kuriais aptarnaujamos Varėnos ir Turmanto kryptys, kurių paklausa išauga rytinio ir vakarinio piko metu, kai dieną važiavimo intervalai siekia ir 3-4 valandas, tikrai būtų galima paleisti, bet vėlgi, nėr pinigų ar kažkokios kitos problemos.

[taccido]

Na pvz. Vilnius - Kena traukinys tikrai nestovi tas 5 valandas dienos viduryje, o važiuoja tuo metu į Varėną, Jašiūnus. Traukinių maršrutų grafikai yra sujungti tarpusavyje, niekas kiekvienam reisui atskiro traukinio neduoda.

Klausimas, kiek tokių sujungimų yra. Detaliai dabartinės situacijos nežiūrėjau, bet prisimenant 2020 m. tvarkaraštį ir matant dabartinį, nujaučiu, kad situacija panaši.
Pvz. Šilutės maršrute įtariu, kad prastas išnaudojimas. Su Mažeikiais klausimas. Kaunas-Šiauliai (traukinys stovi 20 val. per parą darbo dienomis?)
Kiek naudojamas Jašiūnų traukinys?

P. S. nesakau, kad turi būti absurdiškai dažnas kursavimas į Šilutę ar Jašiūnus, bet juk yra įvairių traukinių panaudojimo galimybių, pvz. sutrumpintas maršrutas priemiestyje ir kt.

Kokie riemenų numeriai?

Neįsivaizduoju.

[ejs-ejs]

Ką darbo dienomis 20 valandų per parą veikia, pavyzdžiui, traukinys Kaunas-Šiauliai?

Kokie riemenų numeriai?

[Pilaitis]

Ką darbo dienomis 20 valandų per parą veikia, pavyzdžiui, traukinys Kaunas-Šiauliai?

Na pvz. Vilnius - Kena traukinys tikrai nestovi tas 5 valandas dienos viduryje, o važiuoja tuo metu į Varėną, Jašiūnus. Traukinių maršrutų grafikai yra sujungti tarpusavyje, niekas kiekvienam reisui atskiro traukinio neduoda.

[taccido]

Traukiniai neišnaudojami, bet maršrutai karpomi dėl riedmenų trūkumo..

Ką darbo dienomis 20 valandų per parą veikia, pavyzdžiui, traukinys Kaunas-Šiauliai?

[Ignalina]

Dar vienas aspektas yra reisų dažnumas, patys traukiniai turi būti gerai išnaudojami, tačiau su Lietuvos VT politika ir retais tvarkaraščiais dauguma traukinių naudojami neefektyviai, stovi pusę dienos.

Traukiniai neišnaudojami, bet maršrutai karpomi dėl riedmenų trūkumo..

[John]

eurostar 69 km be sustojimų nuvažiuoja per 38 min tarp Amsterdamo ir Roterdamo, thalys su sustojimu Schipolio oro uoste 41 min.
per 55min Vilnius Kaunas esama vėže su keliais žemesnio greičio vingiais viduryje maršruto turėtų važiuoti tokiu pat vidutiniu greičiu be sustojimų.
Neatrodo realistiška kad LTG pasiektų tokį greitį ant senos infrastruktūros su lėtais vingiais viduryje trasos kaip olandai ant savo vienintelės HSR linijos

Pasiektų, ir jau paaiškinau, kodėl.

Kur ir per kiek nuvažiuoja Thalys, nėra aktualu, nes ne nuo traukinio, o nuo linijos greičio priklauso realus kelionės laikas. Jei ten įkaltas koks 80km/h ribojimas, tai ten gali būti tiek Thalys, tiek Shinkansenas, bet daugiau 80km/h jis nevažiuos. Reiktų aišku pažiūrėti, koks ten leidžiamas v max.

[Ignalina]

Bet kuriuo atveju, 59 minutės yra siektinas rezultatas, kuris suveiktų ir psichologiškai vėl paleidus reklamą „Iš Vilniaus į Kauną per greičiau nei valandą“. Čia kaip kainos su ,99 gale

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – per 59 minutes

Nuo šiol kelionė traukiniu Kaunas–Vilnius truks šiek tiek trumpiau nei valandą, trečiadienį pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. Antradienį pradėjo kursuoti traukinys, kuris iš Kauno į Vilnių nuvažiuoja per 59 minutes.

Traukinys, atvažiuojantis į sostinę vos greičiau nei per valandą, iš Kauno išvyksta 14 val. 40 min. Šis traukinys važiuoja be sustojimų. „Lietuvos geležinkeliai“ žada, kad pabaigus kelio remonto darbus tokių reisų bus daugiau.

https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...es-1630-843300

[jan]

LTG buvo pasiekę 59 minutes. Porą ruožų pavertus 160 kmh 55 min laisvai.

Labai ilgi ruožai turėtų būti kad padidinti vidutinį greitį per 10kmph, traukiniai irgi turi noriai ir stabiliai važiuoti tokiu greičiu.
Jeigu būtų taip paprasta tai Estijoje jau seniai stadleriai ant 160 važinėtų.

[ignaloidas]

Jei tikėsim OpenRailwayMap, tarp Kaišiadorių ir Palemono leidžiamas greitis yra 140km/h, bet juo traukiniai kažkodėl nevažiuoja.

Konkrečiai toje atkarpoje tai tik viena kryptimi 140km/h greitis. Kita 120km/h. Bet šitai neužžymėta tinkamai, nors kaip ir galima būtų.

[Ignalina]

eurostar 69 km be sustojimų nuvažiuoja per 38 min tarp Amsterdamo ir Roterdamo, thalys su sustojimu Schipolio oro uoste 41 min.
per 55min Vilnius Kaunas esama vėže su keliais žemesnio greičio vingiais viduryje maršruto turėtų važiuoti tokiu pat vidutiniu greičiu be sustojimų.
Neatrodo realistiška kad LTG pasiektų tokį greitį ant senos infrastruktūros su lėtais vingiais viduryje trasos kaip olandai ant savo vienintelės HSR linijos

LTG buvo pasiekę 59 minutes. Porą ruožų pavertus 160 kmh 55 min laisvai.

[jan]

Realistiškai greičiausia kelionė su vienu ar max dviem sustojimais Vilnius-Kaunas galėtų trukti apie 55-60 minučių be labai rimtų investicijų su esama infrastruktūra. Taai jau būtų visai padorus kelionės laikas tokiam atstumui. Nebepamenu, kur ten tiksliai, bet kažkada pats buvau įdėjęs greičio grafiką, kur aiškiai matosi, kad vietomis dėl nelabai paaiškinamų priežasčių traukiniai velkasi 80-100km/h. Jei tikėsim OpenRailwayMap, tarp Kaišiadorių ir Palemono leidžiamas greitis yra 140km/h, bet juo traukiniai kažkodėl nevažiuoja.

eurostar 69 km be sustojimų nuvažiuoja per 38 min tarp Amsterdamo ir Roterdamo, thalys su sustojimu Schipolio oro uoste 41 min.
per 55min Vilnius Kaunas esama vėže su keliais žemesnio greičio vingiais viduryje maršruto turėtų važiuoti tokiu pat vidutiniu greičiu be sustojimų.
Neatrodo realistiška kad LTG pasiektų tokį greitį ant senos infrastruktūros su lėtais vingiais viduryje trasos kaip olandai ant savo vienintelės HSR linijos

[Taj Mahal]

Realistiškai greičiausia kelionė su vienu ar max dviem sustojimais Vilnius-Kaunas galėtų trukti apie 55-60 minučių be labai rimtų investicijų su esama infrastruktūra. Taai jau būtų visai padorus kelionės laikas tokiam atstumui. Nebepamenu, kur ten tiksliai, bet kažkada pats buvau įdėjęs greičio grafiką, kur aiškiai matosi, kad vietomis dėl nelabai paaiškinamų priežasčių traukiniai velkasi 80-100km/h. Jei tikėsim OpenRailwayMap, tarp Kaišiadorių ir Palemono leidžiamas greitis yra 140km/h, bet juo traukiniai kažkodėl nevažiuoja.

Švedijoje, kur žemas gyventojų tankis, prieš daugiau nei 30 metų sukurti traukiniai sugeba ant paprastų bėgių važiuoti 200 km/h.
Bėgiai nepritaikyti greitaeigiams traukiniams, traukiniai sukurti pačioje Švedijoje (Kalmar Verkstad) ir jau važinėjo 1990 metais.
Ir važiuoja 200 km/h. O mes 2023 metais svajojam apie 100+ km/h Kaunas – Vilnius atkarpoje.

Kalmar Verkstad X2000, foto iš Wikipedia:

The train's designated top speed is 210 km/h (130 mph). It reached 276 km/h (171 mph) during a trial run in 1993. The maximum speed allowed in regular traffic is 200 km/h (125 mph) for safety reasons – the signalling system (and systems like the catenary) are not built for higher speeds, and it shares the track with regular trains (like in most countries); also, most of the lines it uses were built in the mid-to-late 19th century. 19th-century railways are generally curvier.