Nesu gerai susipažinęs su Šalčininkais - bet kodėl neįmanoma įrengti stoties Šalčininkuose ties Tartoku?
Bėgiai ten, tikiuosi, nenuardyti?
Nes geležinkelis nuo sienos iki Stasylų stoties aptvertas nes būtent Stasylų stotyje yra vykdomos visos muitinės procedūros. Pastumti stotį kad būtų tiesioje atkarpoje iki Tartokų būtų įmanoma, bet gana daug vargo su mažai naudos - sakyčiau didesni šansai padaryt kelių kilometrų atšaką kad padaryti mažą galinę stotį panašiai kaip yra Trakuose jau labiau pačiame miestelyje, pvz. ties Pramonės ir Mickevičiaus gatvių sankryža, yra pakankamai vietos ir stočiai ir vėžei iki Stasylų stoties kad nuo jos nusukimą daryti.
Spėčiau kad abu variantai daugmaž panašiai kainuotų, o nauja stotis Šalčininkuose būtų gerokai geresnis sprendimas. Bet tam reikia pinigų, ir klausimas iš kur juos gauti. Savivaldybė vargu ar norės/galės didžiąją dalį kainos prisiimti, LTG dabar investicijų fokusas visai į kitą pusę (RB ir pan). Bent jau iš LTG kalbėjimai buvo kad iš EU fondų plačiajai vėžei dabar jau nebelabai gausi pinigų - bet gal jie turėjo omeny tik didesnius projektus?
Šalčininkuose vairuotojų problema mažiau aktuali. Vienintelis pelningas maršrutas. Kas liks parkui? Tik nuostolingi reisai į kaimus? Nebent patys LTG suorganizuos savo sąskaita maršrutą neatsiklausdami Šalčininkų savivaldybės noro. Nes įstatymas dėl keleivių vežimo kombinuotu būdu geležinkeliais jau senokai priimtas. Kitas dalykas, kiek ten jame teisių ir pareigų.
Jeigu pelningas į Vilnių, tai kodėl turėtų būti nuostolingas į Stasylas?
Nes važiuoja per daug didesnius kitus miestelius ir kaimus, kaip Šalčininkėliai, Jašiūnai ir kt., nei kad traukinys. Dar Liepkalnyje įlipa ir išlipa nemažai keleivių. Traukiniui tik Valčiūnai didesnė stotis. Jašiūnų stotis yra už 3 km nuo Jašiūnų ir ten keleiviai tik aplinkinio kaimo gyventojai... Traukinį reikėtų pratęsti ne iki Stasylų, bet iki Senųjų Stasylų. Ten didelis kaimas ir kai traukinys važiavo, keleivių būdavo. Dabar jau visi automobilizavosi. Bet S.Stasylos potencialiai daugiau keleivių galėtų duoti, nei Jašiūnų stotis.
Tartokas irgi yra už miesto, todėl niekas ten iš Šalčininkų nevažinės. Autobuso vis tiek reikėtų. O žmonės nenori persėdinėti. Be to autobusas į Vilnių atveža ne lėčiau nei traukinys. O su pavežimu iki stoties gausis dar ir kokiomis 15 min. ilgiau.
Viena yra esamų išlaikymas ir visai kas kita naujų maršrutų atidarymas į niekur. Dar kartą kartoju, potencialą turi Rokiškis. Traukinio nėra. Autobusų irgi, galima sakyti, su Panevėžiu susisiekti nėra. Šalčininkai - traukinys niekada ten nebuvo susisiekimo priemone su Vilniumi, išskyrus lenklaikį ir pokarį. Atsiradus autobusams, traukinio sustojimas Šalčininkuose tapo reikalingas tik nedideliai daliai keleivių, pagrinde į Baltarusiją važiuojančių ar į tuos kaimus, kurie prie geležinkelio stotelių.
Viena yra esamų išlaikymas ir visai kas kita naujų maršrutų atidarymas į niekur. Dar kartą kartoju, potencialą turi Rokiškis. Traukinio nėra. Autobusų irgi, galima sakyti, su Panevėžiu susisiekti nėra. Šalčininkai - traukinys niekada ten nebuvo susisiekimo priemone su Vilniumi, išskyrus lenklaikį ir pokarį. Atsiradus autobusams, traukinio sustojimas Šalčininkuose tapo reikalingas tik nedideliai daliai keleivių, pagrinde į Baltarusiją važiuojančių ar į tuos kaimus, kurie prie geležinkelio stotelių.
Maršruto atnaujinimą į Rokiškį LTG Link žada svarstyti ne anksčiau nei 2026 m. Šio maršruto atnaujinimas taip pat būtų svarbus ir Kupiškiui.
Ir įtariu, tik 2026 m., nes neturi lyšnos Pesos? Kažkaip suskaičiavus visus turimus riedmenis ir kiek jų važiuoja, LTG neturi jokio riedmenų trūkumo šiuo metu. Kiek įtemptesnė sitaucija tik su Klaipėdos maršrutu. Bet ir tai didžiausių apkrovų dienomis ir kai nėra atšauktų ar sutrumpintų traukinių reisų dėl elektrifikacijos, tai trūkumo nėra.
14:24 Vilnius-Kaunas šiandien važiavo pora sukabintų Škoda dviaukščių. Kas nors žino, ar tai laikinas pakeitimas ar ilgiau tai bus, nes tokį pirmą kartą matau.
LRT.lt 2025.02.10 Kelionė traukiniu iš Vilniaus į Varėną – per 3,5 valandos
Violetą nuvylė kelionė traukiniu iš sostinės į Varėną – vietoje 1,5 valandos teko važiuoti dvigubai ilgiau. (...)
Penktadienį 16.34 val. teko važiuoti traukiniu į Varėną. (...) Praėjus valandai kelionės laiko, sustojome Klepočiuose. Mašinistas neįprastai pralėkė stotelę ir pavažiavo šiek tiek atgal. Tai pasirodė neįprasta, kilo įtarimas, jog kažkas negerai“, – rašė moteris.
Anot jos, traukinys taip ir nesugebėjo pajudėti iš vietos.
„Lauke buvo šalta, ryšio šioje zonoje nebuvo. Kaip pranešti artimiesiems, kurie laukia galutinėje stotelėje, jog laiku negrįšime? (...)
Keleivė nurodė, kad tuomet pradėta eiti į lauką, gaudyti bent kokį ryšio signalą telefone, kad būtų galima pranešti artimiesiems, kas atsitiko.
Iš vagonų šiluma pradėjo eiti į lauką, viduje darėsi vėsu. Mašinisto žadėtos 20 minučių iki pagalbos atvykimo virto 2 valandomis. Atvykęs traukinys mus prisikabino ir tempė iki Valkininkų. Tačiau tai užtruko tikrai per ilgai, sprendimus reiktų vykdyti žymiai greičiau. Kitame traukinyje, kuris atvyko mūsų gelbėti, taip pat buvo žmonių, kurie vyko į Vilnių galbūt turėdami svarbių reikalų, kurie taip lengvai subyrėjo“, – teigė Violeta.(...)
Ji dalijosi, kad anksčiau su tuo pačiu traukiniu nepavyko net išvykti iš Varėnos, nes jis tiesiog neužsivedė.
„Gaila, kad teko pakliūti vėl vykti tuo pačiu traukiniu ir dar taip sutapo, kad taip pat žiemą, kuomet oras lauke nedžiugina. Be to, pirmąjį kartą su juo neišvažiavau prieš kokius 2–3 metus, tai tik galite įsivaizduoti, kiek dar kartų jis buvo sugedęs. (...) “, – rašė keleivė.(...).
LTG Link“ komunikacijos partnerė Olga Malaškevičienė LRT.lt teigė apgailestaujanti dėl nepatogumų, kurių teko patirti keleiviams. (...)
Anot O. Malaškevičienės, kelionė maršrutu Vilnius–Varėna paprastai trunka 1 val. 23 min., bet dėl nesklandumo šįkart vyko 3 val. 25 min (...)
Nurodyta, kad 25 proc. sumokėtos bilieto kainos kompensacija už vėlavimą galioja tuo atveju, kai į atvykimo stotį arba stotelę vėluojama nuo 60 iki 119 minučių.
Kai vėluojama atvykti į atvykimo stotį arba stotelę 120 ar daugiau minučių, grąžinama 50 proc. keleivio sumokėtos bilieto kainos.
„LTG Link“ pirmą kartą siūlo perpus mažesnę kainą 30 dienų terminuotiems bilietams
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pirmą kartą skelbia akciją terminuotiems bilietams ir siūlo 30 dienų galiojančius bilietus pirkti su 50 procentų nuolaida. Dažniausiai terminuotus bilietus perka traukiniu į darbą važiuojantys keleiviai, neretai tokiems darbuotojams bilietus perka organizacijos, taip pat studentai, kurie mokosi ir gyvena skirtinguose Lietuvos miestuose.
Perpus pigesnius terminuotus bilietus bus galima įsigyti nuo vasario 20 iki kovo 9 dienos. Pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas maršruto 30 dienų terminuotas bilietas (keliaujant visomis savaitės dienomis) suaugusiam asmeniui kainuos 110,40 eurų, pasirinkus maršrutą Vilnius–Paneriai, terminuoto bilieto kaina 30 dienų sieks kiek daugiau nei 12 eurų.
Gal kas žino atsakymą, kodėl elektrifikuojant Vilnius - Klaipėda, traukiniai tiesiog dauguma reisų trumpinami iki Šiaulių, o ne leidžiami aplink per Šilutę.
Gal kas žino atsakymą, kodėl elektrifikuojant Vilnius - Klaipėda, traukiniai tiesiog dauguma reisų trumpinami iki Šiaulių, o ne leidžiami aplink per Šilalę.
Nes pralaidumas žiauriai mažas. Vienkelė linija, su ~30km tarpstočiais. Teorinis pralaidumas (teisybę sakant, skaičiuojamas krovininiams traukiniams) ten 15 traukinių į vieną kryptį per dieną. Nėra realistiška į ten perkelti keleivinius reisus.
Gal kas žino atsakymą, kodėl elektrifikuojant Vilnius - Klaipėda, traukiniai tiesiog dauguma reisų trumpinami iki Šiaulių, o ne leidžiami aplink per Šilalę.
Comment