Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Keleiviai džiaugiasi traukiniais į Latviją ir Lenkiją, tačiau maršrutai liko nuostolingi
    Traukinių maršrutas į Lenkiją atidarytas beveik prieš dvejus metus, maršrutas į Latviją – beveik prieš metus. Bet ir vienas, ir kitas tebėra nepelningi. „Lietuvos geležinkeliai“ sako darantys viską, kad maršrutai atsipirktų. Iki šiol traukiniais į Latviją ir Lenkiją jau pervežta apie 81 tūkst. keleivių.

    ...

    Įmonė teigia, kad vietiniai ir tarptautiniai maršrutai nėra pelningi, todėl juos remia valstybė. Per pusantrų metų vien tik vietiniams maršrutams iš biudžeto skirta beveik 53 mln. eurų subsidijų.
    Kažkoks keistas straipsnis, kalbinta atsitiktinė ukrainietė, tada profesorius kažką apie tiltus ir tunelius

    Comment


      VT niekur nėra pelningas. Nebent tik kai kurie autobusų pervežimai. Bet tik dėl to, kad autotransportas neapmoka realių kelių infrastruktūros naudojimo kaštų.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą

        Tiesiog dabar kai sakoma "nauji traukiniai", galima pagalvoti, kad kalbama apie Stadlerius, kurie šiuo metu gaminami. O ir šiaip 11 metų ar senesni traukiniai nebelabai nauji.
        Šiaip 10-15 metų senumo traukiniai dar nesiskaito kaip seni, traukinių specifika kiek kitokia negu kelių transporto. Net ir su DRakonais LTG šiaip turi vieną naujausių rolling stock'ų Europoje (turbūt tik Estijos traukinių amžiaus vidurkis mažesnis), nors aišku, su tokiu praretintu tinklu nesunku tai pasiekti.

        Comment


          Parašė Elis Rodyti pranešimą

          Šiaip 10-15 metų senumo traukiniai dar nesiskaito kaip seni, traukinių specifika kiek kitokia negu kelių transporto. Net ir su DRakonais LTG šiaip turi vieną naujausių rolling stock'ų Europoje (turbūt tik Estijos traukinių amžiaus vidurkis mažesnis), nors aišku, su tokiu praretintu tinklu nesunku tai pasiekti.
          Niekas ir nesako, kad jie seni. Tiesiog jie nėra nauji.

          Comment


            Dar netikėtas pastebėjimas: EJ serijos traukiniai negali saugiai įmontuotu keltuvų išleisti neįgalių keleivių vežimėliuose Kauno stoties aklikeliuose, nes neužtenka perono pločio. Kaip supratau, tą patį problema yra ir su sąstate esančia rampa.

            Houston?

            Comment


              Paklausus, ar numatomi planai keisti maršrutų dažnumą, tvarkaraščius, ji neslėpė, kad pokyčių bus.

              „Lapkričio viduryje pristatysime naują metinį traukinių tvarkaraštį ir jame bus numatyti pokyčiai, kurie, tikimės, pritrauks dar daugiau keleivių tiek į tarptautinius maršrutus, tiek keliauti traukiniais Lietuvoje“


              https://www.alfa.lt/aktualijos/lietu...leiviu/341703/

              Comment


                Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą
                Dar netikėtas pastebėjimas: EJ serijos traukiniai negali saugiai įmontuotu keltuvų išleisti neįgalių keleivių vežimėliuose Kauno stoties aklikeliuose, nes neužtenka perono pločio. Kaip supratau, tą patį problema yra ir su sąstate esančia rampa.
                Šiaip palydovai žino šitą, ir stengiasi į pirmus vagonus nukreipti neįgaliuosius nes priekyje peronas platesnis. Bet reikia kad peronų infrastruktūra būtų atnaujinama, dabar tik palaiko kas esama, jokio tobulinimo nevyksta.

                Comment


                  Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

                  Šiaip palydovai žino šitą, ir stengiasi į pirmus vagonus nukreipti neįgaliuosius nes priekyje peronas platesnis. Bet reikia kad peronų infrastruktūra būtų atnaujinama, dabar tik palaiko kas esama, jokio tobulinimo nevyksta.
                  Kaip tik ir kėlėm iš pirmo vagono, nes platforma ...
                  Peronai lyg ir nesenai rekonstruoti.

                  Comment


                    Tuo tarpu Latvijoje peronai rekonstruojami visose pagrindinėse linijose. Ir po rekonstrukcijos perono aukštis sutampa su žemagrindžio traukinio aukščiu - nebereikia jokių keltuvų. Ar LTG kažkada susiprotės atlikti kažką panašaus?

                    Click image for larger version

Name:	LDz-pasazieru-platforma-vizualizacija-2022-malu.jpg
Views:	451
Size:	606,9 kB
ID:	2163012

                    Comment


                      Iš kur pinigai? Dabar pagrindinės investicijos eina į elektrifikaciją. Peronų taip paprastai atnaujinti negalima, nes naudojami skirtingų gabaritų traukiniai. Latvijoje nauji elektriniai traukiniai, o siaube, tarybinio gabarito. O pas mus dviaukščiai - europinio. Kiti - tarybinio. Pesos irgi europinio, bet su atkišamais laiptais. Lenkijoje, kur kaip ir vienodas gabaritas, vis tiek peronai skirtingi ir jei tinka naujiems traukiniams, tai netinka seniems. Tiksliau traukiniai pravažiuoti gali, bet įlipti reikia arba nuo perono žemyn į vagoną, arba aukštyn...

                      Comment


                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        Iš kur pinigai?
                        Iš ten pat, iš kur ir pas latvius - ES latviams finansuoja 85% šio projekto kainos.

                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        Peronų taip paprastai atnaujinti negalima, nes naudojami skirtingų gabaritų traukiniai. Latvijoje nauji elektriniai traukiniai, o siaube, tarybinio gabarito. O pas mus dviaukščiai - europinio. Kiti - tarybinio. Pesos irgi europinio, bet su atkišamais laiptais.
                        Niekas netrukdo peronus įrengti platesnio gabarito traukiniams. Visi mūsų žemagrindžiai turi išvažiuojantį laiptelį, kuris uždengtų tarpą iki perono.

                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                        Lenkijoje, kur kaip ir vienodas gabaritas, vis tiek peronai skirtingi ir jei tinka naujiems traukiniams, tai netinka seniems. Tiksliau traukiniai pravažiuoti gali, bet įlipti reikia arba nuo perono žemyn į vagoną, arba aukštyn...
                        Neskaitant Pesų 620m, visų likusių riedmenų aukštis, gavus Stadlerius, bus vienodas.

                        Comment


                          Jei ES davė elektrifikacijai, tai nereiškia, kad duos tuo pat metu ir kitiems stambiems projektams. Kišenė gi ne begalinė. Ir pati LTG turi prisidėti, o dabar su finansais irgi įtempta padėtis. Tuo tarpu latviai jokių grandiozinių projektų šiuo metu neturi. RailBaltica nesiskaito, nes ji ir pas mus.

                          Apie iš viso kalba? LTG nesugeba eksploatuoti turimų rampų ir keltuvų 13 elektrinių traukinių. Ir ne peronuose čia problema.
                          Paskutinis taisė Al1; 2024.11.02, 12:35.

                          Comment


                            Tikrai reikia rekonstruoti platformas, kad sutaptų platformos ir traukinio grindų aukštis. Nebūtina gi visko padaryti iš karto, galima etapais, kaip tą latviai ir daro. Kad ir po 10 platformų per metus, iš pradžių nors svarbiausiose stotyse. Turint omeny Lietuvos geležinkelių apimtį, jau greitai pasijustų efektas.
                            Bet esminis dalykas: pirmiausia turi būti bendras standartas, kur numatytas informacijos pateikimas, pritaikymo neįgaliesiems sprendimai ir kt. Latviai pasidarė tą universalaus dizaino standartą geležinkeliui ir dabar po truputį įgyvendina. Lietuvoje iki šiol visur chaosas, tep lep, ir absoliučiai jokių kalbų apie kažkokį pokytį.
                            100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                            Comment


                              O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

                              Comment


                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                Jei ES davė elektrifikacijai, tai nereiškia, kad duos tuo pat metu ir kitiems stambiems projektams. Kišenė gi ne begalinė. Ir pati LTG turi prisidėti, o dabar su finansais irgi įtempta padėtis. Tuo tarpu latviai jokių grandiozinių projektų šiuo metu neturi. RailBaltica nesiskaito, nes ji ir pas mus.

                                Apie iš viso kalba? LTG nesugeba eksploatuoti turimų rampų ir keltuvų 13 elektrinių traukinių. Ir ne peronuose čia problema.
                                Latviams dekinga padetis, daug elektrifikuotiliniju kaip ir lenkai turejo po sovietmecio.

                                Priminkit kazkas ar ne LT turi maziausiai elektrifikavimo gelezinkeliuose es?

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?
                                  na as itariu imasi lengvesniu projektu... vagonu interjerai, vilniaus gelezinkelio stoties vidine rekonstrukcija, nauju traukiniu pirkimas.

                                  Comment


                                    Parašė John Rodyti pranešimą
                                    O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?
                                    FB teko užmatyt panašų klausimą apie peronus po vienu iš LTG postu apie naujus traukinius.

                                    Click image for larger version

Name:	peronai.jpg
Views:	372
Size:	49,6 kB
ID:	2163051





                                    Comment


                                      Parašė John Rodyti pranešimą
                                      O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?
                                      Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

                                      Comment


                                        Parašė Konstantin Rodyti pranešimą

                                        FB teko užmatyt panašų klausimą apie peronus po vienu iš LTG postu apie naujus traukinius.

                                        Click image for larger version  Name:	peronai.jpg Views:	0 Size:	49,6 kB ID:	2163051




                                        LTG atsakymas iš esmės yra: bla bla bla, taip kažkaip, gal taip, o gal kitaip, vienužodžiu, tikriausiai nieko nedarysim.

                                        Šiaip, niekas ir neturi iliuzijų, kad peronai galėtų būti idealiame aukštyje visiems traukiniams ar realiai 100% accessible. Niekur Europoje taip realiai nėra ir turbūt niekada nebus, bet visgi tie standartiniai aukščiai (konkrečiai 550 mm) tam ir yra, kad būtų galima nustatyti kažkokį baseline vienodą aukštį visose stotyse ir daugmaž visiems traukiniams tas aukštis būtų geras. Na tikrai geresnis, negu dabartiniai ~250-300mm (ar koks jis?). Ypač apgailėtinai atrodo turint omeny, kad ne tiek jau daug stočių turim, investicijos tikrai nebūtų kažin kokios baisingai didelės. Net latviai pasidarė, kas savaime nemažai pasako, turint omeny, kad jų transporto sektorius yra arguably dar labiau apsišikęs, nei Lietuvos.

                                        Comment


                                          Parašė alga Rodyti pranešimą

                                          Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.
                                          Pas latvius 760 mm? Ne 550 mm jie dabar darosi visur?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X