Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[Al1]

O tai visgi kokios priežastys, kad negalim visur padaryti, tarkim, 550 mm standartinių platformų aukščio? Vėl koks nors reljefas, klimatas ar dar ten koks nors super-duper-ultra sudėtingas ir komplikuotas dalykas, kurį supranta tik geležynkelių specelystai, ir dėl ko negalim nieko padaryti, kad geležinkelių infrastruktūra bent kažkiek paprogresuotų nuo sovietmečio standartų?

Todėl ir negalima nes reikia suderinti tarybinį ir kažkokį tai europinį (realiai tokio nėra) gabarito standartą. Latviams daug paprasčiau, nes nauji elektriniai traukiniai tarybinio gabarito, o aukštį galima daryti ir didesnį, tai tarybinis gabaritas neriboja, nes grynai tarybinis aukšto perono standartas dar aukštesnius peronus leidžia.

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Zooparkai visoje Europoje yra. Anksčiau nebuvo žemagrindžių traukinių. Paskutinius du dešimtmečius jau tokie randasi. Dviaukščams vagonams įlaipinimas irgi įvairiai realizuojamas - į vienus įlipama į pirmą aukštą ir tai yra žemas įlipimas, o į kitus įlipama į 1,5 aukšto dalį ir ten aukštis jau didesnis. Daugybė eksploatuojamų vagonų, kurie pagaminti 70-aisiais metais. Nors jie rekonstruojami, bet pagrindinio nešančio kėbulo neperdarysi ir žemesnio įlipimo padaryti neišeina...

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

[Ignalina]

Todėl ir negalima nes reikia suderinti tarybinį ir kažkokį tai europinį (realiai tokio nėra) gabarito standartą. Latviams daug paprasčiau, nes nauji elektriniai traukiniai tarybinio gabarito, o aukštį galima daryti ir didesnį, tai tarybinis gabaritas neriboja, nes grynai tarybinis aukšto perono standartas dar aukštesnius peronus leidžia.



Zooparkai visoje Europoje yra. Anksčiau nebuvo žemagrindžių traukinių. Paskutinius du dešimtmečius jau tokie randasi. Dviaukščams vagonams įlaipinimas irgi įvairiai realizuojamas - į vienus įlipama į pirmą aukštą ir tai yra žemas įlipimas, o į kitus įlipama į 1,5 aukšto dalį ir ten aukštis jau didesnis. Daugybė eksploatuojamų vagonų, kurie pagaminti 70-aisiais metais. Nors jie rekonstruojami, bet pagrindinio nešančio kėbulo neperdarysi ir žemesnio įlipimo padaryti neišeina...

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

1520mm gabaritas bet kuriuo atveju platesnis nei europinis. Kaip ir sakiau - darai peroną pagal jį, 550mm aukščio, ir problemų nebelieka. Mažesnio gabarito traukinys išleidžia papildomą pakopą.

[Visdarlietus]

Be to Rusijos tranzitas niekur nedings. O jei dings, tai skaityk - karas.

O kuo susijęs rusiškas tranzitas ir perono aukštis? Tranzitas ir taip be įlaipinimo išlaipinimo.

[taccido]

Kiek suprantu, problema yra zooparkas ir interoperabilumas. Padarysim visur 550 mm, o pas latvius ir lenkus bus 760, bus blogai tarptautiniams maršrutams. Jei padarys 760, tai žemagrindžiams traukiniams nebus bepakopio įėjimo. Jei, tarkime, Rusija ir Baltarusija taps kada nors normaliom valstybėm, reiks interoperabilumo su jų standartais. Bet koks "padarykim visur 550" turi riziką tapti dar vienais į vėją išmestais 360 milijonų, kurie užkerta kažkurias galimybes.

Pas latvius 550 mm, pas estus irgi. Prie lenkų nereikia taikytis, nes rusiška vėžė į Lenkiją neina.

Visa RailBaltica bus 760 mm.

Išvada: visas platformas rusiškoje vėžėje reikia pakelti į 550 mm, europietiškoje vėžėje bet kokiu atveju bus 760 mm.

LTG atsakymas iš esmės yra: bla bla bla, taip kažkaip, gal taip, o gal kitaip, vienužodžiu, tikriausiai nieko nedarysim.

Šiaip, niekas ir neturi iliuzijų, kad peronai galėtų būti idealiame aukštyje visiems traukiniams ar realiai 100% accessible. Niekur Europoje taip realiai nėra ir turbūt niekada nebus, bet visgi tie standartiniai aukščiai (konkrečiai 550 mm) tam ir yra, kad būtų galima nustatyti kažkokį baseline vienodą aukštį visose stotyse ir daugmaž visiems traukiniams tas aukštis būtų geras. Na tikrai geresnis, negu dabartiniai ~250-300mm (ar koks jis?). Ypač apgailėtinai atrodo turint omeny, kad ne tiek jau daug stočių turim, investicijos tikrai nebūtų kažin kokios baisingai didelės. Net latviai pasidarė, kas savaime nemažai pasako, turint omeny, kad jų transporto sektorius yra arguably dar labiau apsišikęs, nei Lietuvos.

Tikrai gali būti 100 % accessible: tiesiog visi peronai europietiškoje vėžėje turi būti 760 mm, rusiškoje 550 mm.
Aišku, gaila, kad europietiškoje pasirinko 760 mm, nes dviaukščių traukinių naudojimas tampa nelabai įmanomas. Bet taikėsi prie Lenkijos ir Vokietijos.

Tai man ir galva neišneša, kodėl negalima esamų rusiškos vėžės platformų paaukštinti iki 550 mm, kaip jau prieš ~10 metų padaryta Estijoje ir jau keletą metų daroma Latvijoje. Rekonstruoji 20 platformų pagrindiniuose miestuose ir efektas iškart pasijaus. Čia tikrai nedidelės sumos.

[Al1]

Peronus paaukštinti galima, bet tarp vagono ir perono liks tarpas, kurio sumažinti, nekeičiant gabarito, negalima.
EJ575 neturi išsikišančio laiptelio. Esamas laiptelis yra aukščiau perono. Paaukštinus peronus, tektų nuimti tą laiptelį, nes jis užeina virš perono. Liks tarpas, nes vagonas siauresnio gabarito už rusiškus.

Kas dėl Estijos. Tai Stadleriai yra irgi, o siaube, rusiško gabarito (bent jau plotis). Todėl estai ir latviai gali, o mes negalime.

Įdomu, kokio gabarito užsakė LTG?

O kuo susijęs rusiškas tranzitas ir perono aukštis? Tranzitas ir taip be įlaipinimo išlaipinimo.

Vagonai turi pravažiuoti keliu pro tokį peroną. Ne tik keleiviniai, bet ir krovininiai vagonai, ir, kas svarbiausia, lokomotyvai.

[Ignalina]

Peronus paaukštinti galima, bet tarp vagono ir perono liks tarpas, kurio sumažinti, nekeičiant gabarito, negalima.

Taigi visi mūsų traukiniai turi išvažiuojantį laiptelį. Jokio tarpo neliks.

[Al1]

Taigi visi mūsų traukiniai turi išvažiuojantį laiptelį. Jokio tarpo neliks.

Elektriniai neturi jokio išvažiuojančio laiptelio. Jis ten kietai prisuktas.

[Ignalina]

Elektriniai neturi jokio išvažiuojančio laiptelio. Jis ten kietai prisuktas.

Ok, sorry, taip - elektriniuose jis neišvažiuoja, o tiesiog yra. Bet lygiai taip pat dengtų tarpą iki perono, kaip ir išvažiuojantis.

[taccido]

Elektriniai neturi jokio išvažiuojančio laiptelio. Jis ten kietai prisuktas.

Tai galima sumontuoti besisukantį laiptelį.

[Al1]

Ok, sorry, taip - elektriniuose jis neišvažiuoja, o tiesiog yra. Bet lygiai taip pat dengtų tarpą iki perono, kaip ir išvažiuojantis.

Nedengtų. Nes aukštų peronų kraštas yra toliau nuo bėgio krašto (geležinkelio kelio ašies). Pagal tarybinį standartą nuo kelio ašies aukšto perono kraštas yra 1920 mm atstumu. EJ 575 be laiptelio plotis yra 2820 mm. Gaunasi 51 cm tarpas tarp perono ir vagono. Kokio pločio laiptelio reikėtų jį uždengti?

[ignaloidas]

Nedengtų. Nes aukštų peronų kraštas yra toliau nuo bėgio krašto (geležinkelio kelio ašies). Pagal tarybinį standartą nuo kelio ašies aukšto perono kraštas yra 1920 mm atstumu. EJ 575 be laiptelio plotis yra 2820 mm. Gaunasi 51 cm tarpas tarp perono ir vagono. Kokio pločio laiptelio reikėtų jį uždengti?

Nelabai tikiu kad EJ 575 yra tik 2820mm pločio. Žemi peronai įrengiami 1745 mm atstumu nuo kelio ašies, gautusi kad dabar tarpas turėtų būti apie 30 cm, ko tikrai nėra, galima laisvai tai matyti. Kažkur bus bloga informacija apie EJ 575 atsiradusi.

[Al1]

Visa informacija yra internete. Taip, dabar tarpas apie 30 cm.
Mano nuotraukos:



O va taip atrodo aukštas naujas peronas Jelgavoje ir platus ER2:

[Lunar]

Na iš kai kurių nuotraukų atrodo kad gal tarpas mažesnis. Jokių ltg šaltinių apie plotį nerandu. Visur internete nuo 2008 rašoma kad EJ575 plotis yra 2820 mm. Radau panašu originalų Škodos bukletą čia irgi 2820 mm.

[Al1]

Beje, Čekijoje ar Slovakijoje EJ serijos traukiniai ar vagonai (Slovakijoje jie traukiami lokomotyvo) laiptelio neturi.
Nuotraukose kai kur tarpas gali būti didesnis ar mažesnis, nes gi realybėje traukinys gali būti pasviręs šiek tiek, gali būti kreivėje peronas ir pan. Bet tai tik kelių centimetrų nuokrypis į vieną ar kitą pusę, viskas leistinose ribose.

[alga]

Nelabai tikiu kad EJ 575 yra tik 2820mm pločio. Žemi peronai įrengiami 1745 mm atstumu nuo kelio ašies, gautusi kad dabar tarpas turėtų būti apie 30 cm, ko tikrai nėra, galima laisvai tai matyti. Kažkur bus bloga informacija apie EJ 575 atsiradusi.

Ukrainiečiai tai, skaičiau, savo CityElefantus kapitaliai remontuodami praplėtė 60 cm.

[Al1]

Ten nesąmonė parašyta. Kaip galima praplėsti traukinį? Visą vagono kėbulą naują pagaminti...

[ejs-ejs]

Ten nesąmonė parašyta. Kaip galima praplėsti traukinį? Visą vagono kėbulą naują pagaminti...

Manai kad ukrainiečiai nesugebėjo suženyti bulgarės su kempu?
Turint konstruktorius, naujas kėbulas yra joukum darbs.

[Al1]

Naujas kėbulas - naujas traukinys, nes vidaus įranga, įskaitant apdailą, netinka. Elektros įranga, galios įranga ir t.t. Vežimėliai taip pat ir .t.t. Jau nekalbant apie bandymus ir sertifikavimą. Paprasčiau yra pagaminti visiškai naują traukinį. Ten tiesiog nesąmonė parašyta (ar tik ne Vikipedijoje). Pagaliau yra nuotraukos po kapitalinio remonto - ir ten traukinys niekuo nesiskiria nuo to, koks jis buvo iki remonto.

[ejs-ejs]

Naujas kėbulas - naujas traukinys, nes vidaus įranga, įskaitant apdailą, netinka. Elektros įranga, galios įranga ir t.t. Vežimėliai taip pat ir .t.t. Jau nekalbant apie bandymus ir sertifikavimą. Paprasčiau yra pagaminti visiškai naują traukinį. Ten tiesiog nesąmonė parašyta (ar tik ne Vikipedijoje). Pagaliau yra nuotraukos po kapitalinio remonto - ir ten traukinys niekuo nesiskiria nuo to, koks jis buvo iki remonto.

Techniškai, nematau problemų platinant kėbulą, jei yra tinkama inžinierių komanda.
Ir ne, vežimėliai nesikeičia. Stabdžius gal ir reikia perskaičiuoti, bet tam ir yra inžinierių komanda. Galios įranga labiau priklauso ne nuo vagono pločio, bet nuo jo komforto lygio ir žmonių skaičiaus vagone. Bandymai ir sertifikavimai - mizeris, jei tik yra ekonominė nauda.
O žinant koks laužas važinėjo Ukrzeleznica keliais, platesnis ir gražįai nudažytas vagonas ten tikrai niekam nekliūtų

PS: grįžtant prie grammar nazi, įprastas vagonas ypač retai tampa traukiniu.

[Al1]

Iš esmės tai yra naujo traukinio sukūrimas. Ką tai duotų perdarant naują traukinį? Absoliučiai nieko, nes iš esmės reikėtų išdirbti viską nuo nulio. Niekas iš to, kas yra, netiktų. Vežimėliai irgi netiktų, elektros įranga, baigiant vidaus apdaila, taip pat. Nes viskas išdirbta esamam pločiui. Dar vienas momentas - autorinės teisės ir t.t. Škoda tikrai neperduotų techninės dokumentacijos, atsisakytų tiekti mazgus turimiems traukiniams, jei pati nedalyvautų perdaryme. Ukraina neturi lėšų. Kam perdarinėti esamą traukinį, kai tas perdarymas tolygus naujo pagaminimui? Juk tuo metu, kai buvo atliekamas kapitalinis, jau buvo pagaminti keli EKr1 traukiniai, kurie yra platūs.