Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Brokeris]

Kalba eina apie Kariotiškių,Selioviškių apylinkės

[DKL]

Kadangi rašo Trakų meras, tai suprantu eina šneka apie Kariotiškes. Pagal išviešintus pasiūlymus Kariotiškės buvo atsidūrusios tarp dviejų geležinkelio linijų. Visur kitur mero valdose 1435 keliai ir taip eitų šalia 1520

[Sklansky]

Cia kuri atkarpa? Lentvaris - Trakai?

[Sula]

Kiek suprantu iš tokio parašymo, kad nesutampančias 1520 atkarpas perkelinės prie naujo 1435 kelio, Kas šiaip logiška, tik ar nenutols nuo kai kurių vietovių regioninis susisiekimas.

[PoDV]

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

Mane stebina, kad Elektrėnams dar tais laikais nepritaikė Vilnius-Kaunas geležinkelio linijos, arba patį miestą galėjo statyti pietų-šiaurės kryptimi nuo elektrinės. Gautųsi Visagino variantas. Dabar jiems net Rail Baltica neaktuali.

[B.S.]

Pala pala.
Apie kurios atkarpos perkėlimą šnekama? Vilniaus-Trakų? Vievio privažiavimo? Kariotiškių? Visos Vilnius-Kaunas?
Ar 40mln eis vien iš valstybės kišenės, ar iš RailBalticos projekto, kurio 85% finansuoja ES? Ar perkėlimas neturėtų *sutaupyti* pinigų, nes tada nebereikia išpirkinėti žemių, perkelinėti infrastruktūros?

[Brokeris]

Trakų mero žinios !

Taip, trasa S5 trasa patvirtinta ir šuo metu yra sprendinių koregavimo stadija.

Vakar kalbėjomės su LR Susisiekimo ministerijos atstovais, LTG INFRA „Rail Baltica“ koordinavimo departamento Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovu Mantu Kaušyla.
Taip, esama vėžė dar šiek tiek koreguosis, tačiau sužinojome kitą puikią naujieną – ministerija pritarė ir palaiko vadinamosios rusiškos vėžės (1520) perkėlimą į europinę (1435).
Šiam bendruomenės siūlymui pritarė ir LTG INFRA, kurie pateikė rangovams užduotį parengti sprendinius. Taip, visa ši procedūra (vėžės perkėlimas) valstybei kainuos apie 40 mln. eurų, tačiau šis sprendimas gerokai palengvins šiuo metu tarp dviejų vėžių ir iš esmės nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusių gyventojų gyvenimo kokybę.

LTG INFRA pažadėjo atsiųsti sprendinio rengimo ir tvirtinimo grafiką, kuriuo padalinsiu su Jumis.

Dėkoju gyventojams už susitelkimą! Esame tikra komanda.

[taccido]

Šiaip yra ir visos LT bendrasis planas, kur gali jau specialistai dėliot taškus kur ko reikia. Tiesa pasakius ir trasos specialieji planai ir studijos tai turėjo apsvarstyti. Čia nėra kažkoks turgus, kur "ė, nori gelžekelio stoties? - O kas tas yr? - Vadinasi nenori".

Tai man ir įdomu, kodėl neapsvarstyta? Kodėl neįtraukta tokia galimybė į Planavimo darbų programą (nes pagal ją buvo projektuojami variantai)? Nes niekas neagitavo, neklausė, neprašė, nesidomėjo (iš politikų pusės)?

Kas turi ateiti ir projektuotojams pirštu parodyti, kokį miestą ir kaip prijungti prie būsimų geležinkelių? Projektuotojas stengsis suprojektuoti kuo paprasčiau ir pats nesugalvos savavališkai pagerinti geležinkelio, jeigu tai nesuformuluota užduotyje.

Kaip suprantu, kai dar nebuvo nuspręsta Rail Baltica per šiaurės Lietuvą, Panevėžys ir Šiauliai kovėsi dėl geležinkelio. Buvo aišku, kad kažkuris miestas gaus kažką naudingo ir laimės.

Elektrėnai gal tiesiog netikėjo, kad 1) Rail Baltica apskritai kažkam bus naudinga; 2) kad egzistuoja galimybė turėti keleivinę stotį šalia miesto (nes Lietuvoje įprasta statyti naują stotį už 10-20 km nuo miesto).
Gal todėl ir susidomėjimas nulinis?

[VNS]

Abejoju ar kada Elektrėnų NT rinka apskritai buvo mirusi.

[Sklansky]

Tai turetu buti kiekvieno piliecio turincio Elektrenuose NT interesas agituoti uz tokios stoties atsiradima. Rinka tai tik pozityviai itakotu. Kaip speju, Elektrenuose NT rinka yra daugiau maziau mirus.

Idomus fenomenas isties. Tarkim atsiradus Elektrenuose planams statyti oro uosta kaip mat atsirastu burelis protestuotoju, del triuksmo ar dar kazko. Kai yra reali galimybe pasipelnyti is tokio projekto, jokio sajudzio negirdeti. Labiau bijoma praradimu, nei siekiama naudos. Tipiskai lietuviska?

[taccido]

Beje, įdomu. Bavarijoje yra toks miestas Treuchtlingen, turi 12,3 tūkst. gyventojų (Elektrėnai – 11,5 tūkst.), ir yra apie 50-60 km nutolęs nuo Niurnbergo ir Augsburgo (panašaus dydžio kaip Vilnius ir Kaunas, Elektrėnai irgi panašiai nutolę). Kaip žinote, Vokietijoje bus įgyvendintas Deutschlandtakt – taktinis tvarkaraštis. Todėl pagerės susisiekimas.

Treuchtlingen
• will experience „accessibility shock“ initiated by new ICE rail connection in the
future (shortened travel times to Nuremberg, Augsburg and Munich)
• Regional centre at the fringe of two metropolitan regions: gains in attractiveness
after Covid19 as potential residential and work location (working from home +
occasional long distance commuting; relatively low housing costs)

Iškart galvojama, kad miestas įgaus patrauklumo, ypač turint omenyje COVID situaciją, kai žmonės nori pigesnio būsto, ir kad galėtų vieną ar kelis kartus per savaitę greitai traukiniu nuvažiuoti į darbą didesniame mieste.

Universitetas su studentais netgi tyrė, kokios naujos galimybės atsivertų tam miestui, kaip jį būtų galima vystyti. Tiesa, urbanistikos studentai. Urbanistikos specialybės Lietuvoje nėra.

If the Deutsche Bahn realizes Deutschlandtakt, Treuchtlingen could benefit to a particular degree - and become an even more attractive business location and place to live. However, the city has to do a lot to achieve this.
<...>
If in the future there are trains to Nuremberg, Augsburg and Munich once an hour, Treuchtlingen could become a conveniently located and inexpensive place to live for many people. The role of the city is now to react to these and other possible developments and to make the city attractive in the coming years - especially in the area around the train station.
<...>
At the beginning it should be said that the project work "Impetus for urban development through accessibility" is only the beginning of a more in-depth research: Already in autumn, <...> 20 to 25 Master’s students from various fields will familiarize themselves even more deeply with the “Vision Treuchtlingen”. You then want to look another 30 years into the future and shed light on different aspects of spatial development.
<...>
As part of the project work, the effects that other cities experienced through better accessibility were also taken into account. These recorded a population growth, growth in businesses and jobs, as well as more tourists. Kristina Becker is now hoping for similar effects for the Altmühlstadt. “We don't want to be just an arrival point for cars from neighboring communities,” she explained. "But also have something from the accessibility".

[automatinis vertimas] https://www.nordbayern.de/region/2.2...eit-1.11213289

Tiesa, Treuchtlingene jau nuo seno susikryžiuoja kelios geležinkelio linijos, o Elektrėnai keleivinio traukinio niekada neturėjo. Ir sunkumas tas, kad Elektrėnai pirmiausia sau turi pasistatyti jungtį su stotimi. Tačiau mano manymu, Elektrėnus turėtų dominti geros vystymosi galimybės ateinantiems 30-50 metų: patogus miestas, su galimybe greitai traukiniu nuvažiuoti į darbą Kaune arba Vilniuje.

[VNS]

Šiaip yra ir visos LT bendrasis planas, kur gali jau specialistai dėliot taškus kur ko reikia. Tiesa pasakius ir trasos specialieji planai ir studijos tai turėjo apsvarstyti. Čia nėra kažkoks turgus, kur "ė, nori gelžekelio stoties? - O kas tas yr? - Vadinasi nenori".

[Sklansky]

https://aina.lt/r-vyzintas-isileisti...eikia-spresti/

Tokia tad Panevezio politiku nuomone apie stoti arciau miesto pavyko susigooglinti. Matomai provincijos politikai ne tik, kad nemato tokio projekto naudos, bet dar ir izvelgia gresmes.

[taccido]

Nereikia tų Elektrėnų. Man bus greičiau Vilnių pasiekt

Taigi ekspresiniai traukiniai važiuos kas valandą ir nestos niekur. Seniau buvo planas, kad stos naujame oro uoste, bet to nebus. Elektrėnų jungtis būtų tik regioniniams, stojantiems ir Vievyje, Kaišiadoriuose, Lentvaryje.

[taccido]

To turetu issireikalauti Elektrenu savivaldybe, bet kaip panasu is straipsnio, jie miegojo. Galbut dar jiem apskritai nera iki galo aisku, kokia tokio gelezinkelio kaip Rail Baltica nauda apskritai? Cia turbut simtmecio projektas liesiantis tokia savivaldybe kaip Elektrenu.

Man panašu, kad savivaldybės taip viską pramiega, nes tiesiog nėra praktikos važinėti traukiniu į darbą (ir apskritai važinėti patogiais dažnai kursuojančiais traukiniais). Todėl nei patys gyventojai, nei politikai neįsivaizduoja, kad čia kažkas reikalingo.
Lyg tai Panevėžio politikai irgi atsibudo po laiko? Panašiai ir su Kauno oro uostu, tik balandį ministerija pasakė, kad geležinkelis turi ateiti iki durų (nors dar neaišku, kaip bus su terminalo statybomis?).

Lettered

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

Tai gerai, bet dabar Žasliai turi berods 10 traukinių porų per dieną, Elektrėnai po milijardinio projekto įgyvendinimo vis tiek turės nulį, nors trasa praeis už 3,5 km. Netgi Kėdainiams nori statyti tris stotis viduryje laukų, kur atstumas žymiai didesnis nuo bet kokių gyvenamųjų namų. Panevėžio stotis už 6 km nuo artimiausių namų, nuo centro 9 km. O Elektrėnams (3,5 km) net galimybė nesvarstyta.

[Sklansky]

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

Tai juolabiau, nauja linija turetu derintis prie esamu realiju.

[VNS]

Nereikia tų Elektrėnų. Man bus greičiau Vilnių pasiekt

[Lettered]

Teisingai iskeltas klausimas. As irgi nuo pat pradziu nesupratau, kodel Elektrenai neitraukti. N argumentu uz: aplinkosauga, mobilumas, ekonomika.

Dabar turime senoje linijoje prijungtus visokius Zaslius su <700 gyventoju ir didziausius atkarpoje Elektrenus paliktus be nieko. Nelogiska ir nepraktiska, ponai.

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

[Sklansky]

To turetu issireikalauti Elektrenu savivaldybe, bet kaip panasu is straipsnio, jie miegojo. Galbut dar jiem nera iki galo aisku, kokia tokio gelezinkelio kaip Rail Baltica nauda apskritai? Cia turbut simtmecio projektas liesiantis tokia savivaldybe kaip Elektrenu.

[taccido]

Teisingai iskeltas klausimas. As irgi nuo pat pradziu nesupratau, kodel Elektrenai neitraukti. N argumentu uz: aplinkosauga, mobilumas, ekonomika.

Dabar turime senoje linijoje prijungtus visokius Zaslius su <700 gyventoju ir didziausius atkarpoje Elektrenus paliktus be nieko. Nelogiska ir nepraktiska, ponai.

Man atrodo, dabar būtų pats laikas į atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus įtraukti Elektrėnų jungtį. Kaip tik iki š. m. galo bus parinkta kažkuri Rail Balticos alternatyva, ir greičiausiai tai bus šiaurinė.
Gerai, pinigų nėra, suprantama – bet kodėl to negalima įtraukti į bendrąjį planą? Bendruosiuose planuose yra tokie „realūs“ geležinkeliai kaip Pilviškiai-Tauragė ar Alytus-Valkininkai.
Druskininkų geležinkelis irgi jau yra Bendrajame miesto plane. Todėl galėtų Elektrėnų savivaldybė įsitraukti, man atrodo beveik visa jungtis būtų būtent toje vienoje savivaldybėje.