Rail Baltica II

[Perfect]

Man tik įdomu, ar latviai apsimeta, ar nenori suprasti, kad neįvykdžius RB finansavimo sutarties sąlygos, t.y. nenutiesus veikiančios standartinės linijos nuo LT-LV sienos iki LV-EE sienos, jie turės grąžinti skirtą dotaciją EK. Dar klausimas, ar ir LT ir EE tai nepalies, nes sutartis yra keturšalė.

[B.S.]

Man tik įdomu ar latviai apsimeta ar nenori suprasti, kad neįvykdžius RB finansavimo sutarties sąlygos, t.y. nenutiesus veikiančios standartinės linijos nuo LT-LV sienos iki LV-EE sienos, jie turės grąžinti skirtą dotaciją EK. Dar klausimas, ar ir LT ir EE tai nepalies, nes sutartis yra keturšalė.

Tai pakeis tas sąlygas, juk ne pirmas kartas.

[Perfect]

Tai pakeis tas sąlygas, juk ne pirmas kartas.

O kas jeigu estai pasakys, kad nenori keisti sutarties sąlygų?

[jan]

Keista, o iki Salaspilio RBII tiltą visgi pastatys?

Labai keista optimizacija, tiltai ilgiausiai užtrunka ir brangiausi, o čia susitaupytų trasos atkarpa per laukus ir miškus. Atrodo kad tik tam kad iki Rygos centrinės stoties atvažiuotų traukiniai, o po to juos apsukinėti ir keisti vėžę link Estijos jau lygtais nebe latvių problema o estų.

Įtariu kad latviai bando eiti link to kad nestatyti ir tilto per marias o tiesti bėgius pagal pirminį planą per oro uostą, tada centre arba bandyti užbaiginėti pradėtą tiltą arba esamam bandyti sutalpinti sudvejintą vėžę. Kas toliau link Estijos su tais vėžės keitimais lieka vis tiek neaišku.

Manau nulis šansų kad ES palaimintų tokį planą be krovinių ir su kintama vėže kamieninėje trasoje.

Be to estai kreipėsi iškart į latvius pasirodžius šitai informacijai ir latviai dabar apsimeta kad nieko nežino ir jokio vežės keitimo nebus.

[John]

Manau visi puikiai supranta, kad nieko Latvija neturės grąžinti, nes elementariai neturėtų iš ko. Jeigu ES paprašytų grąžinti kalną pinigų, tai turbūt destabilizuotų viso regiono ekonomiką. Taigi, ES nieko panašaus nedarys. Gal kažkokia kitokia "lazda" ir galėtų būti pritaikyta biškiuką paauklėti latvius, jei anie sugalvotų kažkokių nesąmonių, bet, tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kas tai galėtų būti. Tikriausiai bus toliau pamažu muistomasi, toliau pamažu nukėlinėjamos datos, toliau pamažu skiriamas finansavimas, kol, galų gale, tas 160km/h vienkelis bus kažkaip sulipdytas.

Anyway, vis labiau įdomu darosi, kas vyksta Lietuvoje su Lenkija-Kaunas atkarpa? Koks end game? Greita linija nebus užbaigta iki kažkada apie 2035 ar vėliau, kas reiškia, kad kurį laiką turės būti naudojama RB1, kurią rengiamasi signalizuoti. O kaip su elektrifikavimu? Ar tebegalioja 2030 (realiai matyt 2033) deadline RB1 signalizavimui+elektrifikavimui, kad ten "2030" realiai galėtų važiuoti keleiviniai traukiniai 120 km/h? O greitoji RB linija ar bent planuojama pradėti statyti iki 2030 pagal paskutinius "1 etapo" planus? Kažkaip labai mažai girdėti apie tai. Lietuvosm žiniasklaida, be abejo, tyli ir nė cypt apie didžiausią šalies istorijoje projektą, neskaitant spaudos pranešimų perpostinimo.

[DKL]

Anyway, vis labiau įdomu darosi, kas vyksta Lietuvoje su Lenkija-Kaunas atkarpa? Koks end game?

Na pakolkas visi oficialūs šaltiniai šaukia analogiškai kaip ir EU komisijos naujausias "Implementing Decision": Visas ruožas turi būti baigtas iki 2030, bet... CEF finansavimas jam bus prieinamas tik 28-29 metais, o apie bridge'inių paskolų būtinybę kalbama kažkaip labai jau nedrąsiai...

Lygiai toks pats neaiškumas dėl ruožo Elk-PL/LT siena Lenkijos pusėje...

Matyt galėčiau lažintis, kad 2030 turėsime tokią situaciją:
- naujas ruožas nuo LT/PL sienos iki Marijampolės pilnai funkcionuojantis dyzelinei traukai (kontaktinis tinklas ko gero irgi gali būti įrengtas, bet kad jis veiktų labai abejoju);
- Marijampolės aplinkelyje ir ruože Marijampolė-Kaunas, tiksliau Marijampolė-Garliava, intensyviai vyksta statybos darbai;
- senąjame 1435mm kelyje įrengta signalizacija. Visas tarptautinis trafikas ruože Marijampolė-Kaunas vyksta juo.

Panaši situacija turėtų būti ir Lenkijoje:
- ruožas Suvalkai-siena atnaujintas ir paruoštas dyzelinei traukai;
- Suvalkuose, kaip numatyta pagal planus, ant pagrindinio kelio galėtų būti įrengta stotelė ir gal net koks vienas traukinys važiuojantis į Lietuvą stotų joje, neužsukdamas į pagrindinę Suvalkų stotį;
- likusiame ruože iki Elko vyksta darbai;
- ruožas Elkas-Bialistokas turėtų būti jau pilnai pabaigtas.

PKP Intercity tada jau turėtų būti gavę iš Pesa užsakytus hibridinius dyzelelektrinius lokomotyvus. Pagal jų planus, jie turėtų važinėti, tame tarpe ir į Lietuvą. Dauguma Intercity traukinių pasiekiančių Suvalkus matyt bus pratęsti iki Kauno. Kaip minėjau, koks vienas iš jų, galėtų būti orientuotas į Lietuvos klientus ir vietoj Suvalkų centrinės stoties stotų stotelėje prie pagrindinio kelio, taip sutaupant 20-30 min. Bendra tokio traukinio maršruto Varšuva-Kaunas trukmė galėtų būti apie 5 val. Su užsukimu į pagrindinę Suvalkų stotį apie 5,5 val.

Apibendrinant 2030 metais turėsim begalę PRo ir juostelių perkirpinėjimo, bet realiai ruožas PL/LT siena - Kaunas bus pabaigtas tik kokiais 2032 metais.

[John]

O tas "visas ruožas" ir "naujas ruožas", tai čia 240 km/h greitoji ir tiesioji dalis? Ar pagerintas RB1 irgi užsiskaitys, kaip "visas ruožas"? Nes greitoji ir tiesioji dalis be 2035-37 nė pro kur nesišviečia, o RB1 gal kaip nors iki kokių 2030 ir būtų galima išspausti, jei jau rytoj ryte imtųsi elektrifikavimo ir signalizacijos, tik, kaip suprantu, ir tai stringa?

[DKL]

Ar pagerintas RB1 irgi užsiskaitys, kaip "visas ruožas"?

Neužsiskaitys. "Implementing Decision" labai aiškiai įvardinta "existing railway line consisting of the European standard nominal track gauge of 1 435 mm" ir tai nėra tai kas turi būti pastatyta. Žinoma bet kuris toks dokumentas gali būti atšauktas sekančio "Implementing Decision" :-)

[felar]

Atnaujintas Rail Baltica perspektyvinis layout'as 2030 - 2036/46 - 2056. Pirmą kartą šiame dokumente atsirado Panevėžio lankstas pro miestą. Pagal spalvas pažymėtas kaip perspektyvinis iki 2056, panašu, kad aš jau nebepamatysiu

https://www.railbaltica.org/wp-conte...RW-R-00001.pdf

[Palpatine]

Labai optimistinis scenarijus Tik man įdomu, ar tikrai per Nemuną Kaune pastatys naują tiltą plačiajai vėžei

[John]

Pamažu viskas juda link kažkiek realiatiškesnių datų, apie kurias seniai šnekėjau. Gaila, kad ignoruojamas esamos infrastruktūros potencialas. Pritempus visus ruožus iki bent jau 120 km/h (kai kuriuos iki 140-160 km/h) ir paleidus hibridinius traukinius (kad ir tokius, kuriuos jau gamina Stadler UK ir kitoms rinkoms) galėtume turėti pakankamai gteitą ir civilizuotą servisą, nelaukiant dar 20-30 metų. Bent jau esamo Vilnius-Ryga dažnis galėtų būti padidintas.

[Scharas]

Pamažu viskas juda link kažkiek realiatiškesnių datų, apie kurias seniai šnekėjau. Gaila, kad ignoruojamas esamos infrastruktūros potencialas. Pritempus visus ruožus iki bent jau 120 km/h (kai kuriuos iki 140-160 km/h) ir paleidus hibridinius traukinius (kad ir tokius, kuriuos jau gamina Stadler UK ir kitoms rinkoms) galėtume turėti pakankamai gteitą ir civilizuotą servisą, nelaukiant dar 20-30 metų. Bent jau esamo Vilnius-Ryga dažnis galėtų būti padidintas.

Jei bus realus ekonominis interesas - viskas judės daug greičiau. Bėda ta, ekonomiškai šis projektas niekaip neatsiperka, ir vienintelis jo variklis šiuo metu yra: "Darom, nes EK duoda pinigu"

[John]

Jei bus realus ekonominis interesas - viskas judės daug greičiau. Bėda ta, ekonomiškai šis projektas niekaip neatsiperka, ir vienintelis jo variklis šiuo metu yra: "Darom, nes EK duoda pinigu"

Geležinkeliai beveik niekur "neatsiperka", bet beveik visur yra daromi. Kad nereiktų žiūrėti kažkur labai toli už jūrų marių, užtenka pasižiūrėti, kokia transformacija per ~10-15 metų nutiko Lenkijoje. Ten buvo kažkoks labai didelis "atsipirkimas" ir ekonominis interesas, kurio nėra, pavyzdžiui, Vilnius-Ryga maršrute? Šito "atsipirkimo" argumento problematika, kad jis pernelyg platus ir galu būti naudojamas absoliučiai bet kur, teisinant pačius idiotiškiausius sprendimus ar neveikimą. Apskritai visas VT juk "neatsiperka". Šaligatviai "neatsiperka", keliai, be kita ko, irgi buhalteriškai "neatsiperka".

[ignaloidas]

Ten buvo kažkoks labai didelis "atsipirkimas" ir ekonominis interesas, kurio nėra, pavyzdžiui, Vilnius-Ryga maršrute?

Bendrai su žinute sutinku, bet šiaip Vilnius-Ryga tai mano žiniom LTG Link'ui uždirba pinigus be subsidijų

[John]

Bendrai su žinute sutinku, bet šiaip Vilnius-Ryga tai mano žiniom LTG Link'ui uždirba pinigus be subsidijų

Oho, jei tiesa, tai gal ir visai smagu. Aišku, klausimas, kodėl nieko negirdėti bent jau apie dar vieną porą traukinių per dieną, kai akivaizdu, kad paklausa ir poreikis tikrai yra.

[Vinecko]

Oho, jei tiesa, tai gal ir visai smagu. Aišku, klausimas, kodėl nieko negirdėti bent jau apie dar vieną porą traukinių per dieną, kai akivaizdu, kad paklausa ir poreikis tikrai yra.

Iškyla klausimas, kur jūs laisvą sąstatą paimsite?

Aš turiu 2 variantus. Sukabiname 5 vagonus 1-3 klasės ir važiuojam po lokomotyvų trauką arba leidžiame Drakonus į Rygą.

[Pilaitis]

Iškyla klausimas, kur jūs laisvą sąstatą paimsite?

Aš turiu 2 variantus. Sukabiname 5 vagonus 1-3 klasės ir važiuojam po lokomotyvų trauką arba leidžiame Drakonus į Rygą.

Niekas DRAkonų į Rygą neleis, nes tai flagmaninis maršrutas. O štai kad po Stadlerių kursavimo pradžios 730ML iš Klaipėdos maršruto atsidūrs ne Turmanto reisuose, o būtent antroje poroje į Rygą - beveik neabejoju.

[Vinecko]

Niekas DRAkonų į Rygą neleis, nes tai flagmaninis maršrutas. O štai kad po Stadlerių kursavimo pradžios 730ML iš Klaipėdos maršruto atsidūrs ne Turmanto reisuose, o būtent antroje poroje į Rygą - beveik neabejoju.

Turbūt pamirštate, kad Vilnius - Turmantas vieną iš krypčių, kur yra dideli keleivių srautai. Jie atsiras pirmą būtent Vilnius - Turmantas, nes nacionalinis vežėjas turi prioritezuoti šalies rinką, o tik poto tarptautinę.

[John]

Niekas DRAkonų į Rygą neleis, nes tai flagmaninis maršrutas. O štai kad po Stadlerių kursavimo pradžios 730ML iš Klaipėdos maršruto atsidūrs ne Turmanto reisuose, o būtent antroje poroje į Rygą - beveik neabejoju.

Čia kažkokios žinios ar bent girdėti pletkai ar tiesiog šiaip spėjimas?