Rail Baltica II

[sleader]

Vėluoja visi, tai reiškia ir vėluoja visi. Bet kažkaip pastoviai girdėti verkšlenimus kokie čia LTG Link neįgalūs, nes matai veluoja - kiek pabodo. Visada galima užsibrėžti politinį nerealų terminą ir po to plaktis kaip čia nepavyko jo įgyvendinti, bet galima ir realiai planuotis ir žiūrėti į situaciją.
Už Lenkus mes nieko greičiau nepasistatysim, bet mums greičiau pasistatyti ir nereikia. Paminėta automagistralė yra labai geras pvz., kad didžiąja dalimi visas dejavimas čia yra vien tam, kad padejuoti. Nepabaigta paskutinė AM atkarpa sudaro ne daugiau minutės skirtumo kelionės laike, bet vaje vaje kaip blogai, kad nepadaryta anksčiau.

[John]

Aha, mes pirmiau pasistatysim, nei lenkai. Panašiai turbūt kaip ir autostradą "pirmi pasistatėm". Kai argumentai prasideda apie tai, kaip "vėluoja ir kitos šalys", tai neatrodo produktyviai, nes žemesnių denominatorių ieškojimas yra 3rd world shitholes argumentavimas. Nieko niekada niekaip negalima turėti, nes juk viską galima pateisinti tuo, kad gal kažkur yra kažkas, kas dar blogiau viską daro. Lietuvos atveju, beje, taip turbūt net nėra.

Anyway, kaip suprantu argumentas, kad galbūt dar galima iki 2030 užbaigti, jau nebegalioja? ignaloidas tau klausimas.

[VLR]

Tame straipsnyje nekonkretizuota, kurioms dalims yra matomos rizikos ir kuriems darbams/etapams galimi vėlavimai ir užbaigimas po 2030 m. Todėl labai sunku bendrą vaizdą nusipiešti.

Straipsnyje aiškiai pasakyta, kad yra problemų su strategiškai svarbiausia Lietuvai geležinkelio dalimi, t.y. Lenkijos siena - Kaunas dalimi, nes jai dar net nėra nupirkta projektavimo sutartis. Del to pirmam etapui bus naudojamas tas vingiuotas ruožas, spėju neelektrifikuotas, nes kalbama tik apie signalizavimo įrengimą. Taigi bus tampomi dyzeliuku traukiniai per carinį šunkelį pirmoje frazėje.

Beje, teigi, kad Lietuva neteisia kažkurios dalies dėl progreso Latvijoje stokos. Tai reikštų, kad yra dalis, kuri jau yra pilnai suplanuota ir jai yra paruoštas pilnas projektas bei išpirkta žemė, bet Lietuva jos netiesia specialiai ir būtent del tos priežasties. Apie kurią dalį čia eina kalba? Ar tiesiog sugalvojai eilinį pasiteisinimą nesąmoningą?

[sleader]

Tame straipsnyje nekonkretizuota, kurioms dalims yra matomos rizikos ir kuriems darbams/etapams galimi vėlavimai ir užbaigimas po 2030 m. Todėl labai sunku bendrą vaizdą nusipiešti.
Ir nereikia čia taip vien tik savų plakti. Vėluoja visos projekto šalys lygiai taip pat (įskaitant ir Lenkiją) ir tas vėlavimas turėtų būti sinchronizuotas, nes mums nusitiesti liniją Kaunas - LV siena, jeigu už sienos nebus pilnos linijos per LV teritoriją irgi nelabai reikalinga, todėl esu įsitikinęs, kad kai kurie aspektai irgi "pastumdomi" priklausomai nuo kaimynų progreso. Didžiausias failas iš mūsų pusės bus tas, jeigu PL nusities visą normalią atkarpą pagal planą iki LT sienos, o mes teturėsime zigzagus per Šeštokus. Čia turėjo būti daugiau prioriteto, nes realiai vertinant mums kryptis į pietus yra didžiausias prioritetas.

[John]

Jau eilę puslapių atgal diskutuojame, kad nerealu visą projekto apimtį pabaigti iki 2030 m., bet kažkaip išlindo straipsnis apie tai ir vėl tai tarsi karšta naujiena pasidarė

Apie visą projektą (su Vilniumi) tai niekas ir nekalba jau seniai. Kalba ėjo apie "1 etapą" ar kaip jis ten dabar vadinamas. Aš seniai sakiau, kad nėra net menkiausių šansų tą 1 etapą įgyvendinti iii 2030 (ar 2033, for that matter), bet Ignaloidas ir kai kurie kiti kone kryžium gulėsi už LTG Infra garbę ir bandė aiškinti, kad neva visai realu spėti, dėstydami visokius fantastinius scenarijus apie tai kaip staiga viskas galbūt pradės vykti kaip sviestu patepta ir visa linija paraleliai bus statoma ir užbaigta laiku. Bent man tai buvo visiškai akivaizdu, kad tai yra totalios svajuko drambluonės. Dabar jau matom, kad ir patys RB prižiūrėtojai pradeda sakyti, kad va gal kažkaip čia nelabai spėti galim (vertimas: beviltiškai vėluojam kokius 10 metų). Gaila tik, kad žurnalistai vietoj tyrimo (kurio oj kaip reiktų) vis dar užsiima tik copy/paste iš kažkieno pranešimų spaudai. Politikai, deja, irgi, panašu, ničnieko nesusigaudo ir nėra beveik jokio formalaus ar neformalaus audito ir projekto skrutinizacijos, kas reiškia, kad vykdytojai, įskaitant ministeriją, gali pezėti bele kokius vaflius, ir tai nebus rimtai kvestionuojama.

[sleader]

Jau eilę puslapių atgal diskutuojame, kad nerealu visą projekto apimtį pabaigti iki 2030 m., bet kažkaip išlindo straipsnis apie tai ir vėl tai tarsi karšta naujiena pasidarė

[John]

Ajajaj, "gali atsidėti iki 2033" (raliai matyt kažkur arčiau 2037 ar net 2040). Kas galėjo pagalvoti. Niekas to neprognozavo. Nes nu juk jeigu staiga paraleliai visuose ruožuose nuo rytojaus 24/7 imtų viską iškart statyti, tai juk suspėtų laiku, kas reiškia, kad viskas gerai. Nesvarbu, kad niekas nieko net neplanuoja taip statyti ir dar net nekalba apie traukinių pirkimą.

[VLR]

O jei ir bus DRkės, tai bus vis tiek geriau, nei bet kas, ką daro Lietuva. Amen.

Dedi žodžius man į burną, niekur taip nesakiau. Nepamirškim nuo ko prasidėjo diskusija: atėjai į šitą temą ir teigei, kad latviai neturi finansavimo oro uosto atšakai. Kai daviau nuorodą su finansavimo šaltiniu teigei, kad ten galės važinėti tik DRkės. Kai parodžiau, kad ten gali važinėti ir škodos, pradėjai vėl kažką vapėti iš ad hominem serijos. Esi eilinis trolis, kuris nesupranta ką šneka. Kitą kartą nepraleisk progos patylėti.

O šiaip tai taip, DRkės ar ne DRkės, nauja jungtis į oro uostą jau pirmajame etape bus puikus rezultatas miestui. Vilnius pirmajame etape negaus visiškai nieko.

[Ignalina]

O jei ir bus DRkės, tai bus vis tiek geriau, nei bet kas, ką daro Lietuva. Amen.

[VLR]

Elektros 25kV ten gauti šansų nėra, nes reikia 25kV pastotės šalia, ir ten tokia nesuplanuota r laikinų variantų rinkoje nėra.

Taip, latviai tikrai nesugebės kiek kitaip padėlioti pastočių žemėlapyje pagal reikalavimus dar nepradėtame projekte Čia kontekste, kur Lietuva ką tik pridėjo ne tik pastotes, bet ir visą papildomą ruožą prie Panevėžio.

Prašom, konkrečios techninės priežastys kodėl elektrifikuoti tą atšakėlę yra geriausiu atveju neefektyvu.

Techninių priežasčių nėra. Ta atšaka būtų elektrifikuojama pagal naują standartą, o škodos važinėtų taip, kaip važinėja pvz. Eurostar tarp Belgijos ir Prancūzijos. Ten tarp skirtingų įtampų yra neutrali zona, traukinys, priartėjęs prie tos zonos nužemina pantografą ir prarieda zoną iš inercijos, o prariedėjęs vėl pakelia pantografą jau į naują įtampą. Tai nėra kažkoks sunkus techninis sprendimas.

Jei tas ruožas nebus elektrifikuotas, Latviai neturi ir neturės su kuo daugiau daryti reisų be DR1A, nes jų pačių kalbomis, dyzelinių traukinių jokių pirkti daugiau neplanuoja, o baterinių traukinių pirkimas praeitais metais buvo nutrauktas gelbėjant Rail Baltica. Lieka tik DR1A, nebent kažką iš Lietuvos ar Estijos išsinuomotų, kas aš manyčiau mažiau šansų turi.

Ne, vėl neteisingas teiginys (eilinis). Yra toks dalykas, kaip naudotų traukinių rinka ir tikrai yra šansų, kad latviai ten nusipirks papildomų traukinių, kurie nebūtinai yra DR1A.

Taigi, nėra jokios informacijos, kad oro uosto atšaka pirmoje fazėje bus neelektrifikuota, o jei ji ir bus neelektrifikuota ir ja važinės dyzeliai, nėra informacijos, kad tie dyzeliai bus būtent 'DRkės'.

Baikite teršti temą.

[Tomas]

Lietuvoje iš kostmoso matoma RB trasa jau beveik pasiekė Panevėžio rajono savivaldybės ribą.

[B.S.]

Pradeda problems lįsti...

Įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Arenijus Jackus teigia, jog yra dedamos visos pastangos, kad projekto „Rail Baltica“ statybos darbai Lietuvoje būtų baigti 2030 metais, tačiau įžvelgia rizikų, dėl kurių projektas gali vėluoti. Jis teigia šiuo metu nežinantis, kiek projektas brangtų, jei nusikeltų numatomas darbų užbaigimo terminas. „Turime tikslą iki 2030 m. pabaigti projektą. Šiuo metu turime visą eilę rizikų identifikavę, dalis jų yra pasireiškę ir tas įgyvendinimą gali pavėlinti netgi iki 2032-2033 metų. (…) Šiuo metu yra daromas planas, kiek viskas pabrangtų, jeigu mes pabaigtume 2033 metais“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo A. Jackus.

Pagrindinės „Rail Baltica“ jungties Kaunas – Lenkijos siena statybas planuojama pradėti 2028 metais.

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...abaiga-tolsta/

[ejs-ejs]

Elektros 25kV ten gauti šansų nėra, nes reikia 25kV pastotės šalia, ir ten tokia nesuplanuota, ir laikinų variantų rinkoje nėra. 25kV elektrifikacijos tinklas netinkamas sujungti su 3kV elektrifikacijos tinklu esamose plačiosios vėžės tinklams dėl gana didelio techninių priežasčių, kaip pavyzdžiui bėgių įžeminimas, laido skerspjūvis ir pan. Vienintelis realus variantas ten turėti kelią tinkamą elektriniams traukiniams yra statyti 3kV tinklą ir jungti prie esamo, kurį reiks išardyti ir perdaryti darant viską pagal normalų RB standartą. Prašom, konkrečios techninės priežastys kodėl elektrifikuoti tą atšakėlę yra geriausiu atveju neefektyvu.

Jei tas ruožas nebus elektrifikuotas, Latviai neturi ir neturės su kuo daugiau daryti reisų be DR1A, nes jų pačių kalbomis, dyzelinių traukinių jokių pirkti daugiau neplanuoja, o baterinių traukinių pirkimas praeitais metais buvo nutrauktas gelbėjant Rail Baltica. Lieka tik DR1A, nebent kažką iš Lietuvos ar Estijos išsinuomotų, kas aš manyčiau mažiau šansų turi.

Kokios techninės priežastys trukdo reikiamame aukštyje sumontuoti 25kV izoliatorius, nutempti storesnį maitinimo laidą ir laikinai naudoti tą atkarpą su 3kV DC maitinimu? Taip, žemės dalį gali tekti perkomutuoti, na ir kas? Jei labai reiks, tą atkarpą bus galima netgi laikinai pamaitinti iš RIX pusės.
Ir pasaulyje yra ne viena stotis, kur priklausomai nuo traukos riedmens tame pačiame kelyje keičiamas maitinimas.

[ignaloidas]

Bėgių perklojimas skirtinga vėže, ypač tokioje trumpoje atkarpoje, nėra 'visko išardymas', tai yra sąlyginai kosmetinė procedūra. Nenustebčiau jei latviai apskritai dvigubos vėžės bėgius ten nutiestų ir viskas užsibaigtų tuo, taip greičiausiai ir reiktų daryti. Esmė ta, kad nėra jokių techninių priežasčių neelektrifikuoti tos atšakėlės ir leisti ten dyzelinius traukinius, kaip ir nėra jokių priežasčių ar informacijos teigti, kad ten būtinai turės važiuoti dyzeliniai traukiniai ar 'DRkės'.

Rail Baltica projekte yra ir elektrifikacija, dalinai elektrifikuoti tokį trumpą ruožą problemų nebus, nes bet kokie infrastruktūros darbai bus naudojami ir galutinėje projekto versijoje. Ir reiktų atkreipti dėmesį, kad čia ne aš teigiu, kad ten būtinai važinės elektriniai traukiniai, o jūs teigiat, kad ten tikrai važinės 'DRkės'. Tai gal vis tik sutariam, kad mes nežinom, kas ten važinės, ir palaukiam oficialios informacijos.

Elektros 25kV ten gauti šansų nėra, nes reikia 25kV pastotės šalia, ir ten tokia nesuplanuota, ir laikinų variantų rinkoje nėra. 25kV elektrifikacijos tinklas netinkamas sujungti su 3kV elektrifikacijos tinklu esamose plačiosios vėžės tinklams dėl gana didelio techninių priežasčių, kaip pavyzdžiui bėgių įžeminimas, laido skerspjūvis ir pan. Vienintelis realus variantas ten turėti kelią tinkamą elektriniams traukiniams yra statyti 3kV tinklą ir jungti prie esamo, kurį reiks išardyti ir perdaryti darant viską pagal normalų RB standartą. Prašom, konkrečios techninės priežastys kodėl elektrifikuoti tą atšakėlę yra geriausiu atveju neefektyvu.

Jei tas ruožas nebus elektrifikuotas, Latviai neturi ir neturės su kuo daugiau daryti reisų be DR1A, nes jų pačių kalbomis, dyzelinių traukinių jokių pirkti daugiau neplanuoja, o baterinių traukinių pirkimas praeitais metais buvo nutrauktas gelbėjant Rail Baltica. Lieka tik DR1A, nebent kažką iš Lietuvos ar Estijos išsinuomotų, kas aš manyčiau mažiau šansų turi.

[VLR]

Ir visgi, galų gale tą atšaką reikės ardyti ir tiesti iš naujo Europine vėže, nebent ten tos vėžės išvis 100km spinduliu nebus.

Kad tą mažą atšakėlę reikės perkloti tai visi žinom nuo pat pradžių (tai tikrai nėra didelė kaina projekto kontekste turint omenyje naudą). Vis tik minėjai 'išardymą' elektrifikavimo kontekste, turiu omeny čia:

garantuotai dyzeliniais traukiniais nes niekas 1.5km neelektrifikuos jei bus viskas išardoma.

Bėgių perklojimas skirtinga vėže, ypač tokioje trumpoje atkarpoje, nėra 'visko išardymas', tai yra sąlyginai kosmetinė procedūra. Nenustebčiau jei latviai apskritai dvigubos vėžės bėgius ten nutiestų ir viskas užsibaigtų tuo, taip greičiausiai ir reiktų daryti. Esmė ta, kad nėra jokių techninių priežasčių neelektrifikuoti tos atšakėlės ir leisti ten dyzelinius traukinius, kaip ir nėra jokių priežasčių ar informacijos teigti, kad ten būtinai turės važiuoti dyzeliniai traukiniai ar 'DRkės'.

Iš kur jūsų nuomone bus teikiamas 25kV AC tam ~1.5km? Nes ten šalimais tai tikrai nėra planuojama traukos pastotė. Ir tiesiog pratęsti 3kV DC negalėsi, nes visiškai kiti standartai elektrifikacijos struktūroms kurios naudojamos. Iki to laiko į 25kV Latvija tai tikrai nepereis, ten infrastruktūros valdytojas realiai merdi nes neteko pajamų iš Rusijos tranzito, ir tas juos paveikė žiauriai stipriau nei Lietuvą - jie jokio plano B neturėjo.

Taigi paaiškinkite, kaip logiškai ta 1.5km atkarpa gaus elektrą. Kad pastatyt stulpus ir nutiest laidus galima, tai abėjonių nėra, bet kad tais laidais tekės elektra, tai jau visai kitas klausimas.

Rail Baltica projekte yra ir elektrifikacija, dalinai elektrifikuoti tokį trumpą ruožą problemų nebus, nes bet kokie infrastruktūros darbai bus naudojami ir galutinėje projekto versijoje. Ir reiktų atkreipti dėmesį, kad čia ne aš teigiu, kad ten būtinai važinės elektriniai traukiniai, o jūs teigiat, kad ten tikrai važinės 'DRkės'. Tai gal vis tik sutariam, kad mes nežinom, kas ten važinės, ir palaukiam oficialios informacijos.

[ignaloidas]

Aš sakau, kad tuo ruožu važinėja elektriniai traukiniai ir taip sakydamas turiu omeny tą 25km ruožą, kuris tarp Salaspils ir RIX apylinkių jau egzistuoja, ir bus pratęstas maža atšakėle. Tu sakai, kad aš 'nusišneku', nes ta atšakėlė bus tiesiama neelektrifikuota, 'nes po to viską reikės išardyti'. Kokiais šaltiniais tu tiksliai remiesi? Nes mano supratimu, ta atšakėlė bus elektrifikuota. Ir ką tiksliai turi omeny, kad 'viskas bus išardoma'? Elektrifikavimas?

Iš kur jūsų nuomone bus teikiamas 25kV AC tam ~1.5km? Nes ten šalimais tai tikrai nėra planuojama traukos pastotė. Ir tiesiog pratęsti 3kV DC negalėsi, nes visiškai kiti standartai elektrifikacijos struktūroms kurios naudojamos. Iki to laiko į 25kV Latvija tai tikrai nepereis, ten infrastruktūros valdytojas realiai merdi nes neteko pajamų iš Rusijos tranzito, ir tas juos paveikė žiauriai stipriau nei Lietuvą - jie jokio plano B neturėjo.

Taigi paaiškinkite, kaip logiškai ta 1.5km atkarpa gaus elektrą. Kad pastatyt stulpus ir nutiest laidus galima, tai abėjonių nėra, bet kad tais laidais tekės elektra, tai jau visai kitas klausimas.

Ir visgi, galų gale tą atšaką reikės ardyti ir tiesti iš naujo Europine vėže, nebent ten tos vėžės išvis 100km spinduliu nebus.

[John]

O kokie "dyzeliniai lokai" pertempinėja, pavyzdžiui, tarptautinius traukinius tarp DE ir FR, kur skirtingos elektrifikacijos sistemos?

[VLR]

Gal dar tuo pačiu žinai, koks dyzelinis lokas juos pertempinės nuo vieno elektrifikuoto kelio ant kito? Ar super talentai latviai sujungs abi sistemas į vieną laidą ir taip leis pervažiuoti be jokių problemų?
Net šiek tiek liūdna, kad tokį LV fuckupą pateisini.

Ne super talentingi latviai, o trys iš didžiausių Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos kompanijų. Ir taip, tai nebus net sudėtingiausių darbų Rygos mazge top 10.

[Ignalina]

Šitame pranešime mane apkaltinai nusišnekėjimu, nors nesugebėjai net perskaityti latvių škodų specifikacijų. Naujieji Vivi traukiniai yra dual-voltage ir gali važiuoti ir 3 kV DC, ir 25 kV AC.
https://en.wikipedia.org/wiki/%C5%A0...v#Vivi_(Latvia)

Gal dar tuo pačiu žinai, koks dyzelinis lokas juos pertempinės nuo vieno elektrifikuoto kelio ant kito? Ar super talentai latviai sujungs abi sistemas į vieną laidą ir taip leis pervažiuoti be jokių problemų?
Net šiek tiek liūdna, kad tokį LV fuckupą pateisini.

[VLR]

Ačiū, mesijau. Ką mes, paprastos avelės, be tavęs darytume.

Nieko baisaus. Dar vienas toks mesijškas patarimas: kai nesupranti apie ką kalbi (geležinkeliai ir traukiniai) ir ateini į temą patrollinti nusistatęs A priori nuomonę apie dalykus, geriau venk švaistytis kaltinimais žmonėms, kurie domisi tema. Pvz. šitas tavo pranešimas.

Kaip ji bus elektrifikuota, kai latviai naudoja 3000V DC, o RB bus 25000V AC?
Kaip įmanoma taip užtikrintai nusišnekėti?

Šitame pranešime mane apkaltinai nusišnekėjimu, nors nesugebėjai net perskaityti latvių škodų specifikacijų. Naujieji Vivi traukiniai yra dual-voltage ir gali važiuoti ir 3 kV DC, ir 25 kV AC.
https://en.wikipedia.org/wiki/%C5%A0...v#Vivi_(Latvia)

Beje, latviai šiandien įmetė 3 milijonus iš 9 į tą ginčą, tad paspyrė viską tolyn kol pilnai išsiaiškins. Liko vos 6, tad dar viena latvių katastrofa vis atrodo tolsta tolyn. Ką gi forumas dabar sugalvos naujo? Dėl ko šį kartą Latvija sugrius ir atšauks projektą. Sužinosime netrukus, esu tuo tikras.