Gelžk. Vilnius-Kaunas

[Al1]

Tęsiu toliau.
Atgavus Vilniaus kraštą ir pradėjus normalų (ne tą, kuris buvo po Lenkijos ultimatumo) susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno, už Vievio Vilniaus link atsirado Balceriškių stotelė. Vienuose tvarkaraščiuose nurodyta, kad buvo už 2,3 km nuo Vievio, kituose - 3,4 km.

Už Vievio stoties, einu Vievio pervažos ties Balceriškėmis link. Vaizdas Vievio link.



Ten pat, pervažos link.



Kiek paėjus. Vaizdas pervažos link. Maždaug čia ir turėjo būti Balceriškių stotelė - 2,3 km nuo Vievio.



Ten pat. Vievio stoties link.



Pravažiavo traukinys.



3,4 km nuo Vievio - čia. Už Vievio pervažos, Vievio stoties link. Čia turėjo būti Balceriškių stotelė, nutolusi 3,4 km nuo Vievio.



Toliau - įdomus objektas - garsusis tiltas per Bražuolę, kurį 1994 rudenį susprogdino. Tiksliau, susprogdinta buvo Vilniaus krypties tilto dalis.

Vaizdas iš Vilniaus krypties kelio pusės.



Kauno krypties pusė.



Iš apačios. Vietoj susprogdintos gelžbetoninės sijos, sumontuota metalinė santvara.



Tilto nuotraukos po susprogdinimo.

http://www.foto.elta.lt/photos/dir11...r28/dir1/2.jpg

http://s1.15cdn.lt/static/cache/NTgw...9e1ae2eab8.jpg

[Al1]

Privažiuojamojo kelio rytiniame Vievio stoties kelyno gale nuotraukos.
http://www.miestai.net/forumas/showp...6&postcount=95

Taip pat Elektrėnų elektrinės privažiuojamasis kelias nuo Vievio stoties. Kelios nuotraukos.
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=143

[Al1]

Rytinis Vievio stoties kelyno galas.



Kiek paėjus Lentvario pusėn. Vaizdas atgal, stoties link. Priekyje pėsčiųjų perėja, kažkada čia buvo pervaža.



Pervažos budėtojo namelis. Neseniai apskardintas.



Ten pat, vaizdas Lentvario link. Dešinėn eina privažiuojamasis kelias.



Grįžtu šiek tiek atgal, stoties centro link, tam, kad nufotografuoti kelius, esančius už nuolat nenaudojamais vagonais užstatytų stoties kelių.



Čia pat ir prieš pat Antrąjį pasaulinį karą pastatyto depo pastatas. Atgavus Vilniaus kraštą, prireikė ir depo, Vievio stotis buvo išplėsta.



Ten pat, vaizdas atgal, cerkvės link.



Dar kiek paėjus.





Vaizdas per tvorą, privažiuojamasis kelias kelininkų valdose.



Kol kas tiek. Nuotraukos su privažiuojamuoju keliu iš rytinio Vievio stoties galo bus atskiroje temoje apie privažiuojamuosius kelius. Bet kiek vėliau.

[Al1]

Stoties pastatas.



Pravažiavo traukinys į Klaipėdą.



Kairėje stoties pastato pusėje esantis tipinis gyvenamasis namas yra apleistas.



Pakhauzas ir rampa.



Ties pakhauzu Lentvario link.



Kitu rakursu.





Stoties pastato ir peronų link stovint šalia pakhauzo.

[Al1]

Dėl kelių nuotraukų, netalpinsių jų atskiroje temoje aprie privažiuojamuosius kelius. Vievis, "Malsenos" elevatoriaus teritorija pro geležinkelio vartus iš vakarų pusės.



Privažiuojamasis kelias iš elevatoriaus teritorijos eina į "Vievio paukštyną". Ties paukštyno vartais.



Vaizdas ten pat, elevatoriaus link. Linija naudojama, nors ir retai.



"Vievio paukštyno" teritorija, geležinkelio aklikelis nuo pagrindinio įvažiavimo automobiliais į įmonės teritoriją kelio. Stovi du nenaudojami TGM23.



Vievio stoties keliai nuo perono galo, Kaišiadorių link.



Ten pat, į priešingą pusę, peronų vaizdas.



Vandentiekio bokštas ir ūkiniai pastatai.



Šis ūkinės paskirties pastatas pastatytas apie 1939 m.



Vandentiekio bokštas iš arčiau.



Stoties pastatas.



Tipinis gyvenamasis namas, esantis dešinėje (žvengiant nuo bėgių) stoties pastato pusėje.

[Al1]

Tęsiu toliau. Vievis - Lentvaris.

Vievio stoties vakariniame kelyno gale, stoties link. Kaip visada, dešinėje kelyje stovi nenaudojami vagonai.



Ten pat, į priešingą pusę, Kaišiadorių link. Kairysis kelias į Elektrėnus.



Einu stoties link. Ties atšaka į elevatorių.



Dar kiek paėjus, ties viaduku, vaizdas Kaišiadorių link.



Už viaduko, vaizdas Kaišiadorių link.



Už kelių dešimčių metrų nuo viaduko, Kaišiadorių link.



Beveik ten pat, Vievio stoties link.



Beveik ten pat, kiek kairiau. Keliai, kurių paprastai važiuojant traukiniu nesimato dėl stotyje stovinčių nenaudojamų vagonų.



Ten pat, kiek kairiau. Prieš maždaug porą metų pradėtas tiesti privažiuojamasis kelias į kažkokią tai įmonę šalia stoties. Taip ir nebaigtas.



Ten pat, vaizdas į kitą geležinkelio bėgių pusę (nuo miesto). Tipinis gyvenamasis namas.

[Al1]

Kiek ilgai priklauso nuo kelių faktorių. Pirmiausia, aišku, privažiavimo kelių buvimo (miško, lauko). Ne visur paprastai galima privažiuoti automobiliu, ypač prie tiltų ar kažkada buvusių stočių, stotelių vietų. Nors ir prie kai kurių dabar esančių stotelių nėra taip paprasta privažiuoti, reikia gerai išsinagrinėti ortofotonuotraukas, nes paprastuose žemėlapiuose kelių gali ir nebūti pavaizduota. Kartais kelias gali būti nepravažiuojamas - išmaltas miškovežių, perkastas, užtvertas, nepravažiuojamas po lietaus. Tenka toliau eiti pėsčiomis, kartais ir po kilometrą, kitą. Ir po to grįžti tiek pat.
Kaip nebūtų keista, Vilniaus - Kauno ruožas, nors ir eina tarp dviejų didžiausių miestų, automobiliu gan sudėtingai privažiuojamas. Galima beveik visur privažiuoti, bet dažnai tai privažiavimas darant dideles kilpas ir per miškus, laukų keliukus. Taip yra dėl to, kad daug pervažų likviduota, likęs kelių tinklas arba yra vienoje, arba kitoje geležinkelio pusėje ir norint toliau važiuoti, tenka grįžti atgal, važiuoti rajoniniu keliu ar A1, kur dar ir apsisukti galima tik ten, kur viadukas, važiuoti ten, kur yra pervaža, kad nusigauti į kitą linijos pusę... Žodžiu, iš pradžių planavau, kad išeis per 2 dienas, bet realiai gavosi 5 ar 6 dienos. Tiesa, aš specialiai nevažiavau, visus kartus taikiausi važiuodamas į komandiruotę Kaunan. Jei būčiau važiavęs tik geležinkelio fotografuoti, vis tiek nebūčiau suspėjęs per 2 dienas. Be to kartais fotografuoti reikia atvykti tam tikru paros laiku dėl saulės padėties, ypač tai aktualu stotims, tiltams beveik neaktualu.

[Mantukas05]

Jei ne paslaptis,kiek laiko uztrunka tokios keliones reportazui? Visur peskom,ar su automobiliu davaziuot tekdavo iki vietos? O gal traukiniu?

[Al1]

Ne, niekur niekas nesikabinėjo. Iš viso per ne vienerius metus tik 2 ar 3 kartai buvo, kai rimčiau atkreipiau kai kurių geležinkeliečių dėmesį, bet viskas kelių sakinių persimetimu užsibaigdavo... Kiek rimčiau buvo prie "Akmenės cemento" vartų - atvažiavo apsauga (ten netoli ir automobilių įvažiavimas į teritoriją), bet irgi viskas per porą minučių išsisprendė...

Ačiū už reportažą.

O su tamsta netikėtai buvom susitikę Žaslių stotyje birželio 6 d. Ar ne?

Ne, buvau ten birželio 5 ir 12 d.

[Mantukas05]

Grazus reportazai,tik man idomu,ar visur buvo lengva fotografuoti? T.y. ar nesikabinejo apsauga pvz.kokia palemone ir kitur?

[vectron]

Ačiū už reportažą.

O su tamsta netikėtai buvom susitikę Žaslių stotyje birželio 6 d. Ar ne?

[Elis]

Ar atšaka į Elektrėnus yra naudojama ?

Naudojama, aptarnauja Elektrėnų elektrinę.

[DSaulius]

Ar atšaka į Elektrėnus yra naudojama ?

[Al1]

Tarp Kaugonių ir Vievio teka Žiežmara ir yra pralaida. Senovinė. Iš kitos pusės ji paplatinta, nes šioje vietoje eina ir privažiuojamasis kelias į Elektrėnus.



Ties pralaida Kaugonių link.



Vievio link.



Bebūnant pravažiavo elektrinis traukinys į Vilnių.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tęsiu toliau. Tiltas per Prakusą.



Kaugonys. Trumpą laiką tarpukaryje vadinosi Slabada.
Vaizdas nuo perono Žaslių link.



Pravažiavo traukinys į Kauną.



Stoties pastatas. Dabar tai stotelė, tarpukaryje buvo stotimi ar pralanka. Pastatas tikriausiai tarpukariu statytas, nes caro laikais čia jokios sustojimo vietos nebuvo, o kaip geležinkelio ruožo prižiūrėtojo namas neatrodo.









Nuo perono galo Vievio link. Dešinėn eina atšaka į Elektrėnus.



Priartinus.



Stotelės bendras vaizdas.

[Al1]

Einu pirmyn. Vaizdas atgal, stoties link.



Kryžius žuvusiems traukinio katastrofoje.



Paminklas žuvusiems.



Ties paminklu ir kryžiumi, Vievio link.



Einu į rytinį kelyno galą. Tiltelis per Dumsį. Šioje vietoje yra trys keliai, todėl iš kitos pusės tiltelis paplatintas gelžbetonine konstrukcija.



Už maždaug 100 m nuo tiltelio stovi šis tipinis namelis.



Vaizdas Žaslių stoties link nuo rytinio kelyno galo.



Tęsinys bus.

[Al1]

Nuo perono galo Kaišiadorių link.



Suspausto oro kompresorinė.



Stoties pastatas. Kasa neveikia.



Tualetas ant seno pastato pamatų.



Tipinis gyvenamasis namas, kokių po du buvo statoma III ir IV klasės stotyse. Išlikęs tik šis, kitas nugriautas.



Vaizdas nuo pirmo perono galo Vievio link.



Nuo antro perono Vievio link.



Kitu rakursu.

[Al1]

Einu link traukos pastotės. Vaizdas atgal.



Pirmyn.



Ties vartais.



Ten pat, vaizdas atgal.



Nuo automobilių kelio.



Vaizdas pro vartus. Dengtas vagonas ir cisterna tada dar buvo vietoje, o dabar jie stovi Vilniaus geležinkelio muziejuje.



Grįžtu atgal.

[vectron]

Kiek paėjus iki konteinerio, kuris matosi aukščiau esančioje nuotraukoje. Kas tai?

Tai yra riedmenų automatinės kontrolės prietaisai (RAKP). Važiuojančiame sąstatę fiksuoja ašidėžių kaitimus, išdaužas rato paviršiuose.

[Al1]

Žaslių stoties prieigos. Tiltas per Gurionių upelį. Kaip matyti, kapitališkai suremontuotas.



Ties tiltu stoties link. Namelis tolumoje tipinis, neatrodo, kad būtų nuolat gyvenamas, bet ir ne negyvenamas. Gali būti, kad iš šio upelio buvo imamas vanduo Žaslių stočiai, o tame namelyje gyveno siurblinę aptarnaujantis darbuotojas.



Už Žaslių pervažos, stoties link.



Stovint ant bėgių į traukos pastotę.



Vaizdas atgal, Kaišiadorių link.



Kelias į traukos pastotę.