Gelžk. Vilnius-Kaunas

[Al1]

Už maždaug 650 m nuo buv. Riovonių pervažos yra gyvenamasis geležinkeliečių namas. Pagal išvaizdą atrodo, kad statytas tarpukaryje. Kai fotografavau, jis buvo apleistas ir atrodė, kad ruošiamasi jį griauti. Klydau - dabar jis vis dar remontuojamas, jame bus gyvenama.





Ties namu Vilniaus link.



Panerių link.





948 km turbūt nuo Maskvos.

[Al1]

Tęsiu toliau. Paskutinė dalis.

Ties rytiniu įvažiavimu į Panerių tunelį yra įsikurusi "gyvenvietė" - Zuikių g. (ant buvusio geležinkelio pylimo) ir Voverių gatvė, prieinanti iki naujos trasos geležinkelio pylimo. Tame pylime yra didelio (~ 1-1,2 m) skersmens pralaida - apvalus vamzdis. Vanduo juo niekada neteka. Naujos trasos, aplenkiančios tunelį, pylimas yra aukštas ir pereiti į kitą geležinkelio pusę lipant per pylimą labai sunku. Todėl vamzdis naudojamas pereiti į kitą geležinkelio pusę, nors tam ir nepritaikytas. Būtent dėl to, kad vietiniai gyventojai neturi normalaus susisiekimo su Ž. Paneriais, jau daug metų jie reikalauja padaryti normalią požeminę perėja ar pravažiavimą lengviesiems automobiliams. Būtent dėl to prieš maždaug gerą penkmetį buvo paleistas 9 maršruto autobusas nuo Panerių geležinkelio stoties iki Zuikių g. Nors einant Zuikių gatve iki jos susikirtimo su geležinkeliu, galima nelipant per aukštą pylimą patekti kitą geležinkelio pusę, tačiau žmonių tai netenkina - susidaro papildomas puskilometris. O ir vieta nesaugi. Berods 1987 ar 1988 m. Zuikių g. netoli geležinkelio buvo nužudyta moteris ar mergaitė, vietiniai tą puikiai pamena. Toje vietoje stovi kryžius su užrašu.





Senoji geležinkelio trasa per tunelį - kairėje esanti Zuikių g. Minėta žmogžudystės vieta už maždaug 100 m.



Dešinėje žemyn eina privažiuojamasis kelias į Ž. Panerius.



Ten pat, Vilniaus link.



Už maždaug 50 m nuo tos vietos, kur senoji trasa susieina su nauja, Vilniaus link, yra pralaida.





Antrojo pasaulinio karo metais ties pervaža, kuri buvo dabartinės Riovonių g. gale, buvo stotelė Revenčiai (iškreipta iš lenkų kalbos Riovonių pavadinimas). Kai kur dar minima stotelė 409 km, bet pagal kilometražą nuo Vilniaus, tai maždaug atitinka Revenčių st.
Ties buvusia pervaža, Vilniaus link.



Ten pat, Panerių link.



Už 20-30 m nuo buvusios pervažos Vilniaus link yra pralaida. Sena, tikriausiai dar nuo geležinkelio pastatymo laikų išlikusi originali. Kaip, tikriausiai, ir pralaida ties Zuikių g.

[Al1]

Palaukiau momento, kai nusisuko. Fotoaparatas buvo kišenėje, todėl manė, kad atėjau laukti traukinio.

[Eimantas]

Vaizdas Vilniaus link. Paneriuose būtina požeminė perėja į antrąjį peroną. Nes dabar nėra jokios perėjos ir keleiviai priversti eiti per bėgius, nes per tiltą susidaro papildomi keli šimtai metrų + lipimas laiptais.

Atvaizdas

Dėdė nieko nesakė?

[Al1]

Panerių stotis iš rytinio kelyno galo stovint ant magistralinių kelių.



Kiek dešiniau, stovint ant stoties kelių.



Kiek paėjus Vilniaus link, vaizdas atgal.



Kiek paėjus Vilniaus link. Vėl vaizdas atgal.



Vaizdas Vilniaus link. Trečias iš dešinės kelias - privažiuojamasis į Ž. Penerius. Kairysis - ištempimo kelias, naudojamas skirstant vagonus ant kalnelio.



Vilniaus link, stovint ant ištempiamojo kelio.



Panerių stoties link.



Kiek kairiau stovint, Panerių link.



Į Vilnių pravažiavo prekinis traukinys.



Tęsinys bus.

[Al1]

Einu stoties kelyno galo Vilniaus link kryptimi.



Ten pat, vaizdas atgal. Tiesiai - kažkoks, berods kontaktinio tinklo, infrastruktūros padalinys.



Kiek paėjus, vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus, vaizdas atgal.



Vaizdas Vilniaus link.



Vaizdas atgal, Panerių stoties keliai.



Dar kiek paėjus Vilniaus link, vaizdas atgal.



Eismo valdymo pastatas.



Skirstymo kalnelis ir manevruojantis šilumvežis. Vilniaus link.



Pravažiavo į Vilnių krovininis traukinys.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Panerių stoties pastatas. Kasos jau kelis metus kaip neveikia, nors keleivių yra nemažai. Kaip ne kartą teko įsitikinti, į Vilnių važiuojančiuose traukiniuose, keleiviams, įlipusiems Paneriuose, konduktoriai neskuba tikrinti ir parduoti bilietų, todėl neretai tie, kurie neturi mėnesinių, važiuoja į Vilnių nemokamai. Tai dar vienas argumentas už bilietų automatų įdiegimą LG.



Pirmas peronas, vaizdas Lentvario link.



Vaizdas Vilniaus link. Paneriuose būtina požeminė perėja į antrąjį peroną. Nes dabar nėra jokios perėjos ir keleiviai priversti eiti per bėgius, nes per tiltą susidaro papildomi keli šimtai metrų + lipimas laiptais.



Stoties pastatas iš gatvės pusės.



Einu palei geležinkelį. Vaizdas atgal.



Toliau einu palei geležinkelį Vilniaus link. Dešinėje - tarnybinė požeminė perėja.



Dar kiek paėjus. Vaizdas atgal. Priekyje pervaža per privažiuojamąjį kelią į metalų bazės ir muitinės sandėlių teritoriją.



Įvažiavimas į minėtą teritoriją iš arčiau.



Ties minėta pervaža Vilniaus link. Tiesiai - Panerių tunelis. Dešinėje tipinis (nors ir aplipdytas priestatais) geležinkeliečių namelis. Ties juo, pagal tarpukario lenkų duomenis, turėjo būti Panerių stotelės vieta.



Kiek paėjus, vaizdas atgal.



Dar kiek paėjus, vaizdas atgal.

[Al1]

Truputi OT, bet dėl vykdomų darbų Naujosios Vilnios kryptyje, šiandien suskaičiavau 6 dviaukščius stovinčius Vilniaus GS. Negi tiek reikia esamam ruožui aptarnauti? ar čia yra koks senas reikalavimas, kad atvažiavęs traukinys, turi stovėt stoty 2h? Dar geriau, kad prasilenkėm su senuku ER9M prie Kaišiadorių. ne per didelė prabanga tiek laisvų dviaukščių kimarint be darbo?

O kur galima per 2 val. nuvažiuoti? Tik į Trakus. Grafikas sudarytas eismui iki N. Vilnios. Kai dabar važiuoja traukiniai tik iki Vilniaus, ir norint perskirstyti traukinius maršrutuose, kad nebūtų didelių prastovų, reikia iš esmės keisti visą esamą grafiką. O kam tą daryti dėl poros mėnesių? Ir keleiviams nepatogu, nes reikėtų keisti, koreguoti daugumos kitų traukinių grafikus (t.y. Varėnos, Marcinkonių, net Klaipėdos) ir krovininis eismas turėtų būti koreguojamas. Nu nesigauna tų traukinių, kurie važiavo iki N. Vilnios, niekur kitur leisti, tai ir stovi Vilniuje iki reiso.

[Zorro]

Kairėje pusėje buvusios pervažos vietoje tarybiniais metais buvo pastatytas šis pastatas. Dabar nepamenu, bet pagal viską tai jame buvo kasa ir dar tarnybinė patalpa.

Vokėje maždaug iki 2005 metų kasa buvo mediniame pastate, tokiame pačiame kaip Senovės stotelėje. Tas pastatas buvo maždaug ties perono link Lentvario viduriu. Kasa jau prieš tai gal porą metų nedirbo.

[Garbanius]

Truputi OT, bet dėl vykdomų darbų Naujosios Vilnios kryptyje, šiandien suskaičiavau 6 dviaukščius stovinčius Vilniaus GS. Negi tiek reikia esamam ruožui aptarnauti? ar čia yra koks senas reikalavimas, kad atvažiavęs traukinys, turi stovėt stoty 2h? Dar geriau, kad prasilenkėm su senuku ER9M prie Kaišiadorių. ne per didelė prabanga tiek laisvų dviaukščių kimarint be darbo?

[Al1]

Pasivaikščiojimas pėsčiųjų tiltu.
Pradžioje vaizdai Kauno link.







Čia anksčiau būta privažiuojamojo kelio, kuris kirto gatvę.




Tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas, pokarinio laikotarpio.



Stotie kelių vaizdas Vilniaus link.











Tęsinys bus.

[Al1]

Panerių stotis. Vaizdas Kauno link. Kairėje pusėje - linija į Vaidotus.



Vaizdas dešinėn - kylanti aukštyn linija į Vaidotus per viaduką ir privažiuojamieji keliai, kurių vienas veda į Grigiškes, Jočionis (TE-3).



Vaizdas Panerių stoties link. Pagal 1940 m. ir Antrojo pasaulinio karo vokiečių kilometražą, Panerių ašies centrinė ašis buvo maždaug čia, gal kiek toliau, nuo tos vietos Vilniaus link, kur fotografuota ši nuotrauka. Gal tai klaida matuojant atstumus ar pateikiant duomenis. Pokariniame tarybiniame topografiniame žemėlapyje stotis parodyta ties pervaža, kurios vietoje dabar pėsčiųjų tiltas. Anoje pusėje, Vilniaus link. Dabartinė stotis yra kiek toliau.



Kauno link dar kiek arčiau priėjus pėsčiųjų tiltą.



Pėsčiųjų tiltas. Seniau čia buvo pervaža. Dabar susisiekimas automobiliais labai dideliu lanku.
Pagal Pirmojo pasaulinio karo vokiečių duomenis, buvo įkurta stotis, kuri vadinosi Roon, Prūsijos karininko ir valstybės veikėjo garbei. Pagal kilometražą, jos ašis turėjo būti ties pervaža, t.y. ten, kur dabar stovi pėsčiųjų tiltas.

Caro laikais būta platformos, kuri vadinosi Nejelovoj (Нееловой). Tiksli padėtis neaiški, nes tvarkaraščiuose stotelėm dažniausiai kilometražas nebuvo pateikiamas. Galbūt buvo čia pat, kur vokiečių Pirmojo pasaulinio karo metais įkurta stotis, o gal ir arčiau tunelio.
Lenkijos okupacijos laikotarpiu stotelė pavaizduota arčiau tunelio. Ten yra yra išlikęs tipinis gyvenamasis namas, kuriame ir dabar gyvena žmonės. Bet apie tai vėliau.

[Al1]

Panerių geležinkelio viadukas ir už jo naujasis Kirtimų g. viadukas.



Ties viaduku, vaizdas Panerių link.



Iš arti. Vienintelis šiuo metu Lietuvoje geležinkelių linijų susikryžiavimas skirtinguose lygmenyse yra Paneriuose. Bet greitai jau nebebus. Viadukas bus nugriautas, o vietoj jo ir vienos vėžės jungties bus nutiesta dvikelė jungtis nuo Pušyno kelyno iki linijos Vilnius - Kaunas laikinosios sostinės kryptimi. Kažkada buvo kilęs įtarimas, ar naujasis Kirtimų g. viadukas pastatytas atsižvelgus į būsimą geležinkelio rekonstrukciją. Taip, atsižvelgus, kairėje pusėje, jei žiūrima Kauno link, yra estakada, po kuria bus nutiesti bėgiai.



Kiek paėjus Panerių link. Vaizdas viaduko link. Kairėn atsišakoja kelias į Vaidotus. Po geležinkelio rekonstrukcijos jis atsišakos (dvikelė linija) dar prieš Kirtimų g. viaduką.





Panerių link.



Einu Panerių link.



Kiek paėjus, vaizdas atgal.



Nors nuotraukoje nelabai matosi, kairėje pusėje yra senojo Gardino plento likučiai, kurie gerai matosi važiuojant traukiniu. Čia būta pervažos. Tarybiniais metais buvo pastatytas Kirtimų g. viadukas, o ši plento atkarpa likviduota.

[Al1]

Už tilto yra buvęs Liudvinavos rėžinis kaimas ir stotelė Vokė.

Ties stotelės perono galu tilto per Vokę link.



Stotelės vaizdas Vilniaus link.



Kairėje pusėje buvusios pervažos vietoje tarybiniais metais buvo pastatytas šis pastatas. Dabar nepamenu, bet pagal viską tai jame buvo kasa ir dar tarnybinė patalpa. Dabar tikriausiai naudojamas kaip sandėlys.



Kiek dešiniau - geležinkeliečių gyvenamasis namas.



Vokės stotelė.



Vilniaus - Trakų kelio viadukas virš geležinkelio. Vaizdas Lentvario link.

[Al1]

Tiltas iki remonto.

[Al1]

Paskutinis etapas - ruožas Lentvaris - Vilnius. Pradėsiu ne Lentvaryje, bet už jo. Ties Trakų Vokės dvaro tvenkiniais.

Vaizdas Vilniaus link.



Ten pat, Lentvario link. Ties šia vieta seniau būta pervažos.



Ties Gureliais. Vilniaus link.



Pravažiavo prekinis traukinys.



Ten pat, Lentvario link.



Tiltas per Vokę po remonto. Lenkų 192x pirmoje dešimtmečio pusėje pastatytas tiltas. Metalinė konstukcija jau pakeista tokia pačia nauja. Beje, Lenkijoje tokios kontrukcijos tiltų gan nemažai. Atramos tikriausiai vis dar originalios, bet jau pradėjo irti, todėl buvo sustiprintos.
Dabar tiltas dar ir saugomas.

[Al1]

Toliau padariau užėjimą (po pusmečio) iš stoties kelyno galo nuo Vilniaus pusės.



Ant ištempiamojo kelio jau keli metai kaip stovi panaudotos, bet tikriausiai dar geros gardelės.





Kelias kairėje privažiuojamasis į traukos pastotę.



Tačiau jis eina per kažkokios tai įmonės teritoriją ir yra nenaudojamas.



Infrastrūktūrininkų valdos.



Einu pirmyn.



Kairėje traukos pastotė. Jos teritorijoje irgi yra bėgiai, kurie baigiasi aklikeliu.



Paduodamas kontaktinio tinklo maitinimas iš traukos pastotės.



Infrastrūktūrininkų valdos iš arčiau.



Pagal Antrojo pasaulinio karo metų vokiečių duomenis, maždaug ties ta vieta, kur baigiasi Lentvario ištempiamasis kelias, buvo Gurelių blokpostas. Maždaug čia. Vaizdas Vilniaus link.



Ten pat, Lentvario link.



Pabaiga. Likusi dalis nuo Lentvario iki Vilniaus bus kiek vėliau.

[Al1]

Kiek arčiau priėjus.



Paėjus Vilniaus link, vaizdas dešinėn.



Vilniaus link.



Vaizdas atgal.



Kairėje pusėje, jei judama Vilniaus link, yra nemaža teritorija beveik nenaudojamų sandėlių su rampomis ir geležinkelio keliu prie jų.
Sandėliai daugiausiai tarybinių metų, bet sandėlių čia būta dar prie caro. Vienas iš senų pastatų tarp sandėlių.

[Al1]

Tęsiu toliau. Lentvaris, už pervažos ir toliau, Vilniaus kryptimi.

Pervažos budėtojo namelis.



Pervaža, budėtojo namelis ir rampa.



Pravažiavo traukinys su skalda.



Kiek paėjus Vilniaus link.



Kelias į dešinę - privažiuojamasis.



Einu juo.



Kiek paėjus, vaizdas atgal, pervažos link.



Vokės g. pervaža privažiuojamajame kelyje.



Vaizdas pro vartus. Ten toliau yra metalo laužą superkanti įmonė ir keliu dar tikriausiai naudojasi katilinė.



Grįžtu ir einu palei magistralinius kelius.





Dešinėje pusėje infrastruktūrininkų teritorija.

[Zorro]

Į GTC važiuojama nuo Lentvario per aklakelį.
Tokia supaprastinta trikampio schema.