Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos kariuomenės pasirengimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lettered
    replied
    Parašė Edd Rodyti pranešimą

    Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.
    Yra dronų skrendančių iki 350 km/h, reikia tik ant jų galo adatą primontuoti, tik problema turbūt pačių balionų aptikimas ir matymas.

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
    Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.
    Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Netrukus tuos tinklus ar siūlus atakuos AI valdomi nano dronų spiečiai ir vis tiek viskam šachas ir matas.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.
    Tai kad tos technologijos su siulais, tinkleliais ir pan. jau skaičiuoja turbūt antrą dešimtmetį. Nenustebčiau jei šitas "išradimas" demonstruojamas video buvo parsisiųstas iš kokio aliexpress.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Tai pinigai juk į gynybos priemones nuėjo, o ne į atlyginimus. Papildomų pinigų neatsirado, nes taip ir nesugebėjo per 6 metus įvesti nei NT, nei taršos mokesčio

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Baisoka realiai paskaičius, kad tokia svarbi įstaiga iš esmės yra sabotuojama:
    Gynybos milijardus leidžiančioje agentūroje – įtampa dėl krūvio ir atlyginimų https://www.lrt.lt
    Per menki atlyginimai, dažna darbuotojų kaita, sunkumai rasti naujų žmonių, mįslingai patrauktas vadovas, dėl politinės krizės stringantys projektai, milžiniški krūviai ir dar didesnė atsakomybė už milijardines sutartis – su tokia realybe gyvena Gynybos resursų agentūros (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai.
    „Mes jau dabar nesusitvarkome su dabartiniu biudžetu, nes žmonės išeina iš darbo, naujų neprisikviečiama. Aš neįsivaizduoju, kaip panaudosime gynybos pinigus kitais metais“, – LRT kalbėjo agentūros darbuotojas, sutikęs papasakoti situaciją anonimiškai. Augant gynybos biudžetui, agentūros darbuotojai – kariškiai ir civiliai – susiduria su dar didesniais krūviais ir atsakomybe. Tačiau jų bazinis atlyginimas keičiasi vos pastebimai.
    „Pastaruoju metu darbuotojų trūkumas juntamas ir šiandien darbuotojų kaita agentūroje sudaro 15 proc. Siekdama pritraukti darbuotojų, GRA nuolat skelbia konkursus į laisvas pareigybes. Šias metais jau buvo paskelbta 30 konkursų“, – teigiame komentare.
    Agentūroje dirbantis asmuo pasakojo, kad trūkstant darbuotojų, agentūros darbuotojams tenka neadekvatus krūvis, nes sutartys – daugiamilijoninės, o projektai – sudėtingi. Kai kurie jų jau ima strigti, nes reikia keisti įstatymus, o nuolatinė kaita ministerijos politiniame lygmenyje – neleidžia priimti reikalingų sprendimų.
    „Žmonių trūksta nuolat. Vienas žmogus kartais vykdo trijų pareigas. Kai kurie išeina, nes paprasčiausiai neišlaiko tempo. Projektai stringa, nes nėra kam jų administruoti“, – sako šaltinis. Iki šiol nėra ne tik ministro ir viceministrų, kurie kuravo įsigijimus. Agentūros darbuotojai skundžiasi, kad nėra kam prisiimti atsakomybėms, projektai stoja, nes nėra politinio lygmens vadovų.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied
    Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą
    T.y. praktiškai nėra jokios sunkiosios pramonės pajungta karui. Kartais susidaro toks įspūdis, kad kokia WW2 kariuomenė su savo pramone be jokių problemų pervažiuotų tiek per Ukrainą, tiek per rusiją.
    Tai jeigu per beveik 4 metus nesugebėjome net šovinių gamybos padvigubinti tai ką jau kalbėti apie sunkiają pramonę.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Patikslinsiu - ne tik į fabriką, bet ir į fabrike dirbančių darbininkų namus.
    Romas gali dar vieną į rusšaudžių sąrašą įtraukt.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Ten šnekama apie FPV dronus mūšio lauke, kas dėl shahedų, tai su jais reikia kovoti į tą jų fabriką tatarstane paleidžiant Tomahawk'us arba flamingus, visa kita yra resursų ir laiko gaišimas.
    Patikslinsiu - ne tik į fabriką, bet ir į fabrike dirbančių darbininkų namus.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nelabai ilgalaikis, nes ir patys dronai tobulėja, darosi manevringesni, greitesni, patys ukrainiečiai apie tai kalba, kad seniau shahedus su kulkomos buvo galima numušti, o to dabar nebeišeina padaryti, reikia arba brangių priešraketinių sistemų arba tų pačių dronų.
    Ten šnekama apie FPV dronus mūšio lauke, kas dėl shahedų, tai su jais reikia kovoti į tą jų fabriką tatarstane paleidžiant Tomahawk'us arba flamingus, visa kita yra resursų ir laiko gaišimas.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Lazerinių sistemų apskritai dar nelabai yra, jos veikiausiai bus ir tikriausiai net visai pasiteisins, dėl ko Lietuvai daug protingiau būtų investuoti į jų kūrimą ir vystymą, ypač kai lazerių technologijose Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio šalių. Bet čia pavizduotas buvo ne lazeris, o kulkomis šaudanti anti-droninė sistema ir tada klausimas kaip ta antidroninė sistema apsigins nuo dronų, kai dronai bus valdomi AI, bendraus tarpusavyje, puolimą vykdys spėčiais ir galės kad ir iš visų 4 pusių vienu metu tą sistemą atakuoti 5 ar 10 dronų? Ar ji sugebės per sekundę 360 laipsnių spinduliu visus dronus sunaikinti?



    Yra kas nelabai keičiasi, kokie kareivių šalmai ir toliau lieka šalmais, yra ir kas grįžta iš antrojo pasaulinio karo, kaip kad motociklų naudojimas (nes pigūs, greiti ir manevringi), visko yra, bet esmė, kad jeigu kažkokie ginklai vis dar naudojami, kad ir tie patys tankai, tai nereiškia, kad karyba iš esmės nėra pasikeitųsi.
    Tų lazerinių sistemų yra ir tikrai nemažai, bent jau youtube algoritmas man gana dažnokai išmeta kas kažkiek laiko kokį prototipą. Kai kuriuos video pažiūriu, tai kažkokia australų įmonė, jei gerai pamenuu, net gyrėsi, kad savo gaminius išbandinėja Ukrainoje. Tokios sistemos ant šarvuotų mašinų labai pasiteisintų, nes jų minusai: lietus, rūkas ir pan. sutampa su tais pačiais minusais, kuriuos turi ir fpv dronai. Plius didelės mašinos turi galingus variklius, generuoti energiją ir neblogą aušinimo sistemą.

    Kas dėl AI: tai jei tokias automatinio nusitaikymo sistemas turės dronai, kodėl tokių pat sistemų negali turėti kulkosvaidis su kamera? Tarkime jei atakoje dalyvauja 30 trasporto vnt. kur kiekvienas turi tokį bokštelį, tai ten tie dronų spečiai turėtų suktis trijų nulių kategorijoje.

    Dar dėl dronų spiečių su AI, tai visiškai pritariu Tomui. Jei kitoje pusėje bus toks pat dronas su AI taikinio lockinimu, tai tiesiog pasieksime tašką, kur vienam taikiniui sunaikinti labiau apsimokės iššauti vieną javelin nei žaisti su dronų spiečiais.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Lazerinių sistemų apskritai dar nelabai yra, jos veikiausiai bus ir tikriausiai net visai pasiteisins, dėl ko Lietuvai daug protingiau būtų investuoti į jų kūrimą ir vystymą, ypač kai lazerių technologijose Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio šalių. Bet čia pavizduotas buvo ne lazeris, o kulkomis šaudanti anti-droninė sistema ir tada klausimas kaip ta antidroninė sistema apsigins nuo dronų, kai dronai bus valdomi AI, bendraus tarpusavyje, puolimą vykdys spėčiais ir galės kad ir iš visų 4 pusių vienu metu tą sistemą atakuoti 5 ar 10 dronų?
    Tavo 10 dronų spiečių puls mano 100 dronų spiečius. Šachas ir matas.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą
    Jei kalbame apie kokį jammer'į tai galbūt ir taip, bet jei antidroninė sistema yra tokia, kuri fiziškai (kulka, lazeris) sunaikina droną, tai, manau, čia gan ilgalaikis sprendimas dronų klausimu.
    Lazerinių sistemų apskritai dar nelabai yra, jos veikiausiai bus ir tikriausiai net visai pasiteisins, dėl ko Lietuvai daug protingiau būtų investuoti į jų kūrimą ir vystymą, ypač kai lazerių technologijose Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio šalių. Bet čia pavizduotas buvo ne lazeris, o kulkomis šaudanti anti-droninė sistema ir tada klausimas kaip ta antidroninė sistema apsigins nuo dronų, kai dronai bus valdomi AI, bendraus tarpusavyje, puolimą vykdys spėčiais ir galės kad ir iš visų 4 pusių vienu metu tą sistemą atakuoti 5 ar 10 dronų? Ar ji sugebės per sekundę 360 laipsnių spinduliu visus dronus sunaikinti?

    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    O bet tačiau fronte naudojami 70 metų senumo T-55. Kokie 80-120 mm minosvaidžiai iš esmės nepasikeitė per 90 metų.
    Yra kas nelabai keičiasi, kokie kareivių šalmai ir toliau lieka šalmais, yra ir kas grįžta iš antrojo pasaulinio karo, kaip kad motociklų naudojimas (nes pigūs, greiti ir manevringi), visko yra, bet esmė, kad jeigu kažkokie ginklai vis dar naudojami, kad ir tie patys tankai, tai nereiškia, kad karyba iš esmės nėra pasikeitųsi.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Nelabai ilgalaikis, nes ir patys dronai tobulėja, darosi manevringesni, greitesni, patys ukrainiečiai apie tai kalba, kad seniau shahedus su kulkomos buvo galima numušti, o to dabar nebeišeina padaryti, reikia arba brangių priešraketinių sistemų arba tų pačių dronų.
    Žiūrėkit. N metų vyko ginklavimosi varžybos - kas toliau siekiantį, greičiau skrendantį, smarkiau sprogstantį ginklą sukurs. Atitinkamai vystėsi ir gynybos priemonės - greičiau, toliau, smarkiau.
    Ir tada, vietoje viršgarsinių tarpžemyninių raketų sugalvojus priešininką užpilti begaliniu kiekiu pigių ir lėtų petardų, paaiškėja, kad nebėra kuo nuo jų gintis. Tiksliau priemonių yra (priešlėktuvinės raketos teoriškai gali nukalti visus tuos šachedus), bet turimomis priemonėmis paremta gynyba reikalauja žymiai didesnių resursų nei puolimas (o turėtų būti atvirkščiai). T.y. kai tave puola truputį patobulintomis Ispanijos pilietinio karo laikų technologijomis, gintis irgi turi atitinkamomis technologijomis. Atsiranda toks karinis steampunk'as - iš sandėlių traukiami prieštvaniniais atrodę orlikonai-gepardai kurie labai sėkmingai panaudojami (nes tai irgi paturbinta Ispanijos pilietinio karo laikų technologija), į karo aviacijos gretas grįžta kulkosvaidžiais ginkluoti propeleriniai lėktuvai, kartu šalia atsiranda dronai-interceptoriai ir pan. Rezultatas - pigios ir lėtos petardos ima nebeveikti. Dabar jau kalbama apie naujos kartos šachedus su reaktyviniais varikliais (t.y. jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos technologijos). Tai greitesnė ir nebe tokia pigi petarda. Ir prieš ją bus pritaikytos priemonės. Ir taip pigios ir lėtos petardos vėl virs greitomis ir brangiomis raketomis, t.y. vis tiek bus grįžta prie to paties - greičiau, toliau, smarkiau.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Jei kalbame apie kokį jammer'į tai galbūt ir taip, bet jei antidroninė sistema yra tokia, kuri fiziškai (kulka, lazeris) sunaikina droną, tai, manau, čia gan ilgalaikis sprendimas dronų klausimu.
    Nelabai ilgalaikis, nes ir patys dronai tobulėja, darosi manevringesni, greitesni, patys ukrainiečiai apie tai kalba, kad seniau shahedus su kulkomos buvo galima numušti, o to dabar nebeišeina padaryti, reikia arba brangių priešraketinių sistemų arba tų pačių dronų.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Apskritai yra kvaila rodyti, kad mūsų tankai turės kažkokią antidroninę sistemą, nes jei dabar vykdom pačios pažangiausios antidroninės sistemos ant tankų pirkimus, tai ji gerokai pasens jau vien per tą laiką, kol tie pirkimai bus vykdomi, o mes ją realiai gausim po kokių 6 metų, kada ji jau bus niekam nebereikalingas antikvaras. Panašiai kaip anksčiau buvo formulė, kad kompiuterių galingumas per metus padvigubėdavo ir jei būtum pirkęs patį galingiausią kompiuterį, bet jį gavęs po 6 metų - būtum gavęs atgyveną, o ne kompiuterį.
    O bet tačiau fronte naudojami 70 metų senumo T-55. Kokie 80-120 mm minosvaidžiai iš esmės nepasikeitė per 90 metų.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Apskritai yra kvaila rodyti, kad mūsų tankai turės kažkokią antidroninę sistemą, nes jei dabar vykdom pačios pažangiausios antidroninės sistemos ant tankų pirkimus, tai ji gerokai pasens jau vien per tą laiką, kol tie pirkimai bus vykdomi, o mes ją realiai gausim po kokių 6 metų, kada ji jau bus niekam nebereikalingas antikvaras. Panašiai kaip anksčiau buvo formulė, kad kompiuterių galingumas per metus padvigubėdavo ir jei būtum pirkęs patį galingiausią kompiuterį, bet jį gavęs po 6 metų - būtum gavęs atgyveną, o ne kompiuterį.
    Jei kalbame apie kokį jammer'į tai galbūt ir taip, bet jei antidroninė sistema yra tokia, kuri fiziškai (kulka, lazeris) sunaikina droną, tai, manau, čia gan ilgalaikis sprendimas dronų klausimu.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Čia buvo kiek negerai parinktas Sklansky paveiksliukas, jei būtų kažką panašaus kaip šitas bullfrog'as užmetęs ant drono(esmė), parašęs kad sistema naudos AI visi dronistai būtų šūkčioje iš nuostabos ir šokinėję ant like mygtuko.
    Apskritai yra kvaila rodyti, kad mūsų tankai turės kažkokią antidroninę sistemą, nes jei dabar vykdom pačios pažangiausios antidroninės sistemos ant tankų pirkimus, tai ji gerokai pasens jau vien per tą laiką, kol tie pirkimai bus vykdomi, o mes ją realiai gausim po kokių 6 metų, kada ji jau bus niekam nebereikalingas antikvaras. Panašiai kaip anksčiau buvo formulė, kad kompiuterių galingumas per metus padvigubėdavo ir jei būtum pirkęs patį galingiausią kompiuterį, bet jį gavęs po 6 metų - būtum gavęs atgyveną, o ne kompiuterį.
    Paskutinis taisė Eidvis; 2025.11.01, 11:12.

    Komentuoti:

Working...
X