Užsienio kalbos Lietuvoje

[abruo]

Tai jau tikrai - kiek teko susidurti, rusų kalbos mokymo lygis žemiau bet kokios kritikos. Ką jie kelerius metus veikia per pamokas, jei pramoksta tik atpažinkti raides ? Gaunasi, kad tai tik resursų švaistymas beveik be jokio rezultato.

Pamenu, turėjau jauną rusų kalbos mokytoją, įgijusią specialybę jau nepriklausomoj Lietuvoj. Ir ji labai stengėsi mokyti, o ne plepėti su vaikais ir tempti gumą. Tačiau problema buvo ta, kad grupėje žinių lygis buvo labai nevienodas – ateidavo ir tie, kuriems rusų k. buvo gimtoji, ir tie, kurie jos visai nemokėjo (kaip aš). Kai yra toks lygių skirtumas, efektyviai vesti pamoką be padejėjų (o jų, nepaisant nuolatinių ministerijos pažadų, mokyklose vis neatsiranda) sunkiai įmanoma, nes mokytojas arba turi pasiruošti bent keletą skirtingų pamokos planų (ir sugebėti juos lygiagrečiai vesti, kas realiai reaiškia, kad jis dirba dvigubą ar trigubą darbą ir turi būti atitinkamai daugiau apmokamas, o to niekada nebūna), arba tiesiog leisti daliai mokinių nieko neveikti ir nuobodžiauti. O dažniausiai einama lengviausiu keliu – tie, kurie nieko nemoka, paliekami tiesiog „kažką padaryti ir atsiskaityti“.

Bet čia su rusų kalba taip. O kodėl problema yra ir su kitom antrosiom kalbos mokyklose – jau kitas klausimas.

[Savitarnos kasa]

Užtat galima nusiraminti pamačius tokius didelius skaičius mokinių, besimokančių rusų kalbą - jie iš tikrųjų jos visiškai nemoka.

[Romas]

nes žinojo kad lygis yra nulinis

Tai jau tikrai - kiek teko susidurti, rusų kalbos mokymo lygis žemiau bet kokios kritikos. Ką jie kelerius metus veikia per pamokas, jei pramoksta tik atpažinkti raides ? Gaunasi, kad tai tik resursų švaistymas beveik be jokio rezultato.

[Savitarnos kasa]

Mokyklos laikais pas mus ėmė rusų kalbą tie, kas iš viso nenorėjo mokytis antros užsienio kalbos, nes žinojo kad lygis yra nulinis ir gauti normaliam pažymiui tereikėjo išmokti (t.y. nusirašyti) žodyno žodžius.

[Romas]

Šiek tiek nustebino, kad net 73% vaikų renkasi rusų kaip antrą kalbą.
Praėjo jau net (ar dar tik) 33 metai.
Padaryti staigius pokyčius nebus paprasta - kad ir dêl mokytojų perkvalifikavimo.

Beje, kalabant apie "Europos Sąjungos šalių kalbų prieinamumą" nebuvo užsiminta apie italų, lenkų ar latvių kalbas - jų poreikis ne mažesnis ir mokytojų yra žymiai daugaiu nei ispanų kalbos.

[Romas]

LRT.lt 2024.01.27
Vilniaus savivaldybė ketina nuo rugsėjo šeštokams nebesiūlyti rusų kalbos

„Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT.lt sakė vicemeras A. Šileris.
Tarp pasiūlymų būsimiems šeštokams bus, kaip įprasta, prancūzų, vokiečių, taip pat ispanų kalba. Ispanų kalbos kaip antrosios užsienio šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikų. (...)

Šiuo metu Lietuvoje kaip antrąją užsienio kalbą mokiniai dažniausia renkasi rusų kalbą (apie 70 proc.), o prancūzų ir vokiečių kalbos paklausa jau daug metų mažėjo. Tiesa, Rusijos karas Ukrainoje proporcijas keičia – vis dažniau renkamasi ne rusų kalba, o jos jau besimokantys vaikai linksta keisti į prancūzų ar vokiečių.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nio-nebesiulys

ŠMSM skelbė, kad besirenkančiųjų mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokėsi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

https://m.diena.lt/naujienos/vilnius...kalbos-1158420

Neskelbiama, kokios užsienio kalbų mokymosi proporcijos Vilniuje.
Bet 73 proc. yra labai didelis skaičius, ypač kai rusų kalbos mokymosi lygis dažnai yra ypač žemas, kai vaikai tepramoksta abėcėlę ir kelias frazes rusiška,i kurias dażnas greit pamišta nenaudodamas tos kalbos.

[manometras]

ELTA 2023.02.27
Švietimo profsąjungos pirmininkas: Lietuvoje nėra nei lenkų kalbos specialistų, nei programų ugdymui


Tai vis dėlto neaišku, kas teisus - ar premjerė ir ministrė, kurios sako, jog pakanka mokytojų, ar profsąjugos pirminimkas, kuris sako, kad specialistų "ne per daugiausia" ir programų sukūrimas yra kažkas sudėtingo.

Programų sukūrimas tikrai nėra kažkas sudėtingo.

[Romas]

ELTA 2023.02.27
Švietimo profsąjungos pirmininkas: Lietuvoje nėra nei lenkų kalbos specialistų, nei programų ugdymui

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekį skatinti moksleivius rinktis prancūzų ir vokiečių kalbas bei planus įtraukti lenkų kalbą į antrųjų užsienio kalbų sąrašą galima pavadinti „populistiniu pliurpalizmu“.

Pasak jo, tai padaryti būtų sunku, nes lenkų kalbos ugdymo programos šiuo metu nėra, o specialistų, galinčių mokyti, taip pat ne per daugiausiai. (...) „Pasisakymai šia tema, na, toks vaizdas, kad norima užkaišioti tuščias skyles, kai nėra apie ką šnekėti. Nes, realiai, pirmas dalykas – specialistų tikrai nėra.
Tai reikia bent jau ketverių ar daugiau metų investuoti, kad atsirastų mokytojų, kas dirba“, – tikino LŠMPS pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra ir lenkų, kaip antrosios užsienio kalbos, ugdymo programos.
„Ir dar iš kitos pusės, tarkime, lenkų kalba ar ispanų, net programų ugdymui nėra. Kiek žinau, yra vokiečių programa paruošta, prancūzų, o oficialiai ispanų, lenkų ir kitų kalbų net programų nėra. Tai turi būti paruošta programa, kaip bus mokoma ir panašiai“, – pažymėjo E. Milešinas.
(...)
Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad neužilgo nebebus kam mokyti rusų kalbos, nes dauguma dabartinių mokytojų greitu metu išeis į pensiją, o jauni žmonės universitetuose nestudijuoja rusų kalbos ugdymo. „Antras dalykas – rusų kalbos mokytojų yra apie 900, tai dauguma iš jų jau yra netoli pensinio amžiaus. Ir praktiškai čia laiko klausimas, kada keisis. Automatiškai ta kalba, kai nebus pasiūlos, nebus ir ko rinktis“, – komentavo E. Milešinas.
Anot jo, šiuo metu apie rusų kalbos mokyklose mažinimą kalbama tuščiai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. E. Milešino teigimu, jei jau norima sumažinti moksleivių, pasirenkančių rusų kalbą, skaičių, turi būti investuojama į ilgalaikius sprendimus. Jei to nesiruošiama daryti, pasak profsąjungos pirmininko, reikia priimti sprendimą uždrausti rusų kalbą kaip antrąją užsienio.
(...)

ELTA primena, kad vasario pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės išplėsti lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, prieinamumą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pritarė I. Šimonytei pažymėdama, kad Lietuvoje yra pakankamai lenkų kalbos mokytojų.

https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=92659247

Tai vis dėlto neaišku, kas teisus - ar premjerė ir ministrė, kurios sako, jog pakanka mokytojų, ar profsąjugos pirminimkas, kuris sako, kad specialistų "ne per daugiausia" ir programų sukūrimas yra kažkas sudėtingo.

[gerietis]

Kauno infrastruktūros projektų (negi ten tik tokie projektai?) temoje išsivystė nebloga diskusija, kaip kitomis kalbomis vadinti Kauno marias (tiksliau, HEs o tvenkinį - lake, lagoon ar "rezervuar".
O gal tiktų artificial lake ar very big pond

Anglai HE "marias" vadina Reservoir arba Water , amerikiečiai Reservoir arba Lake.

[Stadionas]

šiaip matomai, niekas nepriims Lenkų kalbos nes, kaip supratų net lenkiškose mokyklose jų mažiau nei kokios Vokiečių kalbos mokytojų.

[evil]

Švedų kalbą mokytis, mano nuomone yra labai nenaudinga, nebent iš neturėjimo ką veikt. Švediškai kalba tik švedai ir suomiai, bet ir tarp pastarųjų dauguma angliškai kalba geriau nei švediškai (95% suomių švedų kalba nėra gimtoji). Tuo tarpu 85% švedų irgi laisvai kalba angliškai. Tai jei moki anglų, susikalbėsi su didžiaja dauguma švediškai kalbančiųjų.
Manau antrą užsienio kalbą verta rinktis tokia, kuri padėtų bendrauti su tais, kurie nekalba pirmąja užsienio kalba, nebent planuoji studijuoti kokią filologiją. Pasirinkti lenkų būtų daug naudingesnis pasirinkimas, nes tik mažuma lenkų kalba angliškai. Prancūzų, vokiečių ar net italų irgi būtų logiški pasirinkimai, bet jei aš turėčiau rinktis, rinkčiausi ispanų kalbą kaip antrą užsienio kalbą, nes tiek patys ispanai sunkiai kalba angliškai, tiek žiūrint globaliai ispanakalbiai prastai kalba angliškai, o pagal paplitimą ispanakalbių yra virš pusės milijardo.

[manometras]

Švedų kalbos idėja puiki, bet universitetai neturi resursų paruošti tiek mokytojų, todėl praktiškai beveik neįgyvendinama. Juolab su tokiais žemais mokytojų atlyginimais.

Lenkų kalba - daug realiau įgyvendinama mintis

Jau gali nemažai paruošti, kad tik reikėtų kam nors.

[PoDV]

Realiai ekonomikos stiprumas, o ne Lenino galvos nulemia užsienio kalbų mokėjimą.
Šiuo metu numeris 1 yra anglų kalba, JAV yra įtakingiausia ekonomika.

Antra užsienio sakyčiau stiprus lyderis Lietuvoj turėtų būti vokiečių kalba. Mūsų artimiausioje pašonėje ji yra stipriausia ekonomika.
Prancūzų irgi ok, bet Prancūzija šiek tiek silpnesnė ekonomika, plius nuo mūsų toliau.

Švedų mano sąraše pereina į trečią pakopą, lyginčiau su ispanų, lenkų, gal čekų, ukrainiečių kalbomis.

Su rusų kalba šiuo metu tai vis tiek sutinku su tuom nuomonėm, kad nebūtina, o gal netikslinga mokėt "priešo kalbos".
Vartodamas rus. produkciją, net nenorėdamas vis tiek patapsi panašesnis, plius parodysi savo silpnybės požymius, kad galbūt bijai, giliai pasąmonėj svarstai apie "legalizacijos" galimybę okupuotoj rus.

Šiaip ši dabartinė schizofrenija su rusų kalba Lietuvoje tai turbūt viena mano nemėgstamiausių LT savybių. Bent jau kalbu apie Vidurio Vakarų Lietuvą, kur nežymi rusakalbių populiacija. Viena ranka kažkiek vartojam rus. produkciją, kartais net nemokėdami rusų kalbos, o kita ranka smerkiam imperinę rus. politiką, karą Ukrainoje, stalinizmo nusikaltimus Lietuvoje. Kartais galvoju, kad viskas ko gero paprasčiau, kaip ten tų kraštų "paprastas žmogus" (tiek jaunas, tiek senas) galvoja: "mūsų visų tų Telšių, Radviliškėlių ir iš dalies Kauno ekonomikos/kultūros per silpnos, o ten rytuose tai galia, aišku durniai (=žemos savivertės lietuviai sakytų: "tokie patys durniai kaip mes...") bet su galia."

Man patinka visokių ekonomiškai atsiliekančių regionų muzika, bet per karą rus. repertuaras dingo 100% (+rus. muzikos beveik nesu niekada viešai leidęs (tik rayon theme nakty kelis kart tyliai su draugu kažką iš 00s repertuaro), o dabar tuo labiau neleisčiau). Jau geriau paklausysiu Vidurio Vakarų Lietuvos 00s 90s nesąmonių.

Vilnietiškoje Rytų Lietuvoje, rus. produkcijos vartojimas labiau paaiškinamas didesniu rusakalbės populiacijos procentu. Rusakalbis dažnu atveju bus linkęs vartoti rus. kalba produkcija, muzika, menas, podkastai, etc.

[liootas]

Švedų kalbos idėja puiki, bet universitetai neturi resursų paruošti tiek mokytojų, todėl praktiškai beveik neįgyvendinama. Juolab su tokiais žemais mokytojų atlyginimais.

Lenkų kalba - daug realiau įgyvendinama mintis

[mantasm]

Nelabai į temą, bet įdomu, ką čia esantys mano apie lenkų kaip antros užsienio kalbos mokymą Lietuvos mokyklose?

Bent man pirma mintis buvo „kodėl būtent lenkų?“, kai išgirdau siūlymą rusų kalbą pakeisti lenkų kalba. Asmeniškai labiau norėčiau matyti kažkurios iš skandinavų kalbų dėstymą mokyklose (pavyzdžiui švedų), nes manau, kad per šios kalbos dėstymą galima labiau supažindinti su skandinaviška kultūra (kuri, manau, lietuviams yra artima), o ir pati kalba būtų naudingesnė.

Tiek istoriškai, tiek šiuo metu mes esam daug arčiau vidurio Europos nei Skandinavijos. Aišku skandinaviška kultūra nėra tiek tolima kaip pietų europa.

[abruo]

Mintis teisinga iš esmės, bet nesutinku dėl skandinavų kalbų. Verslo pasaulyje gan naudinga žinoti, manyčiau labiau nei prancūzų. Lietuvoje verslo ryšiais susijusių įmonių skandinavų vs prancūzų yra tikrai ne prancūzų naudai.

Gali būti, sutinku. Kita vertus, skandinavų (kartu sudėjus) įtaka Europoje mažesnė nei prancūzų. Gal ne itin verta orientuotis į juos grynai dėl verslo ryšių palaikymo.

Šiaip aišku, mokytis lenkų, latvių tai yra nonsensas. Tiesiog lenkų kalba kaip lengviausia organizaciniu požiūriu peršokant nuo rusų. Yra ir galimai mokytojų lengviau surasti, ir kažkiek dalis vaikų žino.

Dėl šito nesutikčiau. Jei moki lenkiškai, dar nereiškia, kad gali mokyti kalbos. O Vilniaus krašte esamų mokytojų tikrai nepakaks. Be to, vesti lenkų kalbos pamokas jau ją mokantiems vaikams ir visiškai jos nemokantiems pradedantiesiems yra visiškai skirtingi dalykai. Taip kad nelabai matau, iš kur tų mokytojų galėtume gauti.

[Arunasx]

Net ir tai, ne. Sėkmės rasti lenkų kalbos mokytojus ne Vilniaus apskrityje.

Aš neteigiu kad ta lenkų kalba reikalinga labai ar bus populiari. Nagrinėju techniniu požiūriu.

[Kitas Džiugas]

Šiaip aišku, mokytis lenkų, latvių tai yra nonsensas. Tiesiog lenkų kalba kaip lengviausia organizaciniu požiūriu peršokant nuo rusų. Yra ir galimai mokytojų lengviau surasti, ir kažkiek dalis vaikų žino.

Net ir tai, ne. Sėkmės rasti lenkų kalbos mokytojus ne Vilniaus apskrityje.

[Arunasx]

Nelabai suprantu nei lenkų, nei latvių ar skandinavų kalbų naudos. Antroji užsienio kalba turėtų būti orientuota ne į kažkokias kaimynystes, istorinius sentimentus, o į naudą, kurią iš tos kalbos mokėjimo gautų žmonės savo karjerai vystyti ir gerai apmokamam darbui susirasti.

Mintis teisinga iš esmės, bet nesutinku dėl skandinavų kalbų. Verslo pasaulyje gan naudinga žinoti, manyčiau labiau nei prancūzų. Lietuvoje verslo ryšiais susijusių įmonių skandinavų vs prancūzų yra tikrai ne prancūzų naudai.
Šiaip aišku, mokytis lenkų, latvių tai yra nonsensas. Tiesiog lenkų kalba kaip lengviausia organizaciniu požiūriu peršokant nuo rusų. Yra ir galimai mokytojų lengviau surasti, ir kažkiek dalis vaikų žino.

[abruo]

Nelabai suprantu nei lenkų, nei latvių ar skandinavų kalbų naudos. Antroji užsienio kalba turėtų būti orientuota ne į kažkokias kaimynystes, istorinius sentimentus, o į naudą, kurią iš tos kalbos mokėjimo gautų žmonės savo karjerai vystyti ir gerai apmokamam darbui susirasti. Ir naudingiausios antrosios kalbos yra dvi – vokiečių ir prancūzų, kaip dviejų svarbiausių ir įtakingiausių Europos sąjungos narių kalbos. Būtent šios kalbos gali atverti daugiausiai galimybių, ir kalbu ne vien apie paskirus žmones, bet ir apie visos Lietuvos kaip valstybės įtakos didėjimą. Europai vis daugiau integruojantis, o britams pasitraukus iš bendro Europos projekto, būtent šios dvi kalbos yra pačios reikalingiausios (čia, žinoma, neskaitant anglų kalbos, kuri turi būti visiems privaloma kaip pirmoji užsienio kalba).

Laimė, mokyklose vokiečių kalba yra gana paplitusi ir turbūt vargiai rastum tokią, kurioje jos nėra. Prancūzų – retesnė, bet irgi sutinkama, bent Vilniuje. Todėl reikia sudaryti galimybes visoje Lietuvoje turėti galimybę abi šias kalbas pasirinkti bet kurioje lietuviškoje mokykloje. Turint įdirbį ruošiant tų kalbų specialistus, reiktų jį ir išnaudoti, o ne ieškoti kažko visiškai naujo. Nemaža dalis vokiečių ir prancūzų mokytojų dirba nepilnais etatais – dabar kaip tik laikas jiems sudaryti pilnus mokymo krūvius. Nuo to visi tik išloštume.