Užsienio kalbos Lietuvoje

[Arunasx]

Yra Estijoje dar vienas nemažas pliusas iš kitos srities - panašiai kaip Švedijoje, ko nepaklausi anglų kalba (nesvarbu kokio amžiaus ar pareigų žmogaus), tikimybė virš 90% kad tau atsakys normaliai ir suprantamai. Eilinėje degalinėje, eilinėje parduotuvėje - bet kur.

Nėra jau taip gera situacija. Teko susidurti su privataus verslo sektoriaus, tarptautinės kompanijos darbuotojais, tai ne vienas rusų jau nebemoka (jaunesni), o anglų irgi baisiai šūdinai moka.

[mantasm]

Aš iš viso nesuprantu situacijos, kai seniau didelėje dalyje Lietuvos mokyklų buvo tik toks pasirinkimas - vokiečių ir rusų kalbos.

Specialistų nebuvo. Pas mus 2000ųjų pradžioje angliste tapo bibliotekininkė išklausius greit kursų Mokymo lygis toks buvo, kad gal jau geriau vokiečių su normalia mokytoja....

[Aleksio]

Aš iš viso nesuprantu situacijos, kai seniau didelėje dalyje Lietuvos mokyklų buvo tik toks pasirinkimas - vokiečių ir rusų kalbos. Anglų net nemokė.

Bent jau Vilniuje anglų kalba tikrai buvo labiau paplitusi.

[Tomizmas]

Švenčionėlių mokykloje 90-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje buvo tik 2 kalbų pasirinkimas - vokiečių ir rusų. Anglų kalba atsirado tik nuo 2002 metų gimnazijoje, ir tik B lygiu (be abejo, tuojau pat nulėkiau ten). Nuo 2017 metų, kiek žinau, jau net kinų kalbą moko

Šito anglų kalbos nebuvimo niekaip negalėjau suprasti. Na, mokiausi aš vokiečių kalbą, bet masiškai išpiltus kompiuteriams nuo kokių 2000 metų (kur iš pradžių net nebuvo lietuviško interfeiso, tik angliškas), pradėjus mokykloje mokytis PAGALIAU anglų kalbą nuo 2002 metų, paskui univere tęsiant, pradėjus dirbti, keliauti, internete bendrauti su pasauliu... Anglų kalbą kažkaip savaime ir natūraliai išmokau (nors ir ne Šekspyro lygiu), o vokiečių absoliučiai užsimiršo.

Kai buvau kelis kartus Vokietijoje, pajaučiau kad man vokiečių kalba, prie kurios tiek sėdėta mokykloje, šnekėti neina, išskyrus "danke", "guten tag" ir panašiai. Visur paprasčiausiai gaunasi susišnekėti anglų kalba. Tai kam aš iš viso vokiečių kalbą mokiausi, ir kame praktinė nauda, jeigu nedirbi ar negyveni Vokietijoje?

O kalba, kaip jau minėjau, gramatiškai gana sunki, nesulyginama su paprasta anglų k. gramatika. Rusų k. irgi sunki gramatika, bet su ja gaunasi visai kitaip, kai nuolat visur gyvai girdima kalba.

[Aukštaitis]

Vienoje knygoje apie tarpukarį skaičiau, kad ketvirtajame dešimtmetyje po švietimo reformos pagrindine užsienio kalba vietoje vokiečių tapo prancūzų. Ir šiaip, Paryžius tuo metu asocijavosi su modernumu, vakarietiškumu, ir lietuvių intelektualus jis traukė.

[mantasm]

Dar vokiečių kalbos paplitimui tarpukariu turėjo įtakos per pirmą pasaulinį karą vežimas į Vokietiją priverstiniams darbams. O ankstyvuoju pokariu dalis tų priverstinių darbininkų turėjo progą įgyti išsilavinimą Vokietijos universitetuose. Prosenelis laisvai kalbėjo vokiškai dėka šito.

[suoliuojantis]

Velnias žino kaip su tom kalbom buvo. Mano tėvai (abu gimę karo metais) mokykloje mokėsi vokiečių kalbos, nes taip tada atrodė praktiškiau. Ir kiek žinau visi iki vieno jų broliai, seserys, pusbroliai, pusseserės (gimę tarp 1939 ir 1949) mokykloje mokėsi vokiečių kalbos. Tada tai atrodė populiariau ir praktiškiau. Kitas dalykas , kad niekas iš jų dorai vokiškai taip ir neišmoko. O tėvas nuo kokių 1980 metų savarankiškai angliškai mokėsi, kol išmoko skaityt, suprast ir šiek tiek rašyti (kalbėt jam sunkiai sekdavosi, nors jau nepriklausomybės laikotarpiu kalbėdavosi). Jam jau tada daug techninės literatūros anglų kalba skaityti reikėjo. Mano karta jau akivaizdžiai buvo linkę rinktis anglų kalbą, kaip labiau praktišką ir reikalingą (dabar net nesuprantu kodėl tada, kokiais 1981-1986, mes taip mastydavom). Kokie 3/4 moksleivių rinkdavosi anglų kalbą, nors pagal normatyvus neoficialius turėtų būti 1 prie 1 anglų ir vokiečių kalbos mokykloje, bet praktiškai visur moksleiviai labiau rinkdavosi anglų kalbą. Beje labai dažnai buvo naudojamas argumentas, kad kam jum ta anglų kalba , nes vis tiek į USA ar UK nenuvažiuosit, o vat į DDR galbūt. Ir aplamai literatūros vokiečių kalba yra daugiau prieinamos (kas buvo tiesa, nes DDR išleistų knygų ir periodikos galima buvo gauti, o va anglų kalba nebent Maskvos leidykloje Progress išleistą 10 days that shook the world tokio amerikiečių komunistų žurnalisto apie spalio revoliuciją ir mikroskopinės UK kompartijos laikraštį Morning Star). O moksleiviai vis tiek rinkdavosi anglų. Kitas dalykas, kad mes mokykloje dėl tų priežasčių anglų kalbos dorai ir neišmokdavome. Aš pats išmokau jau dirbdamas ir bendraudamas su užsieniečiais.
Įdomiau kaip buvo mano senelių kartoje. Mano seneliai mokėsi vokiečių kalbos ir net llenkų (beje ją mokėjo gerai, nors ne tiek dėl mokyklos, kiek visur vaikystėje sutikdavo lenkakalbių šlėktos palikuonių). Viena močiutė iki mirties rašė lietuviškai įtrerpdama lenkiškas raides, nes taip ją išmokė jos lietuvių kalbos mokytoja, Panevėžio šlėktaitė, sakiusi, kad na taip, jums reikia mokytis lietuviškai, nors šiaip kultūringi žmonės tai kalba ir rašo lenkiškai ... Vokiškai visi kiek žinau mokėjo labai apgraibom, išskyrus tėvo tėvą, kuris kiek žinau gerai mokėjo. Beje du kartus net važiavo į komandiruotes į Vokietiją 1931 ir 1937 metais kokios tai įrangos atvežti. Nežinau ar dėl to, kad geraii vokiškai kalbėjo tai turėjo įtakos renkant kas važiuos. Jis yra minėjęs (nesu spėjęs jo paklausti pats), kad tuomet buvo populiaresnė vokiečių kalba, bet į pabaigą pradėjo populiarėti anglų kalba.

[Tomas]

Vokiečių kalba Lietuvoje tarpukariu buvo labai populiari. Tiek dėl Klaipėdos krašto, tiek dėl Vokietijos kaip čia pat esančios išsivysčiusios valstybės ir nemažos prekybos. Daug elito ir ne tik mokėsi Vokietijos universitetuose.

Nežinau ar tai visiška tiesa. Lenkijos karo atašė Lietuvoje Leon Mitkiewitcz savo prisiminimų knygoje (Kauno atsiminimai, Mitkiewicz Leon, knyga | SENA.LT) rašė, kad ypač jaunesnės kartos lietuviai mažai kalbėjo vokiškai, užtai daug kas mokėjo angliškai (matyt ir Amerikos lietuvių įtaka, o taip pat ir plėtojama prekyba su Jungtine Karalyste).

[mantasm]

Aš iš viso nesuprantu situacijos, kai seniau didelėje dalyje Lietuvos mokyklų buvo tik toks pasirinkimas - vokiečių ir rusų kalbos. Anglų net nemokė. Vokiečių kalba kur galima susikalbėti? Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Anglų - visur, ir toje pačioje Vokietijoje.

Estai manau anglų kalbą geriau moka dėl skandinavų įtakos - skandinavai praktiškai visi ja šneka.

Vokiečių kalba Lietuvoje tarpukariu buvo labai populiari. Tiek dėl Klaipėdos krašto, tiek dėl Vokietijos kaip čia pat esančios išsivysčiusios valstybės ir nemažos prekybos. Daug elito ir ne tik mokėsi Vokietijos universitetuose.

O anglų kalba sovietiniais laikais buvo neteisinga imperialistų kalba. O vokiečių kaipo ir broliška socialistinė kalba. Gal Estijoje istorinė priešprieša permušė imperializmo šmėklą?

Be to reikia nepamiršti, kad anglų kalba iškilo tik šalto karo metu. Netgi sakyčiau tik į jo pabaigą.

[Tomizmas]

Latvijoje irgi nėra problemų - su bet kuo gali kabėti rusiškai, vietiniams tai visiškai natūralu.

Na man kai su rusų kalba nėra irgi problemų, tai nieko ir nesakau - Latvijoje susišnekėti ne problema. Bet jeigu būčiau vien tik angkakalbis (kurių pasaulyje yra nesulyginamai daugiau nei rusakalbių), Latvijoje būtų sudėtingiau. O estai rusų kalba jeigu šneka, tai dažnai su ryškiu akcentu, o latviai pagrinde žymiai švariau.

Gal mokykloj sovietiniais laikais anglų buvo populiaresnė nei vokiečių? Dėl to pačio istorinio komplikuoto ryšio su Vokietija.

Aš iš viso nesuprantu situacijos, kai seniau didelėje dalyje Lietuvos mokyklų buvo tik toks pasirinkimas - vokiečių ir rusų kalbos. Anglų net nemokė. Vokiečių kalba kur galima susikalbėti? Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Anglų - visur, ir toje pačioje Vokietijoje.

Estai manau anglų kalbą geriau moka dėl skandinavų įtakos - skandinavai praktiškai visi ja šneka.

[Garbanius]

LV univere ir pensijinio amžiaus dėstytojai(medikai) kalba gera anglù kalba, kaip Lietuvoj nei bum bum.

[mantasm]

Yra Estijoje dar vienas nemažas pliusas iš kitos srities - panašiai kaip Švedijoje, ko nepaklausi anglų kalba (nesvarbu kokio amžiaus ar pareigų žmogaus), tikimybė virš 90% kad tau atsakys normaliai ir suprantamai. Eilinėje degalinėje, eilinėje parduotuvėje - bet kur.

Labai keista, kad Lietuvoje yra labai dažnai sutinkama "atgavorkė" tarp vyresnių žmonių: "man jau 50 metų, kur aš ten kalbas mokysiuosi, tokiame amžiuje sunku, anglų kalboj ne taip tariasi kaip rašosi" ir t. t. - o kodėl Estijoje sutiktiems tėvų kartos, 50 - 60 metų žmonėms, šios baisios kliūtys nesutrukdė?

Gal mokykloj sovietiniais laikais anglų buvo populiaresnė nei vokiečių? Dėl to pačio istorinio komplikuoto ryšio su Vokietija.

[Tomizmas]

Yra Estijoje dar vienas nemažas pliusas iš kitos srities - panašiai kaip Švedijoje, ko nepaklausi anglų kalba (nesvarbu kokio amžiaus ar pareigų žmogaus), tikimybė virš 90% kad tau atsakys normaliai ir suprantamai. Eilinėje degalinėje, eilinėje parduotuvėje - bet kur.

Labai keista, kad Lietuvoje yra labai dažnai sutinkama "atgavorkė" tarp vyresnių žmonių: "man jau 50 metų, kur aš ten kalbas mokysiuosi, tokiame amžiuje sunku, anglų kalboj ne taip tariasi kaip rašosi" ir t. t. - o kodėl Estijoje sutiktiems tėvų kartos, 50 - 60 metų žmonėms, šios baisios kliūtys nesutrukdė?

[digital]

į youtube tagus reikia dėti tik id (raides ir skaičius), o ne visą linką.

[Gator]

Nustebino, kad Visgino TV Lietuvių kalbą dubliuoja.
Ar iš tiesų yra ženklus kiekis ten nesuprantančių lietuviškai, ar iš principo dubliuoja?

Nebent čia kanalas ne tik Visagino, bet ir užsienio (Latvijos ar pan)

[themanual]

Na Lietuvoje iki šiol gajus romantinis anekdotas, kad lietuviai yra tikrieji indoeuropiečiai kalbantys beveik sanskritu, nors mokantys ir sanskritą, ir lietuvių kalbą (t.y. kokie 3 žmonės pasaulyje) panašumų neranda.

tai toje pačioje wikipedijoje yra pavyzdys kur iš selektyviai parinktų žodžių dėl įvardžių ir kalbos struktūros panašumų galima padaryti sakinį iš kurio sasnskritas atrodys artimesnis lietuvių kalbai nei kokia nors latvių kalba. Bet tai nereiškia, kad baltų protėvius kažkas siejo su sanskrito kalbos protėviais daugiau nei kitas gentis, tiesiog kol kitos kalbos evoliucionavo sparčiai, mūsiškės kažkodėl užsikonservavo:

• Kas tvam asi? Asmi svapnas tava tamase nakte. Agniṃ dadau te śradi tada viśpatir devas tvam asi.
• Kas tu esi? Esmi sapnas tavo tamsioje naktyje. Ugnį daviau tau širdy, tada viešpatis dievas tu esi.

Nežinau pagal ką matuojamas tikrumas, bet jei ir esam tikresni, tai šiandien tai keičia tiek pat kaip žinojimas, jog Palemonas buvo kažkokio romėno proproaanūkis ir paskleidė šiek tiek sėklos tarp baltų moterų. Vėlgi norint kažką politizuoti baltų ir slavų tema reikia nagrinėti paskutinį tūkstantį metų, kuomet lietuviai žinojo, kuo jie skiriasi nuo rusėnų ar lenkų, bet tai netrukdė dažnai siekti bendrų tikslų, kai yra pavyzdžių kur daug artimesnės tautos bandė vieni kitiems perpjauti gerkles.

[senasnamas]

Kas neranda lietuvių k. ir sanskrito panašumų? Indijoje apsilankę lietuvių turistai?

Lietuvių ir sanskrito kalbų panašumas – mįslė mokslininkams

„Sanskrito ir lietuvių kalbos asmenuotės, įvardžiai ir giminystės terminai, kūno dalių pavadinimai yra labai panašūs ar net vienodi. Daugybės sanskrito žodžių struktūra panaši į mūsiškę“, – aiškina kalbininkė dr. Žaneta Markevičienė.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...-mokslininkams

[Sula]

Na Lietuvoje iki šiol gajus romantinis anekdotas, kad lietuviai yra tikrieji indoeuropiečiai kalbantys beveik sanskritu, nors mokantys ir sanskritą, ir lietuvių kalbą (t.y. kokie 3 žmonės pasaulyje) panašumų neranda.

Aš kartais net su žemaičių kalba panašumų nerandu

[Tomas]

Na Lietuvoje iki šiol gajus romantinis anekdotas, kad lietuviai yra tikrieji indoeuropiečiai kalbantys beveik sanskritu, nors mokantys ir sanskritą, ir lietuvių kalbą (t.y. kokie 3 žmonės pasaulyje) panašumų neranda.

[themanual]

Rytų Europos lygumoje egzistavo, ten yra gi ir žemėlapis. Yra hidronimika, toponimika ir t. t. Yra dar ir tokia hipotezė, kad baltų ir slavų kalbų atsiskyrimui pagrindinę įtaką turėjo Polesės pelkių gamtinis barjeras, ir palaipsniui į šiaurę gyvenę tapo baltais, o į pietus - slavais. Slavų protėvynė kaip tik ir yra tarp Karpatų ir Polesės.

Tai jei atsiskyrė dėl gamtos, tai matyt ir atkeliavo ta kalba ar žmonės iš kažkur kitur, kur nebuvo tokios gamtos? O kad ten prieš kelis tūkstančius metų ar kažkas siejo tas gentis ar ne, tai koks dabar skirtumas? Ką bendro dabar turi vengrai su suomiais? Jeigu ir egzistavo kažkokie baltoslavai akmens amžiuje, tai laikais kurie moderniam pasauliui aktualūs tų balstoslavų nė su kvapu nerasi, nes baltai išmokę pereiti pelke ir būdami su slavais vienoje valstybėje šimtus metų būtų tiesiog asimiliavę, jeigu būtų egzistavęs kažkoks bendrumas.

Čia yra nesąmonė knistis kalbotyroj ieškant panašumų, kai nagrinėjant laikus su bet kokiom tautinėm apraiškom tarp baltų ir slavų rasime tik skirtumus. O šiais laikais, kai ir taip absoliuti dauguma be baltiško ras savyje ir slaviško ar germaniško kraujo, reikia geriau žiūrėti į Lietuvos istoriją ir tyrinėti kaip taip sėkmingai sugyveno baltai su slavais vienoje valstybėje nepaisant jų skirtumų ir kodėl įsigalėjus Maskvos kunigaikštystei (kuriai nebuvo kliūčių vykdyti ekspansyvią strategiją) atsirado įtampa ir kaip ilgai tai įtampai atsilaikė tam tikros kitos slavų kunigaikštystės.

O atsakant į Evier komentarą, tai toj pačioj wikipedijoj yra skirtingų diagramų, dauguma jų nesuplaka kalbų į vieną darinį, ir labai sunku pasakyti dabar kaip iš tiesų buvo. Gal ir būta tos baltoslavų prokalbės , bet baltų atsiskyrimas tuomet galimai sekė labai greit po baltoslavų prokalbės atskilimo. Labai norint galima bandyti politizuoti, bet vėlgi bet koks politinis argumentas nepraeis BS filtro