Švietimo profsąjungos pirmininkas: Lietuvoje nėra nei lenkų kalbos specialistų, nei programų ugdymui
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekį skatinti moksleivius rinktis prancūzų ir vokiečių kalbas bei planus įtraukti lenkų kalbą į antrųjų užsienio kalbų sąrašą galima pavadinti „populistiniu pliurpalizmu“.
Pasak jo, tai padaryti būtų sunku, nes lenkų kalbos ugdymo programos šiuo metu nėra, o specialistų, galinčių mokyti, taip pat ne per daugiausiai. (...) „Pasisakymai šia tema, na, toks vaizdas, kad norima užkaišioti tuščias skyles, kai nėra apie ką šnekėti. Nes, realiai, pirmas dalykas – specialistų tikrai nėra.
Tai reikia bent jau ketverių ar daugiau metų investuoti, kad atsirastų mokytojų, kas dirba“, – tikino LŠMPS pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra ir lenkų, kaip antrosios užsienio kalbos, ugdymo programos.
„Ir dar iš kitos pusės, tarkime, lenkų kalba ar ispanų, net programų ugdymui nėra. Kiek žinau, yra vokiečių programa paruošta, prancūzų, o oficialiai ispanų, lenkų ir kitų kalbų net programų nėra. Tai turi būti paruošta programa, kaip bus mokoma ir panašiai“, – pažymėjo E. Milešinas.
(...)
Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad neužilgo nebebus kam mokyti rusų kalbos, nes dauguma dabartinių mokytojų greitu metu išeis į pensiją, o jauni žmonės universitetuose nestudijuoja rusų kalbos ugdymo. „Antras dalykas – rusų kalbos mokytojų yra apie 900, tai dauguma iš jų jau yra netoli pensinio amžiaus. Ir praktiškai čia laiko klausimas, kada keisis. Automatiškai ta kalba, kai nebus pasiūlos, nebus ir ko rinktis“, – komentavo E. Milešinas.
Anot jo, šiuo metu apie rusų kalbos mokyklose mažinimą kalbama tuščiai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. E. Milešino teigimu, jei jau norima sumažinti moksleivių, pasirenkančių rusų kalbą, skaičių, turi būti investuojama į ilgalaikius sprendimus. Jei to nesiruošiama daryti, pasak profsąjungos pirmininko, reikia priimti sprendimą uždrausti rusų kalbą kaip antrąją užsienio.
(...)
ELTA primena, kad vasario pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės išplėsti lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, prieinamumą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pritarė I. Šimonytei pažymėdama, kad Lietuvoje yra pakankamai lenkų kalbos mokytojų.
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=92659247
Pasak jo, tai padaryti būtų sunku, nes lenkų kalbos ugdymo programos šiuo metu nėra, o specialistų, galinčių mokyti, taip pat ne per daugiausiai. (...) „Pasisakymai šia tema, na, toks vaizdas, kad norima užkaišioti tuščias skyles, kai nėra apie ką šnekėti. Nes, realiai, pirmas dalykas – specialistų tikrai nėra.
Tai reikia bent jau ketverių ar daugiau metų investuoti, kad atsirastų mokytojų, kas dirba“, – tikino LŠMPS pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra ir lenkų, kaip antrosios užsienio kalbos, ugdymo programos.
„Ir dar iš kitos pusės, tarkime, lenkų kalba ar ispanų, net programų ugdymui nėra. Kiek žinau, yra vokiečių programa paruošta, prancūzų, o oficialiai ispanų, lenkų ir kitų kalbų net programų nėra. Tai turi būti paruošta programa, kaip bus mokoma ir panašiai“, – pažymėjo E. Milešinas.
(...)
Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad neužilgo nebebus kam mokyti rusų kalbos, nes dauguma dabartinių mokytojų greitu metu išeis į pensiją, o jauni žmonės universitetuose nestudijuoja rusų kalbos ugdymo. „Antras dalykas – rusų kalbos mokytojų yra apie 900, tai dauguma iš jų jau yra netoli pensinio amžiaus. Ir praktiškai čia laiko klausimas, kada keisis. Automatiškai ta kalba, kai nebus pasiūlos, nebus ir ko rinktis“, – komentavo E. Milešinas.
Anot jo, šiuo metu apie rusų kalbos mokyklose mažinimą kalbama tuščiai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. E. Milešino teigimu, jei jau norima sumažinti moksleivių, pasirenkančių rusų kalbą, skaičių, turi būti investuojama į ilgalaikius sprendimus. Jei to nesiruošiama daryti, pasak profsąjungos pirmininko, reikia priimti sprendimą uždrausti rusų kalbą kaip antrąją užsienio.
(...)
ELTA primena, kad vasario pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės išplėsti lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, prieinamumą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pritarė I. Šimonytei pažymėdama, kad Lietuvoje yra pakankamai lenkų kalbos mokytojų.
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=92659247
Komentuoti: