Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Užsienio kalbos Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sankauskas
    replied
    Mokytis kitų kalbų yra labai sveikintinas dalykas.

    Tiesiog nereikia dėti apgaulingų vilčių, kad mokėjimas kitų kalbų, apart anglų, kažkaip sustiprins tavo galimybes gauti gerą darbą.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Lietuvos transporto įmonėse vis daugėja europiečių iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos . Studentai mėgsta mokytis kalbų, kurios siejasi su gražiomis šalimis (ispanų, italų), o kai susirūpina darbu, tada pamato, kad reikia visai kitų kalbų.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Vokiečių, prancūzų, ispanų kalbų prireiks prekybos arba gamybos įmonėse, kurios eksportuoja į šalis, kuriomis kalbama šiomis kalbomis.
    Biški bulšitas. Yra Lingua franca ir jos absoliučiai visur užtenka.
    VISI europiečiai, dirbantys eksportuojančiuose/importuojančiose/tarptautinėse įmonėse kalba angliškai. Ispanų kalbos mokėjimas darbe turi praktiškai nulinę pridėtinę vertę, nes žmogus, sėdintis Ispanijoje ir dirbantis tokį darbą kur reikia bendrauti su kutomis šalimis, be išlygų mokės angliškai.

    Taip, jei dirbi transporto vadybininku įmonėje kur dirba vien furistai ukrainiečiai, tada taip, rusų kalba būtina. Bet čia specifinė sritis, kaip ir darbas įmonėje kuri eksportuoja į NVS šalis.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Be užsienio kalbų vargiai darbą gausi: Vilniuje reikia vienų, Kaune – kitų

    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...HtKolCHB53DFVQ

    Komentuoti:


  • Darius_
    replied
    Parašė Marux Rodyti pranešimą

    akcentas buvo tame, kad VNO dirba žmogus nemokantis ar nenorintis bendrauti valstybine kalba.
    Apie tai reikėjo informuoti Oro uosto administraciją. Gal perkėlė į kitą temą, nes vieno žmogaus asmeninė patirtis neturi didelės vertės šiai temai, kur kalbama apie naujas kryptis ir oro uosto plėtrą?

    Komentuoti:


  • Marux
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą
    Man atrodo ne istrintas o perkeltas i uzsienio kalbos Lietuvoje.
    akcentas buvo tame, kad VNO dirba žmogus nemokantis ar nenorintis bendrauti valstybine kalba.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Paskutiniu metu čia jau nebėra kuo stebėtis. Lietuvoje pilna darbininkų iš Ukrainos, ir įdomu ar labai didelis procentas jų puola mokytis lietuvių kalbą. Įdomu kaip yra vidurio Lietuvos regionuose, kur jaunesnioji karta rusų kalbos nemoka? O juk nemažai apie 30 metų žmonių jau dirba vadovaujantį darbą ir turi kažkaip susikalbėti su darbininkais. Aš galiu pasakyti tik už Vilnių ir Vilniaus regioną - kiek teko bendrauti su jais, aiškiai matau kad jie kalbinio barjero Vilniuje ir aplink nejaučia ir lietuvių kalbos mokytis didelio poreikio nemato. Įdomu, kaip yra tarkim Kaune?
    Turbūt panašiai kaip ir Vilniuj. Čia irgi didelė dalis 30mečių ir jaunesnių dalis negalėtų susišnekėti rusiškai apart elementarių frazių.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Shernas Rodyti pranešimą
    Skelbime valstybinės kalbos mokėjimas neakcentuojamas
    Šitas reikalavimas nekeliamas net LRS nariams ir Lietuvos prezidentui.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Paskutiniu metu čia jau nebėra kuo stebėtis. Lietuvoje pilna darbininkų iš Ukrainos, ir įdomu ar labai didelis procentas jų puola mokytis lietuvių kalbą. Įdomu kaip yra vidurio Lietuvos regionuose, kur jaunesnioji karta rusų kalbos nemoka? O juk nemažai apie 30 metų žmonių jau dirba vadovaujantį darbą ir turi kažkaip susikalbėti su darbininkais. Aš galiu pasakyti tik už Vilnių ir Vilniaus regioną - kiek teko bendrauti su jais, aiškiai matau kad jie kalbinio barjero Vilniuje ir aplink nejaučia ir lietuvių kalbos mokytis didelio poreikio nemato. Įdomu, kaip yra tarkim Kaune?

    Komentuoti:


  • Shernas
    replied
    Parašė Marux Rodyti pranešimą
    Bet ji ją naudojo ne kaip užsienio kalbą, o su lietuviais taip šnekėjo.
    Skelbime valstybinės kalbos mokėjimas neakcentuojamas

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Tai gal atvykusi į Lietuvą iš draugiškos Ukrainos?

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Mes suprantam, kad taip neturėtų būti. Skelbimą irgi įdėjau bei pateisinau tik juokais, bet, kaip bebūtų, techniškai jame ir nėra tokio reikalavimo. Pvz. būna skelbimų, jog reikia labai sklandžiai mokėti lietuvių kalbą, tarkim, kokiam interjero dizaino salone aptarnaujant klientus. Kita vertus, mano mama pensijinio amžiaus viena pirmą kartą skrido į vakarus, vieną iš didžiųjų UK oro uostų bei po to atgal, tai angliškai nemokėdama kažkaip vistiek nuskrido, o juk reikia susigaudyt terminaluose, vartuose ir pan. Ilgainiui dar keli skrydžiai, net bagažas buvo pamestas! Išsisuko.

    Dėl atlyginimų buvo pasakyta tiesa, kažkada buvo skalbiamas jų siūlomas atlyginimas šiai pozicijai, tai ant tiek jis mažas, kad ne mėnesinis nurodytas, o valandinis. Dabar jau, panašu, gėda ir skelbti tą valandinį ant kiek mažas, jog skelbime nenurodoma.

    Komentuoti:


  • Marux
    replied
    Bet ji ją naudojo ne kaip užsienio kalbą, o su lietuviais taip šnekėjo.

    Komentuoti:


  • Ciurlionis
    replied
    Sunkiai suprantama, kodėl yra apskritai rusų kalba įtraukta?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Marux Rodyti pranešimą
    Vno nustebino, blogaja prasme, patikros punkte dirbanti pareigūnė. Su keleiveis bendravo tik rusų kalba. Prašų proiti, čei čimodan, ei slušaite, či eto čemodan, židkast vnio ir t.t. Ar Vilniuje jau toks trūkumas žmonių mokančių valstybinę kalbą.
    Už tokį mažą atlyginimą, kurį moka LOU, tikrai sunku.
    Paskutinis taisė Lettered; 2019.03.17, 11:52.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Na panašu, kad reikalavimus atitinka. Šnekėjo pasirinktinai blogesniąją rusų k., o anglų pasiliko rezervui (užsienyje įgytas vidurinio išsilavinimo atestatas, tikėtina, taip pat yra):

    https://www.cvbankas.lt/keleiviu-pat...iuje/1-5747937
    Click image for larger version

Name:	RU.jpg
Views:	60
Size:	163,1 kB
ID:	1707561

    Komentuoti:


  • Marux
    replied
    Vno nustebino, blogaja prasme, patikros punkte dirbanti pareigūnė. Su keleiveis bendravo tik rusų kalba. Prašų proiti, čei čimodan, ei slušaite, či eto čemodan, židkast vnio ir t.t. Ar Vilniuje jau toks trūkumas žmonių mokančių valstybinę kalbą.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Labai labai labai geras Liudviko Andriulio tekstas FB apie anglų kalbos mokėjimo svarbą. Šitas tekstas yra toks gerulis, kad būtina jį skaityti visą čia ir dabar.



    Prie to paties ir neblogas Užkulnio rašinys ta pačia tema

    Užkalnis. Nemoki angliškai? Turi problemą

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=80294983
    Tiesos yra, nors aišku viskas grossly exaggerated.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Anglų kalbos mokėjimas ar nemokėjimas daug pasako apie žmogų. Pvz. mano amžiaus grupėje jei sutikti (sąlyginai socialų) anglų kalbos nemokantį žmogų, tai didžiausia tikimybė, kad jis bus koks juodadarbis budulis. Su jais aš nesilyginu, stengiuosi neaktualizuoti jų ir jiems įtikti nenoriu...

    Vyresni manęs nedomina, kita karta, kitos realijos, aišku suprantu, kad jie savo nemokėjimu užkrauna visus papildomomis problemomis.
    Paskutinis taisė PoDV; 2019.02.06, 23:23.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Labai labai labai geras Liudviko Andriulio tekstas FB apie anglų kalbos mokėjimo svarbą. Šitas tekstas yra toks gerulis, kad būtina jį skaityti visą čia ir dabar.

    Praėjusią savaitę premjeras Skvernelis atsainiai numetė, kad anglų kalbos mokėjimas yra šalutinis bei nebūtinas politikui įgūdis, ir tegu mokytojai gerai moka kalbas, o kitiems nebūtina.

    Anglų kalbos mokėjimas yra pagrindinis sėkmės įgūdis ir lietuviui, ir Lietuvai.

    Angliškai nemokantis žmogus Lietuvoje visuomet turės itin ribotą augimo potencialą, o nemokantys angliškai vaikai iš esmės yra pasmerkti skurdui - jei šiandien be anglų kalbos dar kažkaip prasimaitina žmonės, tai rytoj be anglų kalbos kelias yra iš esmės link konteinerio ir pašalpos.

    Tai, kad mūsų šalis kaip vienetas yra iš esmės angliškai nekalbantis kolūkietis, yra didžiausia šalies problema ir stipriausias vystymosi stabdis, ir turi nebūti jokios tolerancijos anglų kalbos nemokėjimui, bei didžiulis dėmesys skiriamas tos kalbos mokymui ir mokymuisi - esminės problemos sprendimui.

    Angliškai nemokantis politikas neskaito naujausių knygų, straipsnių ir naujienų. Toks negali bendrauti su šviesesnio proto kolegomis Vakaruose ir iš jų mokytis, negali užmegzti labai svarbių asmeninių ryšių, kartais kritiškai svarbių įtemptais momentais. Toks politikas lieka kaimo avinu, savo žinias, patirtį ir įgūdžius gaunančiu tik iš mažyčio, užpuvusio savo kaimelio aplinkos, kuriame visi kiti yra tokie patys, kaip jis, ir iš jų nieko negali išmokti. Provincialus politikas yra didžiulė bausmė ir gėda šaliai, nes jis užima poziciją, kurią galėtų užimti talentingas, išsilavinęs ir didelį augimo potencialą turintis žmogus.

    Angliškai nemokantis verslininkas neišnaudoja 99,99% savo ir savo įmonės potencialo - negali kalbėtis nei su klientais, nei su tiekėjais, nei su naujų technologijų pardavėjais, nei su užsienio valstybės tarnybomis - jis negali eksportuoti ir negali plėstis, nes Lietuva maža, angliškai jis nemoka, gaminti užsienietiškai irgi, nes nemoka angliškai ir visas tas internetas jam nenaudingas - jis, kaip ir avinas politikas, verda savo sultyse, netobulėja, ir nekuria sau ir savo šaliai tiek vertės, kiek galėtų. Tokius verslinkus išnaikina natūrali atranka - kiti verslininkai, kurie moka angliškai, moka eksportuoti ir moka mokytis ne iš kaimyno, o iš geriausių pasaulyje. Lietuvos bėda yra ta, kad natūrali atranka reiškia, kad daug mūsų verslininkų išnaikins konkurentai iš šalių, kur didesnis procentas žmonių moka angliškai.

    Angliškai nemokantis mokytojas toliau gamina tokius pat kaimo avinus, nes naudojasi tokių pat angliškai nemokančių avinų rašytais pasenusiais lietuviškais vadovėliais ir supelijusia Lietuvos ugdymo programa. Angliškai nemokantis mokytojas neturi galimybės perskaityti naujausių pedagogikos vadovėlių, naudotis Khan Academy, ieškoti modernių metodų, užduočių, krypčių, negali nuvažiuoti į užsienio konferenciją ir negali turėti mokytojų-draugų kitose šalyse, su kuriais galėtų pasitarti. Angliškai nemokantis mokytojas yra visiškai nulinės vertės - visi angliškai nemokantys mokytojai turi būti atleisti iš darbo nedelsiant, dar šiandien, nes su savo bukais vadovėliais, tarybiniais metodais ir pasenusiomis programomis daro daugiau žalos, nei naudos.

    Angliškai nemokantis valdininkas yra valdininkas iš Tarybų Sąjungos - nes jis negali nuvažiuoti į kitą ES instituciją ir pamatyti, kaip dirbama ten. Jis negali internete mokytis, gauti informacijos, reikalingos geresniems sprendimas priimti. Jis dirba taip, kaip dirbo jo buvęs viršininkas, kuris dirbo kaip dirbo jo buvęs viršininkas, kuris pradėjo dar tarybų sąjungoje. Nes tik anglų kalbos mokėjimas atneša naujo kraujo, naujo vėjo, naujų žinių. Kol mes ministerijose, savivaldybėse, valstybės įmonėse turėsime angliškai nemokančių žmonių, negalime tikėtis, kad tos įstaigos dirbs kaip Vakaruose - dirba ne ministerijos, dirba jose dirbantys žmonės. Vilniaus Savivaldybėje laisvai angliškai kalbantis žmogus yra vis dar didžiulė retenybė, tai neatrodo problema merui - tai ko mes iš tokios savivaldybės galime tikėtis?

    Angliškai nemokantis pilietis darbo rinkoje yra neįgalus - jis negali užimti aukštesnės pozicijos, vadovaujančios pozicijos, jo nepriims į darbą jokia tarptautinė įmonė, kurioje galima mokytis iš daug platesnio rato specialistų. Angliškai nemokančio piliečio atlyginimas yra daug mažesnis, nei mokančio, ir nemokančio perspektyvos yra daug daug prastesnės. Angliškai nemokantis pilietis yra neturtingas, piktas ir pavojingas - jis renka prastus politikus, nes apie pasaulį sužinant iš lietuviškos televizijos užsienio žinių apžvalgos jam tiesiog trūksta platesnės pasaulėžiūros ir išsilavinimo. Angliškai nemokantis pilietis dažniau vartoja rusiškas žinias, portalus ir tuomi labiau linkęs tikėti rusų propaganda.

    Esu ne kartą sakęs, kad Lietuvoje anglų kalbą reikėtų paskelbti vienintele valstybine bent dešimčiai metų. Visa tauta turi išmokti angliškai vien tam, kad gebėtų pasinerti į pasaulinę, o ne mūsų kaimelio informacinę ir kultūrinę erdvę. Man keista, kad praėjus beveik trisdešimčiai metų kalbame apie anglų kalbos mokėjimo svarbą - apie tą svarbą žmonės kalbėjo dar kokiais 1988, vos papūtus laisvės vėjui. Ne kalbėti apie anglų kalbos svarbą, o tiesiog gerai kalbėti angliškai reikia - kitaip balanos gadynė tęsis ir toliau, o mes toliau liksime uždaryti nematomoje mentaliteto Tarybų Sąjungoje.

    https://www.facebook.com/liudve/posts/10156028345837036
    Prie to paties ir neblogas Užkulnio rašinys ta pačia tema

    Užkalnis. Nemoki angliškai? Turi problemą

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=80294983

    Ir ne jis vienas: pilna juk ir Europarlamente iškasenų, kurios tik per vertėjus bendrauja. Ir visada sugeba atsikirsti: „O čia mes ne vieni lietuviai tokie, yra ir graikų, ir portugalų, kurie savo kalbomis kalba.“ Lietuvis visada ras būdą pasiteisinti, kad jis ne vienas apsileidęs.
    Paskutinis taisė John; 2019.02.06, 22:53.

    Komentuoti:

Working...
X