Vilniaus miesto savivaldybė

[John]

Kodėl tada vėl veržiasi į politiką, jei viskas jau buvo užp...ę? Versle galėtų dirbti ramiai be jokio viešumo ir dar už daugiau, kaip pvz. jo administratoriaus direktorius Poderskis.

Kokiam dar versle? Kas priims žmogų, visą gyvenima dirbusį visokius mediocre valdiškus ir sąlyginai low level politinius darbus (teisingumo ministras realiao nesiskaito) į gerai apmokamą privataus sektoriaus poziciją? O EP realiai nėra politinė pozicija, nes dirbti ten realiai nieko nereikia, niekas nekritikuoja ir neišsipisinėja, alga kaip neblogo vidutinio lygio menedžerio. Easy life.

[digital]

Tai žmona gi uždirba.

[John]

Kadangi viename Šimašiaus susitikime su potencialiais rinkėjais dalyvavau asmeniškai ir turėjau galimybę užduoti klausimų, tai klausiau apie tai, ką ir kada Šimašius darys, kad pasiektų LP rinkiminiame plakate deklaruojamą siekį "sujungti visą Europą greitaisiais traukiniais". Gavęs klausimą Šimašius nusišypsojo savo plačia Šimašiška šypsena ir net nebandęs atsakinėti pripažino, kad "naaa čia toks truputį populistinis šitas pažadas, manau patys suprantat". Suprask, nesąmonę kažkokią parašėm, bet tiesiog noriu, kad mane išrinktų. Tai už nuoširdumą ir atvirumą respect.

Šiaip, imho, akivaizdu, kad Šimašiui visiškai bbd ta politika ir tiesiog atėjo laikas užsikalti šiek tiek babkių, apsitvarkyti buitį, gal naują tačką nusipirkti, o gal ir kokį įdomesnį dviratį. Nes visą gyvenimą dirbus visokiuose NGO ir valdiškose institucijose Lietuvoje, įskaitant meru, ir neimamt didelių kyšių (tikėtina, daug neėmė), anksčiau ar vėliau atsiranda poreikis gauti šiek tiek didesnę algą, nei supermarketo kasų darbuotojai.

[Lettered]

Šimašius nori padorios algos EP, o visa kita jam dzin (jam jau viskas dzin buvo, kai dar 2 metus dirbt turėjo meru).

Kodėl tada vėl veržiasi į politiką, jei viskas jau buvo užp...ę? Versle galėtų dirbti ramiai be jokio viešumo ir dar už daugiau, kaip pvz. jo administratoriaus direktorius Poderskis.

[ttttt]

(jam jau viskas dzin buvo, kai dar 2 metus dirbt turėjo meru).

Ironiška, kad per tą laiką padarė Vilniui daugiau naudos, nei per 6 metus prieš tai. Nors gal labiau nauja žmona, o ne jis.

[mantasm]

Šimašius nori padorios algos EP, o visa kita jam dzin (jam jau viskas dzin buvo kai dar 2 metus dirbt turėjo meru).

Ir nori iki tiek, kad net atvažiavo agituot į suburbiją. Gaila nesigavo nueit į susitikimą. Bet tikiu, kad kas nors uždavė klausimą ar pono „pasirinkau gyventi centre ir priemiesčių problemos man nerūpi“ požiūris pasikeitė kai norisi pakliūt į šiltą vietą

[Stadionas]

Ačiū už detalų atnaujinimą, bet like'inti šito ranka nesikelia. Čia šiaip viskas aišku, kaip ir aišku kas bus dar bent 3 metus, bet asmeniškai man šioje situacijoje įdomu kaip dabar jaučiasi Šimašius (kurio vienintelis geras darbas per 2 kadencijas buvo daugmaž ok dviračių infrastruktūros lygio pasiekimas) kuris skatino savo rinkėjus balsuoti už šitą kaimo klouną ir pasakojo, kaip kaimo klounas tęs jo darbus.

Vienintelis pliusas kurį aš matau, tai kad kai po kažkiek metų teks švaistyt milijonus viso šito šūdo pertvarkymui, galima bus bent jau kažkiek sutaupyt ir naudoti tuos pačius granitinius bortus

Šimašius nori padorios algos EP, o visa kita jam dzin (jam jau viskas dzin buvo, kai dar 2 metus dirbt turėjo meru).

[Arunasx]

Na aš išskirčiau to dvi priežastis. Pirma yra pajamos, tokiuose rajonuose butai dar įperkami. Antra priežastis yra ta, kad jaunos šeimos arba atvyksta ne iš Vilniaus, arba tiesiog neįsivaizduoja, kokia ten fauna dabar gyvena. Žinau, ką sakau, užaugau Karoliniškėse. Jeigu 1982 metais tai dar buvo maždaug so-so, tai 2002 jau buvo zombių rajonas. Ypač ta pusė kuri aplink “Vaivorykštę”.

Na manyčiau labai priklauso nuo konkretaus namo/laiptinės. Žinojau konkrečiau ir prie tos Vaivorykštės, kurios dauguma net nežino, todėl nereikia labai užapvalinti.

[Maalinauskas]

Tokioje padėtyje tikrai sudėtinga surasti bendrų vardiklių.

Pamenu kaip forumas buvo mane užsipuolęs (nu gerai, ne visai užsipuolęs, bet reakcija buvo skausminga), kai išdrįsau parašyti kad man dzin bendros namo gyventojams skirtos erdvės, nes nerandu su kitais namo gyventojais nieko bendro.

[Sula]

Na, lyginti su 2002 metais gal ne visai korektiška, nes nuo tada praėjo jau daugiau nei 20 metų. Per tą laiką situacija smarkiai pasikeitusi, daug „zombių“ (ir šiaip, pirmųjų tų butų gyventojų) tiesiog išmirė. Prieš 20 metų situacija apskritai buvo daug blogesnė nei dabar.

Tiesiog mėginu užčiuopti, kur dabar krypsta situacija, nes, sakyčiau, dar prieš 6-7 metus naujų jaunų gyventojų buvo labai mažai, tai dažniausiai buvo tų pirmųjų gyventojų vaikai. Dabar jau šiek tiek kitaip.

Apibendrinti labai sudėtinga, nes padėtis skiriasi.
Mano dukra gyvena sename daugiabutyje Žirmūnuose. Tai jų name santykis maždaug toks:
30% - seni gyventojai pensininkai
30% - vidutinio amžiaus gyventojai, pirmųjų palikuonys arba išsikeitę, nusipirkę seniai
30% - jaunesnės šeimos nusipirkusios per pastaruosius keliolika metų
10% - laikini nuomininkai
Yra namų, kur proporcijos kitokios.
Tokioje padėtyje tikrai sudėtinga surasti bendrų vardiklių.

[abruo]

Na, lyginti su 2002 metais gal ne visai korektiška, nes nuo tada praėjo jau daugiau nei 20 metų. Per tą laiką situacija smarkiai pasikeitusi, daug „zombių“ (ir šiaip, pirmųjų tų butų gyventojų) tiesiog išmirė. Prieš 20 metų situacija apskritai buvo daug blogesnė nei dabar.

Tiesiog mėginu užčiuopti, kur dabar krypsta situacija, nes, sakyčiau, dar prieš 6-7 metus naujų jaunų gyventojų buvo labai mažai, tai dažniausiai buvo tų pirmųjų gyventojų vaikai. Dabar jau šiek tiek kitaip.

[Obi-Wan Kenobi]

Man tai džiugu, kad jaunos šeimos perka butus ir sovietiniuose komiblokuose, ir, kiek teko šnekėtis, mato sovietiniuose rajonuose nemažų privalumų – daug žalumos, jokių tvorų, didesnė insoliacija nei naujos statybos daugiabučiuose, pro langus matosi ne kaimyno kambarys, o kiemas, ir pan. Dar pridėk mažesnę buto kainą už tą patį kambarių skaičų (o ir apskritai butų plotai kambarių skaičiui yra didesni, nes komiblokuose yra atskiros virtuvės). Problema tik tame, kad senųjų gyventojų, kurie viską stabdo, dar yra pernelyg daug. Bet dar po 10 metų, manau, situacija bus žymiai geresnė.

Na aš išskirčiau to dvi priežastis. Pirma yra pajamos, tokiuose rajonuose butai dar įperkami. Antra priežastis yra ta, kad jaunos šeimos arba atvyksta ne iš Vilniaus, arba tiesiog neįsivaizduoja, kokia ten fauna dabar gyvena. Žinau, ką sakau, užaugau Karoliniškėse. Jeigu 1982 metais tai dar buvo maždaug so-so, tai 2002 jau buvo zombių rajonas. Ypač ta pusė kuri aplink “Vaivorykštę”.

[Bmweda]

Nedžiugu ar neperka?

Perka naujesnę statybą su parkingu mieste arba kotedžas/namas suburbijoj.

[mantasm]

Tavo burbule taip, mano ne

Nedžiugu ar neperka?

[Bmweda]

Man tai džiugu, kad jaunos šeimos perka butus ir sovietiniuose komiblokuose.

Tavo burbule taip, mano ne

[abruo]

Man tai džiugu, kad jaunos šeimos perka butus ir sovietiniuose komiblokuose, ir, kiek teko šnekėtis, mato sovietiniuose rajonuose nemažų privalumų – daug žalumos, jokių tvorų, didesnė insoliacija nei naujos statybos daugiabučiuose, pro langus matosi ne kaimyno kambarys, o kiemas, ir pan. Dar pridėk mažesnę buto kainą už tą patį kambarių skaičų (o ir apskritai butų plotai kambarių skaičiui yra didesni, nes komiblokuose yra atskiros virtuvės). Problema tik tame, kad senųjų gyventojų, kurie viską stabdo, dar yra pernelyg daug. Bet dar po 10 metų, manau, situacija bus žymiai geresnė.

[MedinisStrazdas]

Tikrai netiesa. Kadangi turiu galimybę tiesiogiai lyginti tiek senos, tiek naujos statybos daugiabučių aplinką. Žinoma, ne viskas yra tik 100% taip ar kitaip, bet trendas yra labai akivaizdus: naujesnės statybos, ypač geresnėse vietose esančiuose ir brangesniuose daugiabučiuose, žmonės yra gerokai iniciatyvesni ir neturi "ai vistiek niekas nepasikeis" arba "kodėl niekas nieko nedaro" požiūrio.

Kaip gyvenantis ekonominės klasės naujuose daugiabučiuose kaip tik matau priešingai, mentalitetas lygiai toks pat, ypač automobilių statymo atžvilgiu. Gal prabangiuose rajonuose ir kitaip, bet manau ten ir sovietmečiu buvo kitaip.

[taccido]

Įdomu jie naujų namu kvartalas su aptverta nuosava teritorija, ty reiškia savivaldybė netvartko teritorijos, kiek kainuoja priežiūra tos teritorijos keikvienam butui?

Sakyčiau, kad nuosavų namų kvartaluose teritorijos priežiūra kainuoja daugiau, nes dideli valstybinės žemės plotai, naujai asfaltuotos gatvės būna perteklinio pločio. Be to, viešasis transportas veža mažiau keleivių, šiukšliavežės padaro daugiau kilometrų, apšvietimas pasitarnauja mažesniam žmonių skaičiui ir t. t.

[Bartas1]

Kalbėti, kad apie 1944 1945 metus Vilniuje buvo ypač daug lietuvių - sakyčiau labai naivoka.

O kur radote tokį teiginį? 1944 m. lietuvių buvo apie 8 tūkst., 90 tūkst. užsirašė lenkais, tačiau pvz. 1939 lietuviais užsirašė ~30 proc. vilniečių, o 1942 m- 20,5%. Aišku, jų dauguma „repatriavo“į Lenkiją.

Dabartiniai vilniečiai pradeda formuotis tik 1990 metais

Supratama. Nauja epocha atneša savas kultūrines ir ekonomines preferencijas. Tas pats sakytina ir apie dabartinių kauniečių ar šiauliečių formavimąsi. Svarbiausias momentas, - kokią įtaką miesto gyventojams padarė sovietmetis (nes ankstesnių laikotarpių įtaka gana minimali) ir čia gana akivaizdu, kad provincijos miestuose šis palikimas ryškiau matomas.

Lietuvoje yra du miestai taip masiškai praradę savo tapatybę - tai Vilnius ir Klaipėda.

Dėl Klaipėdos (taip pat ir krašto!) sutinku. Na o dėl graudaus stereotipo apie prarastą vilnietišką tapatybę norėtųsi padiskutuoti. Visų pirma klausimas, kokios būtent miesto tapatybės dalies pasigedote? Nes vien per 20a. miesto tapatybė keitėsi 5 kartus. Rusijos imperijos su bažnyčiomis paverstomis cerkvėmis, Jekaterinos ir Koriko paminklais, vokiškos kaizerinės okupacijos badmečio ir ordnungo, ar šovinistinio Bocianskio Wilno?
Žydišką tapatybės dedamąją prarado visi Rytų Europos regiono miestai ar miesteliai, taip kad šiame kontekste Vilnius niekuo ne išskirtinis. Lenkų Vilniuje taip pat liko pakankamai nemažai, aišku vieni išvyko, kiti atvyko, bet Vilnius visada buvo toks.

[vytauc]

Tas tremtinio palikuonio “gavo” būtent ir parodo latentinį “homo soveticus”. Sovietų sąjungoje butai buvo statomi už biudžeto lėšas, kurios iš kažkur juk turėjo atsirasti. Tiesiog atlyginimai buvo maži, ta saskaita lėšos buvo nukreipiamos tame tarpe ir butų fondo plėtrai. Tai yra įrodyta vakarų ekonomistų darbuose apie “housing economy”.
Ir nereikia čia postringaut apie “iškaikytinius” sovietų laikais. Visi buvo mažiau ar daugiau išlaikytiniai.

O štai ir ad hominem - visų pralaimėtų diskusijų palydovas.

Sovietinės sistemos pagrindas ir buvo - panaikinti privačią nuosavybę, visas gėrybes perskirstyti ne pagal sukurtą vertę, o pagal atstumą iki skirstytojų. Tokioje aplinkoje užaugo bent dvi kartos, kurios tikisi, kad laiptinę perdažyti turi valdžia, ir valdžia taip pat turi duoti butą, vietoje to, kurį sudegino kaimynas, o tu buvai neapsidraudęs.

Visur, kur žmonės statėsi patys, iš savo uždirbtų pinigų - tvarka apčiuopiamai geresnė, nei ten, kur gyvena pašalpiniai našarnikai. Ir tai yra faktas, ir tai yra būdinga visoms be išimties šalims.