Vilniaus miesto savivaldybė

[vytauc]

Ten daugiau bardako, nes gyvena daugiausia pensininkai, mažas pajamas gaunantys, daug išnuomotų visokiems statybininkams. Ne komunizmas esmė, naujesniuose namuose tas pats metalitetas. Tiesiog tie namai naujesni, kiemai naujesni, dar nespėjotiek nudrožt. Senuose tarybiniuose namuose laiptinių neremontavo nuo pastatymo, naujesniuose taip pat, nors ir ten reiktų jau.

Mano AtA seneliai, grįžę iš tremties, neturėjo jokių šansų "gauti" butą. Jie jį statėsi kooperatiniu būdu - sovietmečio būsto paskolos alternatyva. Tas namas visada buvo pavyzdiniu: laiptinėmis, kur nuo grindų gali valgyti, autonomine katiline, puikiai apželdinta teritorija ir gyventojų lėšomis įrengta automobilių aikštele. Ir tai tęsiasi ligi šiol - pavyzdinis namas, padėkos raštai iš mero ir tt. Nors dauguma gyventojų yra tie patys pensininkai.

Vakaruose patys baisiausi kvartalai ir namai yra būtent "council housing", kur žmonės būstus "gavo", o ne užsidirbo. Tas pats ir pas mus komiblokynuose. Išlaikytinio mentalas dar niekam nieko gero neatnešė.

[VLR]

Tikrai taip, nepriklausomybės laikais statytuose daugiabučiuose situacija su bendruomeniškumu ir tvarka, vidutiniškai, yra žymiai geresnė. Nors problemų prastesnėse vietose yra - problemų skaičius naujoje statyboje, spėčiau, yra atvirkščiai proporcingas būsto kainai.

kad sovietinės statybos Šeškinės ar Fabijoniškių daugiabučio gyventojai neturi jokių ryšių, bendruomeniškumo, niekuo nesiskundžia ir nėra reiklūs

Taip, tik tai galioja ne tik šiems rajonams, bet visam Vilniui, įskaitant centrą, ir ne tik sovietinės statybos, bet ir tarpukario, carinės ir senesnės statybos daugiabučių gyventojams. Nežinau, dėl ko tiek daug žmonių turi iliuzijų, kad centre tvarkos yra daugiau vien dėl to, kad prieš šimtą ar daugiau metų čia buvo pastatyti gražesni pastatai. Betvarkė čia visiška. Yra per visą centrą gal keliolika senų pastatų, kuriuose įvyko lūžis ir pasidarė gerai (o centre galima pasidaryti labai gerai), bet seni gyventojai čia ne ką skiriasi nuo tavo minėtų daugiabučių gyventojų, o didelė dalis naujųjų yra cinikai, kuriems niekas nėra įdomu (išskyrus kur prisiparkuoti, tai - visada įdomu).

[John]

Ten daugiau bardako, nes gyvena daugiausia pensininkai, mažas pajamas gaunantys, daug išnuomotų visokiems statybininkams. Ne komunizmas esmė, naujesniuose namuose tas pats metalitetas. Tiesiog tie namai naujesni, kiemai naujesni, dar nespėjotiek nudrožt. Senuose tarybiniuose namuose laiptinių neremontavo nuo pastatymo, naujesniuose taip pat, nors ir ten reiktų jau.

Tikrai netiesa. Kadangi turiu galimybę tiesiogiai lyginti tiek senos, tiek naujos statybos daugiabučių aplinką. Žinoma, ne viskas yra tik 100% taip ar kitaip, bet trendas yra labai akivaizdus: naujesnės statybos, ypač geresnėse vietose esančiuose ir brangesniuose daugiabučiuose, žmonės yra gerokai iniciatyvesni ir neturi "ai vistiek niekas nepasikeis" arba "kodėl niekas nieko nedaro" požiūrio. Atitinkamai veikia ir daugiabučių priežiūros kompanijos ir net pati VMS, nes puikiai supranta, kad sovietinės statybos Šeškinės ar Fabijoniškių daugiabučio gyventojai neturi jokių ryšių, bendruomeniškumo, niekuo nesiskundžia ir nėra reiklūs. Naujos statybos daugiabutyje Šnipiškėse gyventojai kur kas daugiau komunikuoja tarpusavyje, identifikuoja problemas ir koordinuoja savo bendravimą su įvairiomis institucijomis, net jei nėra įsteigę bendrijos. Abu šiuo atvejus esu bandęs (ir bandau realiu laiku) first hand ir būtent žmonių faktorius čia yra bene pats svarbiausias. Vėlgi, tai ne vienintelis faktorius, nes yra ir kitų faktorių, bet žmonių faktorius yra labai svarbus ir jis, kaip taisyklė, labai skiriasi senos vs naujos statybos daugiabučiuose.

[Obi-Wan Kenobi]

Ten daugiau bardako, nes gyvena daugiausia pensininkai, mažas pajamas gaunantys, daug išnuomotų visokiems statybininkams. Ne komunizmas esmė, naujesniuose namuose tas pats metalitetas. Tiesiog tie namai naujesni, kiemai naujesni, dar nespėjotiek nudrožt. Senuose tarybiniuose namuose laiptinių neremontavo nuo pastatymo, naujesniuose taip pat, nors ir ten reiktų jau.

[vytauc]

Komunizmas, t.y. sovietinė santvarka jau seniai ne pagrindinis faktorius. Užaugo "post-sovietinio laukinio kapitalizmo" karta. Viskas, kas už buto ribų, ne mūsų nuosavybė, aplinka gali būti apdergta, sienos apsilupusios, šaligatviai, kiemai. Patys vaikšto su hilfygeriais ir važinėja tiuninguotom audinėm. Mentalitetu primena Harlemo juodaodžius, kurie deda paauksuotus ratų diskus, o gyvena šiukšlyne.

Būtent komunizmas. Nes didžiausias bardakas yra būtent sovietiniuose komiblokuose, kur žmonės gavo butus pagal "paskyrimą" ir viskuo rūpindavosi "žekas". Viskas buvo visų ir niekeno. Tas pats mentalas persikėlės ir jų vaikams / anūkams.

Visur, kur žmonės statėsi ir įsirenginėjo namus už savo pinigus - viskas kitaip. Sovietmečiu tai būdavo kooperatiniai namai, dabar - naujakurių bendrijos tiek daugiabučiuose, tiek privačių namų kvartaluose.

[Arunasx]

Na suprantu, kad skaudu, bet žiūrim ką turim.1931 m. metai, lietuvių 0,8 proc, lenkų 65,5 proc., žydų 27,8 proc. Viso gyventojų 196,345. 1959 metai. Lietuvių 34 proc., lenkų 20 proc., rusų 29 proc., viso gyventojų 236,100. 2001 metai lietuvių 57,5 proc., lenkų 18,9 proc., rusų 14,1 proc., viso gyventojų 553,904. Iki 1992 pridėkite dar karinius dalinius.
Papildomai 1944 metais Vilniaus gyventojų skaičius - 110 000.
Tad sukis kaip nori, skaičiai kalba patys už save.

Man nėra skaudu, nes kažkokia nesąmonė. Iš kur ištraukta 1990 metų riba? O 1970 ar 1980 metais vilniečių nebuvo?

[udrius]

Kliedesys.

Na suprantu, kad skaudu, bet žiūrim ką turim.1931 m. metai, lietuvių 0,8 proc, lenkų 65,5 proc., žydų 27,8 proc. Viso gyventojų 196,345. 1959 metai. Lietuvių 34 proc., lenkų 20 proc., rusų 29 proc., viso gyventojų 236,100. 2001 metai lietuvių 57,5 proc., lenkų 18,9 proc., rusų 14,1 proc., viso gyventojų 553,904. Iki 1992 pridėkite dar karinius dalinius.

Papildomai 1944 metais Vilniaus gyventojų skaičius - 110 000.

Tad sukis kaip nori, skaičiai kalba patys už save.

[Arunasx]

Kalbėti, kad apie 1944 1945 metus Vilniuje buvo ypač daug lietuvių - sakyčiau labai naivoka.

Sutinku.

Dabartiniai vilniečiai pradeda formuotis tik 1990 metais.

Kliedesys.

[udrius]

Ne viskas taip paprasta su Vilniumi. Yra ir kita, nutylėta, istorijos pusė. 1944 metais prasideda lenkų repatriacija iš Vilniaus krašto. Oficiali data - 1944 m. gruodžio 28 d. "Iš viso 1944–1946 m. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, lietuvių repatriacinės įstaigos duomenimis, užsiregistravo 361 024 asmenys" , "Daugiausia užsiregistravo Vilniaus (per 111 tūkst.), Riešės (apie 41 tūkst.), Jašiūnų (per 33 tūkst.) ir Nemenčinės (apie 29 tūkst.) repatriaciniuose punktuose" . "LSSR vyriausiojo atstovo duomenimis, iš viso iš Rytų ir Pietryčių Lietuvos 1944-1947 m. išvyko per 169 tūkst. asmenų" . "1945 m. daugiausia vyko Vilniaus miesto gyventojai: iki 1945 m. pabaigos iš čia buvo išvykę daugiau kaip 56 tūkst. asmenų" . 1946 metais "Daugiausia asmenų išvyko iš Vilniaus (daugiau kaip 32 tūkst.), Riešės (apie 13 tūkst.), Jašiūnų (6,5 tūkst.) ir Naujosios Vilnios (apie 6 tūkst.)". Iš Vilniaus išvyko praktiškai visa lenkų inteligentija. O vietoje to gavome "Vien 1946–1947 m. Lietuva sulaukė apie 123 tūkst. atvykėlių iš SSSR".

Plačiau: Vitalija Stravinskienė, PIETŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ REPATRIACIJA Į LENKIJĄ (1944 M. PABAIGA–1947 M.)

Kalbėti, kad apie 1944 1945 metus Vilniuje buvo ypač daug lietuvių - sakyčiau labai naivoka. Dabartiniai vilniečiai pradeda formuotis tik 1990 metais. Lietuvoje yra du miestai taip masiškai praradę savo tapatybę - tai Vilnius ir Klaipėda. Vilniaus situaciją parašiau. Su Klaipėda - čia dar žiauresnė istorija - žudymai plėšimai ir Lietuvos teritorijoje įrengti lageriai vokiečių tautybės asmenims.

[Bartas1]

1. Iki WWII didelę dalį miestiečių sudarė žydai, kuriuos išnaikino holokausto metu.

Visose buvusiose Respublikos žemėse žydai miestuose ir miesteliuose sudarė bene didžiausias bendruomenes. Pvz. Varšuvoje, nepriklausomybės pradžioje, žydai sudarė virš 40% visų miestečių populiacijos. Kita vertus, nereikia įsivizduoti, kad žydai buvo kažkoks miestietiškos kultūros etalonas.
Pasak rašytojo ir žurnalisto Izraelio Coheno, kuris lankėsi Vilniuje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir Strašūno bibliotekoje rinko medžiagą Vilniaus žydų istorijos studijai, trys ketvirtadaliai 1938 metų Vilniuje gyvenusių žydų priklausė nuo labdaringų filantropinių organizacijų ar asmenų paramos, o keturi penktadaliai miesto žydų iš vakaro nežinojo, kur pusryčiaus kitą rytą.
https://www.lrytas.lt/bustas/nekilno...-malda-7958567

2. 1940-1944 metais miestų aukštesnis sluoksnis buvo pradėtas naikinti maskolių ir vėliau likusieji emigravo arba buvo išvežti pokario metu.

Miestuose populiacija pasikeisdavo kas keli dešimtmečiai, vieni atvykdavo kiti išvykdavo. Įsivaizavimas, kad kažkokia ženkli miestiečių dalis gyveno daugelį kartų - klaidingas, ypač tokiuose miestuose kaip Kaunas ar Vilnius. Į Kauną tarpukariu susikėlė Vilniaus lietuviai, miestas pildėsi, aišku, ir iš kitų Lietuvos vietovių. Gyventojų skaičius išaugo apie 70%. Visgi Kaune liko nemažai tarpukaryje gyvenusiųjų.

Tas liečia taip pat ir Kauną, kurio dabartiniai miestiečiai iš esmės mažai ką turi su prieškariu, yra suvažiavę nuo Marijampuolės ir kitų kaimų.

Marijampolė buvo penktas Lietuvos miestas prieš karą, ne daug mažesnis už Šiaulius ar Panevėžį Be to dalis Kauno Aleksotas, Freda - Suvalkijoje, taip kad persikėlėliai iš kultūrinės Suvalkijos sostinės miestą tik praturtindavo
https://www.santaka.info/?sidx=61052

[Aleksio]

Kad Vilniuje tų šiukšlynų ir netvarkos gerokai mažiau nei statistiniame vakarų Europos mieste.

Netiesa.

[Arunasx]

Aišku gal SSRS matė situaciją, kad visa tai suvirškins, tai išgelbėjo mus nuo blogiausio scenarijaus Rytų Prūsijos likimo. Būtume per gerai gyvenę, būtume traukęsi su vokiečiais

Gal iš dalies pagelbėjo fronto riedėjimo metu, kad Lietuva jau buvo maskolių padaryta prieš karą ir nesakė, kad tai jau Vokietija. Rytprūsiai gavo tą pirmūnų garbę.

[PoDV]

Pamirštami Lietuvos miestų istorijos 2 esminiai aspektai:
1. Iki WWII didelę dalį miestiečių sudarė žydai, kuriuos išnaikino holokausto metu.
2. 1940-1944 metais miestų aukštesnis sluoksnis buvo pradėtas naikinti maskolių ir vėliau likusieji emigravo arba buvo išvežti pokario metu. Tas liečia taip pat ir Kauną, kurio dabartiniai miestiečiai iš esmės mažai ką turi su prieškariu, yra suvažiavę nuo Marijampuolės ir kitų kaimų. Nešnekant apie visus kitus miestus.

Tai ir kalbu apie esamą gyventojų bazę, kuri pradėjo miestėti po Antrojo pasaulinio karo

Nekeičia fakto, kad Lietuvos struktūra buvo tokia, kad tarpukariu tikrai buvo didelė kaimiška populiacijos dalis, labai mažai miestiečių lietuvių.
Aišku gal SSRS matė situaciją, kad visa tai suvirškins, tai išgelbėjo mus nuo blogiausio scenarijaus Rytų Prūsijos likimo. Būtume per gerai gyvenę, būtume traukęsi su vokiečiais.

[Arunasx]

Pamirštami Lietuvos miestų istorijos 2 esminiai aspektai:
1. Iki WWII didelę dalį miestiečių sudarė žydai, kuriuos išnaikino holokausto metu.
2. 1940-1944 metais miestų aukštesnis sluoksnis buvo pradėtas naikinti maskolių ir vėliau likusieji emigravo arba buvo išvežti pokario metu. Tas liečia taip pat ir Kauną, kurio dabartiniai miestiečiai iš esmės mažai ką turi su prieškariu, yra suvažiavę nuo Marijampuolės ir kitų kaimų. Nešnekant apie visus kitus miestus.

[PoDV]

Lietuvoje tikrų miestų ir miestiečių nėra, įskaitant Vilniaus Senamiestį ar Naujamiestį. Vien dėl to, kad žmonės buvo suvežti komunistų į miestietiškus pastatus nepadarė jų miestiečiais. Pasivaikščiok po Naujamiesčio gyvenamųjų pastatų kiemus - vos ne visi pergrūsti automobiliais, visur vyrauja betvarkė. Pasižiūrėk į laiptinės - daugybė netvarkytos dar nuo sovietmečio, daugybėje nėra net modernios elektros instaliacijos. Patys pastatai apsilupinėję ir neprižiūrėti, apkabinėti žaliais tinkleliais. Pats čia gyvenu - kaimynų dauguma neveiklūs ir tingūs, miestietiškumu ir supratimu, kaip turi būti daromi dalykai tikrame europietiškame mieste čia nekvepia nei iš tolo. Čia labiau 'kiaulė bažnyčioje' atvejis nei tikras miestas.

Reiktų paminėti, kad jaučiasi kartų kaita ir po truputį atsiranda iniciatyvesnių žmonių, bet procesas - smarkiai per lėtas. Nepaisant to, manau, kad ateityje bus galima čia įvesti miestietišką tvarką, bet kol kas čia ja nesišviečia.

Man tai čia yra kaip krešulys, kai Lietuvoje buvo užspausti 19 amžiuje prasidėję urbanizacijos procesai. Viskas prasidėjo 20 amžiaus viduryje, bet sovietizuotai dirbtinai, labai greitai, sukuriant dirbtinai labai prastas sąlygas kaimuose, žmonės nespėjo susitūpėti miestietiškoje aplinkoje, daugiabutyje gyventi iš vis nėra lygis.

Miestėjimo dalykai Europoje vystėsi lėtai, mažiausiai 2 amžius, +ta visa pirklių kultūra.
Lietuva buvo per smarkiai užkonservuota, aišku, kaip bausmė dar už 19 a. tautų pavasario nuotaikas Europoje, paskui pasidavimas prieš SSRS dėl inkorporacijos Baltijos šalių 1940 m. Nors turiu įtarimų kažkaip stebint lietuvių kultūrą, kad čia būtų labiausiai į JAV urbanistiką panaši šalis Europoje, geriausiu atveju, tik 21 amžiuje kažkokie Airijos stiliaus VT rail projektai (su sąlyga, kad Airijos lygis iš vis būtų buvęs pasiektas).

Tai ir šiandien turbūt panašaus greičio procesai Lietuvoje kaip Europoje apie 19 a. pabaigą/20 a. pradžią, nežinau, gal keičiantis kartoms, jau turint bazę gyvenimo mieste, žmonių miestėjimas irgi įmanomas. Nėra totali panacėja suburbijoje gyventi, daugėja info apie tokio gyvenimo trūkumus, nors anksčiau tai buvo laikoma JAV pokarinio gyvenimo auksinis standartas. Plius jei nieks čia mūsų nevys lauk dėl karų, tai kažkokia žmonių bazė miestietiška turbūt bus po 50-100+ metų.

[Obi-Wan Kenobi]

Kad Vilniuje tų šiukšlynų ir netvarkos gerokai mažiau nei statistiniame vakarų Europos mieste. Tik Skandinavijoje sakyčiau situacija geresnė, o visur kitur panašiai arba gerokai blogiau.

Negaliu argumentuot, kad kitur nėra taip baisu, nes užbanins.

[Arunasx]

Kad Vilniuje tų šiukšlynų ir netvarkos gerokai mažiau nei statistiniame vakarų Europos mieste. Tik Skandinavijoje sakyčiau situacija geresnė, o visur kitur panašiai arba gerokai blogiau.

Sutinku. Ble, gal palyginame su kokiu Berlynu pradžiai toli neieškant? Apšnerkštas visas miestas juodai ir visokios kitos blogybės t.t.

[Lettered]

Mentalitetu primena Harlemo juodaodžius, kurie deda paauksuotus ratų diskus, o gyvena šiukšlyne.

Kad Vilniuje tų šiukšlynų ir netvarkos gerokai mažiau nei statistiniame vakarų Europos mieste. Tik Skandinavijoje sakyčiau situacija geresnė, o visur kitur panašiai arba gerokai blogiau.

[Obi-Wan Kenobi]

Lietuvoje tikrų miestų ir miestiečių nėra, įskaitant Vilniaus Senamiestį ar Naujamiestį. Vien dėl to, kad žmonės buvo suvežti komunistų į miestietiškus pastatus nepadarė jų miestiečiais. Pasivaikščiok po Naujamiesčio gyvenamųjų pastatų kiemus - vos ne visi pergrūsti automobiliais, visur vyrauja betvarkė. Pasižiūrėk į laiptinės - daugybė netvarkytos dar nuo sovietmečio, daugybėje nėra net modernios elektros instaliacijos. Patys pastatai apsilupinėję ir neprižiūrėti, apkabinėti žaliais tinkleliais. Pats čia gyvenu - kaimynų dauguma neveiklūs ir tingūs, miestietiškumu ir supratimu, kaip turi būti daromi dalykai tikrame europietiškame mieste čia nekvepia nei iš tolo. Čia labiau 'kiaulė bažnyčioje' atvejis nei tikras miestas.

Reiktų paminėti, kad jaučiasi kartų kaita ir po truputį atsiranda iniciatyvesnių žmonių, bet procesas - smarkiai per lėtas. Nepaisant to, manau, kad ateityje bus galima čia įvesti miestietišką tvarką, bet kol kas čia ja nesišviečia.

Komunizmas, t.y. sovietinė santvarka jau seniai ne pagrindinis faktorius. Užaugo "post-sovietinio laukinio kapitalizmo" karta. Viskas, kas už buto ribų, ne mūsų nuosavybė, aplinka gali būti apdergta, sienos apsilupusios, šaligatviai, kiemai. Patys vaikšto su hilfygeriais ir važinėja tiuninguotom audinėm. Mentalitetu primena Harlemo juodaodžius, kurie deda paauksuotus ratų diskus, o gyvena šiukšlyne.

[Stadionas]

Lietuvoje tikrų miestų ir miestiečių nėra, įskaitant Vilniaus Senamiestį ar Naujamiestį. Vien dėl to, kad žmonės buvo suvežti komunistų į miestietiškus pastatus nepadarė jų miestiečiais. Pasivaikščiok po Naujamiesčio gyvenamųjų pastatų kiemus - vos ne visi pergrūsti automobiliais, visur vyrauja betvarkė. Pasižiūrėk į laiptinės - daugybė netvarkytos dar nuo sovietmečio, daugybėje nėra net modernios elektros instaliacijos. Patys pastatai apsilupinėję ir neprižiūrėti, apkabinėti žaliais tinkleliais. Pats čia gyvenu - kaimynų dauguma neveiklūs ir tingūs, miestietiškumu ir supratimu, kaip turi būti daromi dalykai tikrame europietiškame mieste čia nekvepia nei iš tolo. Čia labiau 'kiaulė bažnyčioje' atvejis nei tikras miestas.

Reiktų paminėti, kad jaučiasi kartų kaita ir po truputį atsiranda iniciatyvesnių žmonių, bet procesas - smarkiai per lėtas. Nepaisant to, manau, kad ateityje bus galima čia įvesti miestietišką tvarką, bet kol kas čia ja nesišviečia.

miestiečių nedaug bet jų yra, o tai ką minit labiau siečiau su "komunizmo" pasekmėm, kurios kaip ir iš jūsų komentaro matom tik pradeda Lietuvoje išsivadėti.