Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Koronavirusas (COVID-19)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Pagal tokią pačią "logiką": kai nešiau savo katiną kastruoti, turėjau pasirašyti kad sutinku ir esu supažindintas, kad yra minimali 0 kablelis kažkiek procentų rizika, kad netgi tokia nesudėtinga procedūra gali pasibaigti kažkokiomis komplikacijomis ar net gyvūno mirtimi. Tai jeigu vadovautis sąmokslo teorijų mąstymu - katino negalima kastruoti, nes tikrai nukraujuos, užsikrės, mirs ar dar bus kitokių bėdų, kastravimas žudo gyvūnus! Bet mano katinas jau 8 metai kaip iškastruotas ir ačiū Dievui, gyvas ir aktyvus (nors jau senjoras).
    einant pas dantistą visada tenka patvirtinti popieriuose, jog nuskausminamieji irgi turi riziką mane nužudyti. vis dar gyvas

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Tam pasitikėjimui, manau, turėtų užtekti fakto, kad su mokslu dirba žmonės, turintys tam specialų išsilavinimą, praktiką ir patirtį, kurios neturime mes - didžioji dalis populiacijos, dirbantys paprastesnius darbus paslaugų sferoje. Norint tapti mediku, reikia 7 metų tikrai labai sunkaus mokslo ir daugybės praktikos - neužtenka 4 metų teorijos, kaip pvz. vadyboje. Ir dar įvertinant medikų nešamą didžiulę atsakomybę, kuri daugumos mūsų yra gerokai mažesnė (nors aišku, visi turime darbuose atsakomybių, bet jos dažniausiai nesusijusios su gyvybės - mirties klausimu).

    Baisu, kai žmonės to neįvertina ir neturėdami jokios kompetencijos, pradeda vaizduoti "geriau išmanančius". Aš kaip nesimokęs medicinos, nesijaučiu turintis moralinę teisę "geriau išmanyti" už pasaulinio lygio specialistus, kurie sukūrė tas vakcinas.
    Įvertina. Bet lygiai taip pat įvertina visokias korupcijas, tikimybę daryt klaidas (kurias daro visi nepriklausomai nuo šsilavinimo) ir pan ir t.t.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Tam pasitikėjimui, manau, turėtų užtekti fakto, kad su mokslu dirba žmonės, turintys tam specialų išsilavinimą, praktiką ir patirtį, kurios neturime mes - didžioji dalis populiacijos, dirbantys paprastesnius darbus paslaugų sferoje. Norint tapti mediku, reikia 7 metų tikrai labai sunkaus mokslo ir daugybės praktikos - neužtenka 4 metų teorijos, kaip pvz. vadyboje. Ir dar įvertinant medikų nešamą didžiulę atsakomybę, kuri daugumos mūsų yra gerokai mažesnė (nors aišku, visi turime darbuose atsakomybių, bet jos dažniausiai nesusijusios su gyvybės - mirties klausimu).

    Baisu, kai žmonės to neįvertina ir neturėdami jokios kompetencijos, pradeda vaizduoti "geriau išmanančius". Aš kaip nesimokęs medicinos, nesijaučiu turintis moralinę teisę "geriau išmanyti" už pasaulinio lygio specialistus, kurie sukūrė tas vakcinas.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Sutinku, tinkamesnis žodis "pasitikėti".

    Panašūs žodžiai "tikėti" ir "pasitikėti", spėju tas daug kam sumaišo smegenis, kai pradeda pirštu rodyt į "tikinčius mokslu".

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Mokslas nėra "tikėjimas", mokslas yra "žinojimas". 40 tūkst. m. PME mokslas sakė, kad prie vieno riešuto pridėjus dar vieną riešutą bus 2 riešutai. Nuo to laiko nieko nepasikeitė.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
    Tikiu mokslu, nes nelabai žmogus turi kur dėtis, kažkuo vis tiek tikėsi Jei ne mokslu, tai kažkuo, nesi visaregis ar visažinis. Visada gali (ir) ezoterika tikėti, ar kokiom transo būsenom, išėjimais iš kūno, gydymais kalbėjimu su dvasiomis, čia iš dalies žmogaus prigimties reikalas, nesmerkiu.
    Mokslu visiškai nereikia tikėti, užtenka pasitikėti.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    vakcinų pagaminimo laikas nenurodo jų efektyvumo.
    Buvo psichologinis momentas, kai visur rašoma, kad niekada nebuvo taip greitai kuriamos vakcinos, kažkada greičiausiai sukurta vakcina buvo kurta gal 5 metus. Žmonės bijojo (tinkamas žodis prisigalvojo), kad čia vos ne kaip eksperimentavimas.

    Tikiu mokslu, nes nelabai žmogus turi kur dėtis, kažkuo vis tiek tikėsi Jei ne mokslu, tai kažkuo, nesi visaregis ar visažinis. Visada gali (ir) ezoterika tikėti, ar kokiom transo būsenom, išėjimais iš kūno, gydymais kalbėjimu su dvasiomis, čia iš dalies žmogaus prigimties reikalas, nesmerkiu.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė bucaneer Rodyti pranešimą
    Cohort study of cardiovascular safety of different COVID-19 vaccination doses among 46 million adults in England

    Didelis tyrimas apie COVID vakcinų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Duomenų imtis - beveik visų pilnamečių JK gyventojų (viso 45,7 mln. žmonių) sveikatos istorija pirmaisiais vakcinavimo metais (nuo 2020 galo iki 2022 pradžios). Apskaičiuoti santykiniai rizikos koeficientai įvairiems susirgimams su skirtingomis vakcinų kombinacijomis, kontroliuojant pagal amžių, gretutines ligas, lytį ir krūvą kitų veiksnių.

    Viena vertus, rezultatai patvirtina jau nuo anksčiau žinomus dalykus, kad vakcinos padidina tam tikrų specifinių susirgimų riziką: AstraZeneca (ChAdOx1) ~4 kartus padidina smegenų venų trombozės riziką, o Pfizer (BNT-162b2) ir Moderna (mRNA-1273) - ~2 kartus padidina miokardito riziką.

    Kita vertus, tie specifiniai susirgimai yra labai reti net ir su padidinta rizika. Pvz. vidutiniam nevakcinuotam žmogui tikimybė susirgti miokarditu pagal šio tyrimo duomenis yra 0,0029% per metus - net ir padvigubinus skaičių jis neatrodo baisiai. O dažnesnių susirgimų rizika bendrai paėmus po visų tipų vakcinų sumažėja. Pvz. infarkto, kurio bazinė tikimybė yra 0,18% per metus, santykinis rizikos koeficientas gavus visą vakcinavimo kursą su pastiprinimu lieka apie 0,7, t.y. tikimybė patirti infarktą po vakcinų sumažėja 30%. Plaučių embolizmo rizika po vakcinų sumažėja beveik 50%. Taip yra todėl, kad visokie širdies ir kraujagyslių sutrikimai, įskaitant infarktus ir insultus, yra tarp COVID simptomų, tad vakcinos, apsaugančios nuo COVID, bendrai sumažina širdies sutrikimų riziką.
    Praktiškai nėra jokių vaistų ir medicininių preparatų be šalutinio poveikio, tą užtenka pamatyti paskaičius bet kurių vaistų informacinį lapelį. Bet kažkaip dauguma žmonių sugeba suprasti elementarų dalyką, kad ar vakcinų, ar vaistų NAUDA nusveria tą kelių procentų, ar net mažiau nei 1% riziką. Sąmokslo teorijos remiasi tuo, kad tos procentinės dalys išpučiamos iki katastrofiško lygio, padaromos vos ne "Tau TIKRAI taip bus, mirsi nuo skiepų, nesiskiepyk!"

    Juk yra žmonių, kurie susirgę net vaistų nevartoja, nes jie "žudo, taip lapelyje parašyta, ir dar Youtubėj žiūrėjau".

    Pagal tokią pačią "logiką": kai nešiau savo katiną kastruoti, turėjau pasirašyti kad sutinku ir esu supažindintas, kad yra minimali 0 kablelis kažkiek procentų rizika, kad netgi tokia nesudėtinga procedūra gali pasibaigti kažkokiomis komplikacijomis ar net gyvūno mirtimi. Tai jeigu vadovautis sąmokslo teorijų mąstymu - katino negalima kastruoti, nes tikrai nukraujuos, užsikrės, mirs ar dar bus kitokių bėdų, kastravimas žudo gyvūnus! Bet mano katinas jau 8 metai kaip iškastruotas ir ačiū Dievui, gyvas ir aktyvus (nors jau senjoras).

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
    Labai neblogi rezultatai, turint omeny per kiek laiko buvo pagamintos vakcinos. Buvo galima tikėtis blogiau, bet panašu nebuvo.
    Visa kita yra nebent socialinių tinklų "užkrečiamosios" smegenų ligos.
    vakcinų pagaminimo laikas nenurodo jų efektyvumo.

    Komentuoti:


  • uzdvidesimt
    replied
    tikekime mokslu

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Labai neblogi rezultatai, turint omeny per kiek laiko buvo pagamintos vakcinos. Buvo galima tikėtis blogiau, bet panašu nebuvo.
    Visa kita yra nebent socialinių tinklų "užkrečiamosios" smegenų ligos.

    Komentuoti:


  • bucaneer
    replied
    Cohort study of cardiovascular safety of different COVID-19 vaccination doses among 46 million adults in England

    Didelis tyrimas apie COVID vakcinų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Duomenų imtis - beveik visų pilnamečių JK gyventojų (viso 45,7 mln. žmonių) sveikatos istorija pirmaisiais vakcinavimo metais (nuo 2020 galo iki 2022 pradžios). Apskaičiuoti santykiniai rizikos koeficientai įvairiems susirgimams su skirtingomis vakcinų kombinacijomis, kontroliuojant pagal amžių, gretutines ligas, lytį ir krūvą kitų veiksnių.

    Viena vertus, rezultatai patvirtina jau nuo anksčiau žinomus dalykus, kad vakcinos padidina tam tikrų specifinių susirgimų riziką: AstraZeneca (ChAdOx1) ~4 kartus padidina smegenų venų trombozės riziką, o Pfizer (BNT-162b2) ir Moderna (mRNA-1273) - ~2 kartus padidina miokardito riziką.

    Kita vertus, tie specifiniai susirgimai yra labai reti net ir su padidinta rizika. Pvz. vidutiniam nevakcinuotam žmogui tikimybė susirgti miokarditu pagal šio tyrimo duomenis yra 0,0029% per metus - net ir padvigubinus skaičių jis neatrodo baisiai. O dažnesnių susirgimų rizika bendrai paėmus po visų tipų vakcinų sumažėja. Pvz. infarkto, kurio bazinė tikimybė yra 0,18% per metus, santykinis rizikos koeficientas gavus visą vakcinavimo kursą su pastiprinimu lieka apie 0,7, t.y. tikimybė patirti infarktą po vakcinų sumažėja 30%. Plaučių embolizmo rizika po vakcinų sumažėja beveik 50%. Taip yra todėl, kad visokie širdies ir kraujagyslių sutrikimai, įskaitant infarktus ir insultus, yra tarp COVID simptomų, tad vakcinos, apsaugančios nuo COVID, bendrai sumažina širdies sutrikimų riziką.

    The incidence of common arterial thrombotic events (mainly acute myocardial infarction and ischaemic stroke) was generally lower after each vaccine dose, brand and combination. Similarly, the incidence of common venous thrombotic events, (mainly pulmonary embolism and lower limb deep venous thrombosis) was lower after vaccination. There was a higher incidence of previously reported rare harms after vaccination: vaccine-induced thrombotic thrombocytopenia after first ChAdOx1 vaccination, and myocarditis and pericarditis after first, second and transiently after booster mRNA vaccination (BNT-162b2 and mRNA-1273). These findings support the wide uptake of future COVID-19 vaccination programs.
    The incidence of arterial and venous thrombotic events was generally lower after COVID-19 vaccination than before or without vaccination. The higher incidence of cardiovascular events after COVID-19 is well-established and a plausible explanation for reductions in these events after vaccination is that vaccination prevents COVID-19, particularly severe COVID-19.
    This England-wide study offers reassurance regarding the cardiovascular safety of COVID-19 vaccines, with lower incidence of common cardiovascular events outweighing the higher incidence of their known rare cardiovascular complications. We found no novel cardiovascular complications or new associations with subsequent doses. Our findings support the wide uptake of future COVID-19 vaccination programs. We hope this evidence addresses public concerns, supporting continued trust and participation in vaccination programs and adherence to public health guidelines.

    Komentuoti:


  • Kristupas0220
    replied

    Parašė alga Rodyti pranešimą
    Aš čia šiaip pridėsiu komentarą, kad kiekvieną kartą atsidarius forumą nesimatytų ciniko antivaxerio marmūzės.


    Labai abejočiau vadinti Vėgėlę antivaxxeriu. Gal kai kurie neužfiksavote fakto, kad jis pats asmeniškai tai pasiskiepijo, bet tiesiog pridūrė, kad jeigu žmogus nenori, tai yra jo pasirinkimas ir negalima versti vakcinuotis paskubomis sukurta, dėl galimų šalutinių poveikių neištirta vakcina. Kaip advokato, toks pasisakymas neturėtų stebinti, nes jo darbas - ginti žmones, tame tarpe ir tuos, kurie kartais priima sprendimus elgtis ne itin atsakingai.
    ...

    Beje, pandemija jau praėjo, yra suvaldyta, tad jo pasisakymai masinio skiepijimo klausimais kaip ir nebeturėtų būti aktualu. Juk šiuo metu norint kur nors pakliūti jau nebėra daromi testai ar klausinėjama "Ar jūs pasiskiepijęs?".

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą


    Tavo pranešimas skambėjo, kad apskritai nėra skirtumo ar laboratorijoj kurtas, ar ne (suprask nereikia laboratorijoj kurtų bijot labiau).
    Ne apie šitą tik kalbant,
    Tai neteisingai supratai, atsimink gain of function irgi laboratorijoje daroma.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    Pagreitinami naturalus evoliuciniai procesai. Kazkokio isskirtinumo tame gautame viruse nera.

    Tavo pranešimas skambėjo, kad apskritai nėra skirtumo ar laboratorijoj kurtas, ar ne (suprask nereikia laboratorijoj kurtų bijot labiau).
    Ne apie šitą tik kalbant,

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą

    Tavo pranešimas skambėjo, kad apskritai nėra skirtumo ar laboratorijoj kurtas, ar ne (suprask nereikia laboratorijoj kurtų bijot labiau)
    Pagreitinami naturalus evoliuciniai procesai. Kazkokio isskirtinumo tame gautame viruse nera. Nebent tai butu DELIBERATE sequence modification, kas dauguma atveju buna non viable.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Aha, o jūs turit žinių apie covido ir jo skiepų ilgalaikius šalutinius poveikius?
    Daug daug daugiau uz tave.

    As bent straipsnius originalius paskaites o ne imuosi info is delfi.
    Paskutinis taisė DeSadas; 2024.05.31, 16:10.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    Come on ...virusologijai, vakcinoms ir vaistams reikia labai specifiniu ziniu.
    Aha, o jūs turit žinių apie covido ir jo skiepų ilgalaikius šalutinius poveikius?

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    Pagerinta ar paturbinta nebuvo, ta matome is seku(nera dirbtiniu seku ar kliju jas suklijuot). Gain of function galejo but, bet neimanoma dabar irodyti. Zinant kiniecius kad jie be scrupulu , nenustebciau kad per lasteles vare ir daugino.
    Tavo pranešimas skambėjo, kad apskritai nėra skirtumo ar laboratorijoj kurtas, ar ne (suprask nereikia laboratorijoj kurtų bijot labiau)

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą

    Tuo, kad laboratorijoje virusus "pagerina", "paturbina" ir tt, kad jie galėtų būti pavojingesni ar kitokie -esni pagal norimą tikslą.
    Tai ko ten CCP prigalvojo visko gali būt.

    Dar gain of function
    Pagerinta ar paturbinta nebuvo, ta matome is seku(nera dirbtiniu seku ar kliju jas suklijuot). Gain of function galejo but, bet neimanoma dabar irodyti. Zinant kiniecius kad jie be scrupulu , nenustebciau kad per lasteles vare ir daugino.

    Komentuoti:

Working...
X