Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[mantasm]

Mano pointas tiesiog tas, kad tiek Pilaitė, tiek Šeškinė yra baisūs Sovietiniai komiblokynai ir nėra jokios prasmės aiškintis visokių niuansų ir kuris nuo kurio labiau skiriasi. Tiesiog skirtingų formų šūdai. Vienas labiau kampuotas, kitas riestainio formos, bet visi šūdai nonetheless.

Čia kaip sakyt, kad Kernavės ir Žalgirio gatvės vienodos ir abi nesiskiria nuo Gedimino prospekto.

[John]

Fabijoniškės ir Šeškinė nesiskiria.

Miestietiškumas ir civilizuotumas nesusiję. Gali būti civilizuotas kaimas, gali būti absoliučiai necivilizuotas miestas. Vilniuj problema su civilizuotumo, pvz neparkavimu į pievas. O „miestietiškumas“ šiais laikais per daug ideologizuotas dalykas kurį sunku vertinti objektyviai.

Mano pointas tiesiog tas, kad tiek Pilaitė, tiek Šeškinė yra baisūs Sovietiniai komiblokynai ir nėra jokios prasmės aiškintis visokių niuansų ir kuris nuo kurio labiau skiriasi. Tiesiog skirtingų formų šūdai. Vienas labiau kampuotas, kitas riestainio formos, bet visi šūdai nonetheless.

[mantasm]

Truputį skiriasi ir Fabijoniškės nuo Šeškinės. So what? Bet visais atvejais tai yra klaikus, siaubingas, atgrasus ir nebent gyvuliams tinkamas urbanistinis audinys, kuris nei vienu iš tų atvejų neturi nieko bendro su miestietiškumu ir civilizuota aplinka.

Fabijoniškės ir Šeškinė nesiskiria.

Miestietiškumas ir civilizuotumas nesusiję. Gali būti civilizuotas kaimas, gali būti absoliučiai necivilizuotas miestas. Vilniuj problema su civilizuotumo, pvz neparkavimu į pievas. O „miestietiškumas“ šiais laikais per daug ideologizuotas dalykas kurį sunku vertinti objektyviai.

[Sapiensys]

Baltijos šalys yra mixas tarp Rytų ir Vakarų.

genialu!

Latvija ir Estija yra kraštas kaip bando sugyventi dvi kultūros. Aišku latvių kažkiek apsimaišę, su estais nežinau.

Kas ten pas tuos latvius "apsimaišė" nelabai supratau... Bet aišku, kad kažkas su kažkuo "bando" sugyventi. O.K. užfiksavom.

Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas, nors yra ir rytietiško chaoso ženklų. Talinas dar ne Stokholmas, Helsinkis, bet sakyčiau arčiau turtingesnių Centrinės pokomunistinės Europos vaibų.

Šioje vietoj, kiek suprantu, tamstelė galutinai perėjot į pigios eseistikos žanrą? Vaibai... chaoso ženklai... dar gerai kad ne Armagedono "oumenai"...

Latvijoje laimi santykinai turtinga prieškario istorija ir matyt iš tų laikų išlikę pojūčiai, nors dabartis nėra labai linksma, visko sutvarkyt nėra kaip.

aha, pagavau! Tipo, malkos medinės... ruberoidas guminis... ir kitos sparnuotos įžvalgos.... važiuojam toliau

Lietuva sakyčiau dėl buvimo arčiau slaviškų kraštų ir tradicijų, ko gero yra pilnas kultūrų susimaišymo rezultatas, lietuvis man lyg su mixeriu sumaišytas Lenkijos lenkas ir Ukrainos ukrainietis arba bent jau baltarusis

šita mintis super-gili, tad jos apmąstymą palikim desertui.

Man įdomu žiūrėt žemėlapį ir kaip atrodo Lietuva bendram politiniam žemėlapyje. Turime iš vienos pusės Lenkiją, iš kitos Baltarusiją, Ukrainą. Į šiaurę nuo jos kaip tik per vidurį eina Lietuva.

čia Jūs vėl pradedate priminti kokį nors karikatūrinį personažą iš Čechovo farsų, pvz. girtą graiką Dymbą "- Aš suprasti taip. Nuo dešinė Graikija - jūra; po kairė Graikija - jūra. Graikija viskas laivu. Rusija - visi geležinkelin. Aš geram suprasti. Mes graikai... jūs rusai..."

Beje, tik priminsiu, kad Ukraina Lietuvai net ne kaimynė, tad apie kokias "puses" eina kalba (Kalnų Tirolis Lietuvai yra geografiškai artimesnis už Khark-kivščiną)

Teko ne vieną komentarą skaityt, kad esam miksas Lenkijos ir Baltarusijos pagal feeling'ą.

nu aš matau, kad su tais "miksais" ir "fylingai" tamstai visgi reikia paaiškinti. Mintis, kad lietuviai yra sumaišyti iš skirtingų rūšių slavų nepasakysi kad labai šviežia. Panslavistinis šovinizmas (ypač šitame Europos kampelyje) turi ilgą ir šlovingą tradiciją. Genialia Jūsų mintį daro Jūsų paties kalbos raiška. Visi šitie kaimietiški "miksleriai" (taip LTSR kaimuose prie vėlyvojo Brežnevo vadindamo elektrinį plaktuvą) ir "pylingai" savo provincialumu genialiai konsonuoja su pačios minties provincialumu.

Lyg ir kažkoks rus. Varlamovas pavadino "protingesne Baltarusijos versija".

Varlamka - tai išties Jūsų kultūrinis horizontas, ir tik nevaidinkit, kad tokiems kaip tamsta jis yra tik "kažkoks". Bet kuriuo atveju, viskas logiškai susieina ir užsižieduoja.

P.S. aš labai gerai atsimenu 2000-ųjų pradžios šnekas (prieš pat Lietuvai įstojant į Europos Sąjunga). Apmaudu pertekę BR slavai, vos prieš kelis metus "atradę savo tautiškumą", bet taip ir nespėję pereitį bent jau į baltarusių kalbą, tuomet aiškindavo per radiją ar šiaip spaudos interviu, jog "litovcai", tie jų biznesmenai yra lygiai tokie pat kaip belarusai, tik kvailesni, nes visi iš "baltiškų chutarų", o šiaip vieni ir tie patys žmonės kultūriškai, tik žmudų nacionalistų suvilioti.

[digital]

Pilaitė labiau skiriasi, ten yra kaip ir uždari kiemai.

[John]

Sovietinė Pilaitė truputi skiriasi nuo Lazdynų ar Žirmūnų...

Truputį skiriasi ir Fabijoniškės nuo Šeškinės. So what? Bet visais atvejais tai yra klaikus, siaubingas, atgrasus ir nebent gyvuliams tinkamas urbanistinis audinys, kuris nei vienu iš tų atvejų neturi nieko bendro su miestietiškumu ir civilizuota aplinka.

[mantasm]

Pilaitė yra tiek pat perimetrinis užstatymas, kaip ir bet kuris kitas Sovietinis Vilniaus mikrorajonas: klaikus komiblokynas ir tiek. Tai, kad kažkur ant popieriaus tai galima techniškai pavadinti perimetru, niekam neįdomu, nes realiame gyvenime tai jos ne perimetras ir niekada tokiu nebus.

Sovietinė Pilaitė truputi skiriasi nuo Lazdynų ar Žirmūnų...

[John]

Jis rašo taip:


Tai parodysiu vizualiai.


Antras dalykas – ar tikrai Kernavės g. užstatymą galima vadinti perimetriniu užstatymu. Vakarinėje pusėje tiesiog trys aukšti kliockai, sujungti pirmu aukštu. Vietoj to buvo galima padaryti žemesnį nepertraukiamą pagalį.
Trečia, apie kiemus. Vien žiūrint į ortofoto matosi, kad rytinėje pusėje esantis „kvartalas“ neturi normalaus kiemo. Ten berods 7 aukštai iš abiejų pusių, o kiemo plotis vos 15 m (o užpakalinis namas vėl iš 3 kliockų). Taip pat prie Kernavės gatvės esantis namas labai daug atsitraukęs, būtų galima laisvai stumti 10-15 m link gatvės. Uždarius perimetrą iš pietinės pusės ir panaikinus kliockus, išeitų tikriausiai 4-5 aukštų namas, sudarantis U-formos kvartalą su normalesnių matmenų stačiakampiu kiemu.

Mainais už paimamą valstybinę žemę dabartinėje žaliojoje juostoje, privatininkas atiduotų tokio ploto gabalą pietuose, ties žiedu. Tenai galėtų būti nedidelis stačiakampis parkelis, kuris savo forma daug pranašesnis už ilgą ir siaurą žalią juostą.
Aš nesekiau situacijos ir negirdėjau, kokia tos žalios juostos paskirtis buvo deklaruojama. Bet įtariu, kad taip tiesiog padarė, nes miestas turėjo tą žemę. Tas milžiniškas plotis tarp pastatų Kernavės gatvėje ir žalia juosta atskiria abi gatvės puses (plius žalia juosta gatvės viduryje, nesąmoninga medelių juosta tarp gatvės ir šaligatvio ir kt.).


Toliau pataisymas dėl Pilaitės. Pilaitėje šiaip ir yra perimetrinis užstatymas, yra pereinamos laiptinės, gana aiškus atskyrimas tarp gatvės ir kiemo erdvių, kiemai be automobilių. Lyginant su šiaurine Pilaite, sovietinė Pilaitė yra šedevras.

Pilaitė yra tiek pat perimetrinis užstatymas, kaip ir bet kuris kitas Sovietinis Vilniaus mikrorajonas: klaikus komiblokynas ir tiek. Tai, kad kažkur ant popieriaus tai galima techniškai pavadinti perimetru, niekam neįdomu, nes realiame gyvenime tai jos ne perimetras ir niekada tokiu nebus.

O dėl Kernavės g., tai ne šiaip sau parašiau daugmaž bando daryti perimetrą, ypač funkciškai su komercija gatvės lygyje, erdvėmis. Ir, be kita ko, kur kas sėkmingiau, nei Pilaitės getuose.

[dangoraižistas]

Grįžtant prie Rygos. Oficialus Rygos miesto savivaldybės sąrašas su avariniais, apgriuvusiais, probeminiais namais. Iš viso – 1520 pastatų arba kas dešimtas. Dauguma pastatų sąraše yra prieškarinė statyba, tad galime skaičiuoti, kad bent kas penktas yra avarinis ar probleminis.

O čia paneigiant melą neva „Rygoje juda projektai, Rygoje pastatai iš šio sąrašo turi rimtus piešinėlius, gražias vizualizacijas su saulytėm, Rygoje nieks net nepastebi apleistų 100 m. ilgio namų, nieks net nežino šių palinkusių po kelis centimetrus į gatvės pusę griuvėsių.“

The future of Riga's seemingly most famous slum - Marijas Street 6. is still uncertain. Although it has found a new owner after many vicissitudes, the old woes continue. Renovation projects are not moving forward - and fines for not fixing the building are not being paid either, reports TV3 Ziņas.

https://zinas.tv3.lv/latvija/galvasp...jam-neskaidra/

[suoliuojantis]

Nu bet tas dėdė Augis Gučas (apie tokį, beje, išgirdau pirmą kartą) kritikuoja Kernavės gatvę, kuri, šiaip jau, ir daro daugmaž jo proteguojamą perimetrinį užstatymą ir matyt yra viena mažiayu problematiškų vietų Vilniuje, nepaisant trūkumų, apie kuriuos jau ne kartą kalbėjom. Nors jis kritikuoja būtent taškinį (laisvą) užstatymą.

Šitas dėdė Augis Gučas prieš kokių 10 metų ir kiek daugiau aktyviai lindo į Kauną bandydamas įpiršti savo genialią mintį - leisti per Laisvės alėją važinėti automobiliams. Arba bent jau leisti parkuotis mašinoms Laisvės alėjoje ir kad tai būtų numatyta rekonstrukcijos projekte

Va jau beveik 20 metų senumo pasažas. Įvertinkit iš šiuolaikinės eprespektyvos

Kaitriausio žibalo į diskusijos ugnį įpylė vilnietis architektas Augis Gučas, paraginęs kauniečius drąsiai ieškoti naujų šiuolaikiškų idėjų ir nebūti prisirišus prie sustabarėjusių įvaizdžių.. A.Gučas pasiūlė bent iš dalies grąžinti į Laisvės alėją transporto eismą. Šią idėją aptarinėjo beveik kiekvienas tolesnis kalbėtojas.
https://kauno.diena.lt/dienrastis/ki...lenkscio-18115

[taccido]

Nu bet tas dėdė Augis Gučas (apie tokį, beje, išgirdau pirmą kartą) kritikuoja Kernavės gatvę, kuri, šiaip jau, ir daro daugmaž jo proteguojamą perimetrinį užstatymą ir matyt yra viena mažiayu problematiškų vietų Vilniuje, nepaisant trūkumų, apie kuriuos jau ne kartą kalbėjom. Nors jis kritikuoja būtent taškinį (laisvą) užstatymą. Labai sunku suprasti, ką jis tiksliai ten kritikuoja.

Jis rašo taip:

Į ką panaši tuo pačiu tampa kad ir Kernavės gatvės erdvė? Čia miestiečiai dar tik gavo beprasmį, išsiskėtojusį transporto žiedą (kuriame beveik nėra transporto) erdvės požiūriu visai nesusietą ir su aplink kylančiais namais.

Tai parodysiu vizualiai.


Antras dalykas – ar tikrai Kernavės g. užstatymą galima vadinti perimetriniu užstatymu. Vakarinėje pusėje tiesiog trys aukšti kliockai, sujungti pirmu aukštu. Vietoj to buvo galima padaryti žemesnį nepertraukiamą pagalį.
Trečia, apie kiemus. Vien žiūrint į ortofoto matosi, kad rytinėje pusėje esantis „kvartalas“ neturi normalaus kiemo. Ten berods 7 aukštai iš abiejų pusių, o kiemo plotis vos 15 m (o užpakalinis namas vėl iš 3 kliockų). Taip pat prie Kernavės gatvės esantis namas labai daug atsitraukęs, būtų galima laisvai stumti 10-15 m link gatvės. Uždarius perimetrą iš pietinės pusės ir panaikinus kliockus, išeitų tikriausiai 4-5 aukštų namas, sudarantis U-formos kvartalą su normalesnių matmenų stačiakampiu kiemu.

Mainais už paimamą valstybinę žemę dabartinėje žaliojoje juostoje, privatininkas atiduotų tokio ploto gabalą pietuose, ties žiedu. Tenai galėtų būti nedidelis stačiakampis parkelis, kuris savo forma daug pranašesnis už ilgą ir siaurą žalią juostą.
Aš nesekiau situacijos ir negirdėjau, kokia tos žalios juostos paskirtis buvo deklaruojama. Bet įtariu, kad taip tiesiog padarė, nes miestas turėjo tą žemę. Tas milžiniškas plotis tarp pastatų Kernavės gatvėje ir žalia juosta atskiria abi gatvės puses (plius žalia juosta gatvės viduryje, nesąmoninga medelių juosta tarp gatvės ir šaligatvio ir kt.).


Toliau pataisymas dėl Pilaitės. Pilaitėje šiaip ir yra perimetrinis užstatymas, yra pereinamos laiptinės, gana aiškus atskyrimas tarp gatvės ir kiemo erdvių, kiemai be automobilių. Lyginant su šiaurine Pilaite, sovietinė Pilaitė yra šedevras.

[sankauskas]

Kodėl Vilnius nepavys Rygos


https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=92636175

Tokio pezalų kratinio senai neteko skaityti.

O štai ir tokios abiejų miestų XX a. istorijos tėkmės išdava: per pastaruosius 32 Nepriklausomybės metus Kaunui vadovavo 6 Kaune gimę merai kauniečiai, o iš 7 ne Kaune gimusių, dar 3 nuo vaikystės jau gyveno ir mokyklas lankė Kaune. Tuo tarpu Vilniuje turėjome tik 1 merą vilnietį, bet ir šio vaikystė bei jaunystė praėjo Kaune, o iš provincijos kilusių likusių 12, tik 2 nuo vaikystės yra augę jau Vilniuje. Kaunas užsiaugina sau lyderius, o Vilniaus miestas - vis dar ne

[John]

Šiaip tai jo, iš pradžių kad miestui reikia 1 ml. gyventojų, norint būti tikru regiono centru, o vėliau - Šveicarija, Ciūrichas su 400 000 gyventojų jau OK. Bet dėl perimetro, dėl tikro miesto, o ne miesto tipo gyvenvietės idėjos reikia kalbėti ir kalbėti, atkakliai kurti naratyvą. Man dar, kaip nestudijavusiam VGTU ir apie tai mažai girdėjusiam, patiko akmuo akmuo į vietinių architektūros profesorių daržą, kuriems perimetrinis užstatymas buvo (o gal ir dabar yra?) "buržuazinė atgyvena".

Nu bet tas dėdė Augis Gučas (apie tokį, beje, išgirdau pirmą kartą) kritikuoja Kernavės gatvę, kuri, šiaip jau, ir daro daugmaž jo proteguojamą perimetrinį užstatymą ir matyt yra viena mažiayu problematiškų vietų Vilniuje, nepaisant trūkumų, apie kuriuos jau ne kartą kalbėjom. Nors jis kritikuoja būtent taškinį (laisvą) užstatymą. Labai sunku suprasti, ką jis tiksliai ten kritikuoja.

Ir beje, čia jo paties darbų sąrašas

[Obi-Wan Kenobi]

Šiaip tai jo, iš pradžių kad miestui reikia 1 ml. gyventojų, norint būti tikru regiono centru, o vėliau - Šveicarija, Ciūrichas su 400 000 gyventojų jau OK. Bet dėl perimetro, dėl tikro miesto, o ne miesto tipo gyvenvietės idėjos reikia kalbėti ir kalbėti, atkakliai kurti naratyvą. Man dar, kaip nestudijavusiam VGTU ir apie tai mažai girdėjusiam, patiko akmuo akmuo į vietinių architektūros profesorių daržą, kuriems perimetrinis užstatymas buvo (o gal ir dabar yra?) "buržuazinė atgyvena".

[John]

Kodėl Vilnius nepavys Rygos


https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=92636175

Šiaip biškį atsitiktinių pastebėjimų balaganas apie nelabai susijusius dalykus. Šveicarija, troleibusai, perimetrinis užstatymas, Kernavės gatvė. O šiaip tema labai svarbi ir būtų gerai, kad kažkas stipresnis ją eskaluotų.

[VLR]

Teneklaidina data – nieks ten nesikeičia ir nesikeis kaip Kaune su žydų ligonine ar Britanika.

Šis fašistėlis kaip visada meluoja. Nei pirmoje nuotraukoje esantis pastatas (Marijas Iela 6), nei
pastatas Kungu Iela 33, neatrodo taip, kaip šiose nuotraukose. Abu pastatai yra renovuojami ar ruošiami renovacijai, abiems yra padaryti rimti projektai:

https://citify.eu/lt/marijas-iela-6/
https://citify.eu/en/marriott-hotel-riga/

Skirtingai nei Vilniaus centre, kur apgriuvę pastatai su bet kokiais langais ar durimis yra standartas, o ne išimtis ir niekas į juos nekreipia dėmesio.

[Obi-Wan Kenobi]

Kodėl Vilnius nepavys Rygos


https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=92636175

[Tomas]

Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas,

Siūlau prieš kartojant Estijos propagandos klišes pirma nuvažiuoti ten, pavažinėti ir pamatyti viską savo akimis.

Kelios mano pastabos (been there, done that).
1. Užmiestis. Didesnė dalis Estijos beveik negyvenama, ten eismo nėra, nėra ką ir organizuoti. Tarp LV sienos ir Pärnu apskritai mažai kas važiuoja, tarp Pärnu ir Tallinno atsiranda suomiai, traukiantys atostogauti prie šiltos pietų jūros. Daugiau ten nėra kam važiuoti.
2. Važiuojant nuo Latvijos sienos iki Tallinno gali pamatyti bent kelių skirtingų dizainų kelio ženklus. Prie Latvijos - kažkas panašaus į latviškus, prie Tallinno - staiga atsiranda suomiško tipo ženklai, per vidurį - mačiau vos ne ranka pieštų ant skardos gabalo. True story. Tuo beveik būtų galima baigti įspūdžius apie kelių ženklinimą išskyrus dar vieną pastebėjimą. Pas mus visokių kaimų pavadinimai užmiestyje žymimi ten, kur prasideda ir baigiasi užstatymas. Estijoje - ties administracine kaimo riba, tai bent kažkiek paįvairina nuobodžią kelionę monotonišku mišku.
3. Jei paimtum Vilniaus greitojo eismo gatvių ir kitų prospektų sistemą, ją suplokštintum į 2D (t.y. išnaikintum visas kelių lygių sankryžas su viadukais ir tuneliais, paverstum jas visas į vieno lygio šviesoforines), paskeilintum iki Tallinno dydžio ir įmestum į jo vidurį, tai gautum Tallinno eismo organizavimą. Patikėk manim - nieko tame gero.

[PoDV]

Sakyčiau teisingas Varlamov pastebėjimas, kad Lietuva yra sėkmingesnis/protingesnis Baltarusijos variantas. Istoriškai žiūrint, XIX a. pabaigoje mažai kup skyrėmės nuo BY, bet tautinis atgimimas, kalbiniu pagrindu, suveikė ir mums pasisekė. Buvo ir daugiau faktorių, bet, turbūt, kalba esminis.

Man kažkaip po Varšuva vs. Vilnius diskusijų, ramia šalta galva pervažiavus gatves su Street View pasidariau išvadas, kad viskas makes sense pagal mūsų geografinę padėtį, nes dar anksčiau mačiau vaizdų iš Ukrainos miestų. Baltarusijos dabar nežiūriu, bet turbūt panašiai ten.

[Obi-Wan Kenobi]

Pastaruoju metu toks mąstymas.

Baltijos šalys yra mixas tarp Rytų ir Vakarų.

Latvija ir Estija yra kraštas kaip bando sugyventi dvi kultūros. Aišku latvių kažkiek apsimaišę, su estais nežinau.
Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas, nors yra ir rytietiško chaoso ženklų. Talinas dar ne Stokholmas, Helsinkis, bet sakyčiau arčiau turtingesnių Centrinės pokomunistinės Europos vaibų.

Latvijoje laimi santykinai turtinga prieškario istorija ir matyt iš tų laikų išlikę pojūčiai, nors dabartis nėra labai linksma, visko sutvarkyt nėra kaip.

Lietuva sakyčiau dėl buvimo arčiau slaviškų kraštų ir tradicijų, ko gero yra pilnas kultūrų susimaišymo rezultatas, lietuvis man lyg su mixeriu sumaišytas Lenkijos lenkas ir Ukrainos ukrainietis arba bent jau baltarusis

Man įdomu žiūrėt žemėlapį ir kaip atrodo Lietuva bendram politiniam žemėlapyje. Turime iš vienos pusės Lenkiją, iš kitos Baltarusiją, Ukrainą. Į šiaurę nuo jos kaip tik per vidurį eina Lietuva. Teko ne vieną komentarą skaityt, kad esam miksas Lenkijos ir Baltarusijos pagal feeling'ą. Lyg ir kažkoks rus. Varlamovas pavadino "protingesne Baltarusijos versija".
Galim sakyt, kad nesąmones šneka, bet manęs kažkaip tas ne erzina ir man atrodo kad taip ir yra.
Aš netgi labiau sakyčiau Lenkijos ir Ukrainos mixas. Daugiabučiai, kiemai, eismo organizavimas, etc. Baltarusija dar gali turėt tą politizuotą paradinį rytietišką apsitvarkymą, didingumą, kurio pas mus ne itin apčiuopiu.

Tai va toks man ir Vilnius. Kažkokie medinukai, gražūs namai, kreiva gatvė, lygi gatvė, graži estakada, lyg ir turtingumo jausmas, lyg ir nesusitvarkymo iki galo. Nors man ir visa Lietuva, išskyrus gal patį pajūrį, toks mixas tarp tvarkos ir betvarkės.

Aišku, Baltijos šalys vis tiek pagal savo platumą ir politinę orientaciją linksta link Nordikų. Šiek tiek yra skandinaviškų prieskonių ypač po 2000 m. statyboje, paminėčiau tokius dalykus kaip atsargiau renkamos spalvos, apšvietimo stulpų dizainas.
Laikai bėgs ir iš slaviškų tonų šoksim į labiau germanišką organizavimą, tik nesitikiu, kad tas atsitiks per keletą metų, greičiau kelis dešimtmečius nuolatinio rūpinimosi ir aktyvumo. Nors turiu vilties, kad ir pati Baltarusija ir Ukraina galimai gali peršokti į labiau vakarietišką tvarkymąsi (bent jau su Ukraina tokie vektoriai irgi lyg pradedami jaustis). Gyvensim apsuptyje "vokiškai" arba "skandinaviškai" besitvarkančių šalių. Negreitai, galbūt kai jau šis forumas taps jau visai atgyvena...

Sakyčiau teisingas Varlamov pastebėjimas, kad Lietuva yra sėkmingesnis/protingesnis Baltarusijos variantas. Istoriškai žiūrint, XIX a. pabaigoje mažai kup skyrėmės nuo BY, bet tautinis atgimimas, kalbiniu pagrindu, suveikė ir mums pasisekė. Buvo ir daugiau faktorių, bet, turbūt, kalba esminis.