Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Elis]

Na žinote, lyginti Klaipėdą su Talinu. Visi miestai prie jūros, įkurti vokiečių kažkiek panašūs. Bet kur Klaipėdoje bent jau kažkas panašaus į Roterman? Kur bent jau kiek panašu į Rotušę? Kur Rotušės aikštė? Kur Toompeaa? O Didžiojo Hermano bokšto analogas Klaipėdoje tai, turbūt, dabar atstatomas tas pilies bokšto muliažas" Kur miesto sienos ir miesto vartai?
Klaipėdą reiktų lyginti su Pernu. Bet ir tai Pernu šiuolaikinė urbanistika ir miesto sutvarkymas lenkia Klaipėda. Pasidomėkit Port Artur kompleksu Pernu ir pasižiūrėkit, kokia šalia ten esanti autobusų stotis. Kur tai yra Klaipėdoje?

Klaipėda urbanistiškai nebent su kokia Liepoja galėtų lygintis, bet ir ta vos ne automatiškai laimi vien dėl to, kad turi tramvajų.

[Obi-Wan Kenobi]

Na žinote, lyginti Klaipėdą su Talinu. Visi miestai prie jūros, įkurti vokiečių kažkiek panašūs. Bet kur Klaipėdoje bent jau kažkas panašaus į Roterman? Kur bent jau kiek panašu į Rotušę? Kur Rotušės aikštė? Kur Toompeaa? O Didžiojo Hermano bokšto analogas Klaipėdoje tai, turbūt, dabar atstatomas tas pilies bokšto muliažas" Kur miesto sienos ir miesto vartai?
Klaipėdą reiktų lyginti su Pernu. Bet ir tai Pernu šiuolaikinė urbanistika ir miesto sutvarkymas lenkia Klaipėda. Pasidomėkit Port Artur kompleksu Pernu ir pasižiūrėkit, kokia šalia ten esanti autobusų stotis. Kur tai yra Klaipėdoje?

[PoDV]

“Tuo požiūriu man didelis pliusas dėl Lietuvos prieš pvz. Suomiją, kad nesam ant tiek atokūs, užtenka Via Baltica (ir kažkada Rail Baltica) užsibaigt žemyninę magistralę, kad būtų rimtas kokybinis pasiekiamumo šuolis…”

Esminis čia žodis “kažkada”.

Nu jei ne Rail Baltica, tai Via Baltica jau dabar duoda dividendus, kai liko tik dvi atkarpas užbaigt tarp Varšuvos ir Kauno.
Suomija per Alandus į Švediją jokių mega struktūrų greičiausiai nestatys artimiausiu metu, nes neturėtų kito pasirinkimo, siekiant užbaigti greitą žemyninę jungtį su likusia Europa.

[Obi-Wan Kenobi]

“Tuo požiūriu man didelis pliusas dėl Lietuvos prieš pvz. Suomiją, kad nesam ant tiek atokūs, užtenka Via Baltica (ir kažkada Rail Baltica) užsibaigt žemyninę magistralę, kad būtų rimtas kokybinis pasiekiamumo šuolis…”

Esminis čia žodis “kažkada”.

[Sula]

Vidutinė, ne mediana.

Operuojame tuo, kas skelbiama.

[PoDV]

Šiaip, Baltijos šalys yra gana reikšminga rinka kai kurioms Skandinavų/Nordicų kompanijoms, kai kuriais atvejais antra pagal svarbą rinką po pačių Nordicų, ir tas matyt susiformavo kaip ilgalaikio Švedijos ir Danijos požiūrio ir strategijos dalis turėti šitą regioną saugų, draugišką ir kaip savotišką vietinės rinkos extension. Tai vien dėl šito nelabai tikslu sakyti, kad "niekam per daug nerūpim", na nes visgi šiek tiek rūpim kaip minimum Nordicams ir turėjom iš jų šiokį tokį preferential treatment ir supratimą, kas čia su tomis Baltijos šalimis bus.

Kitas dalykas, kad kylant pajamoms, BVP, ir iš paskos augant rinkai, daromės vis įdomesni ir visiems kitiems, kaip developed ir aukštų pajamų rinka, kuri perka visokius dalykus. Geras (bet tikrai ne vienintelis) pavyzdys buvo Lidl, kurie Baltijos šalyse įsitvirtino, kai pasidarė aišku, kad galima atsirinkti gerą rinkos dalį, kur žmonės perka nebe vien grikius su batonu, bet ir visokius kitokius daiktus. Jeigu 90s ir dar ankstyvaisiais 2000s tegalėjom ką nors vilioti "perspektyvomis" ir buvimu "provakarietiškais", tai dabar labai didelę reikšmę turi tas faktas, kad turim gana storas pinigines ir dar nesame prisotinę rinkos kai kuriose srityse. Va dėl to esam vis labiau įdomūs.

Nežinau į kokią forumo temą rašyti vietoje šios "b***ų matavimosi temos", tai rašau čia.

Kaip tik mąsčiau, kad liūto dalį, kodėl Baltijos šalys yra turtingiausias per capita ex-Soviet regionas, yra nordicų įtaka. Taip, padėjo vidinė labiau išreikšta provakarietiška orientacija nei likusioje ex-Soviet erdvėje, bet dar spėju pačių Nordikų noras turėti buferį, siekti panašesnio į juos regiono. Ne košer švedams, suomiams už kelių šimtų km turėti kokias nors eilines Armėnijas, Moldovas, Gruzijas pašonėje. Tai ir pradėjo nuo Estijos 199x m. dėl atstumo ir kultūrinio panašumo. Talinas tapo tikru posovietinės erdvės laimės kūdikiu tuo požiūriu, realiai Kopenhaga-Malmė aglomeracijos potencialą turintis miestas su vakarų europietišku (gel. uždangos prasme) Helsinkiu. Paskui iš paskos sekame mes, Lietuva jau pati kartais rodo aktyvesnę ekonomiką nei Estija. Reikia dėkoti kylančiai Lenkijai, lengviau pasiekiama Vakarų (ne Šiaurės) Europa. Tuo požiūriu man didelis pliusas dėl Lietuvos prieš pvz. Suomiją, kad nesam ant tiek atokūs, užtenka Via Baltica (ir kažkada Rail Baltica) užsibaigt žemyninę magistralę, kad būtų rimtas kokybinis pasiekiamumo šuolis, galbūt netgi lauks (pagaliau) infrastruktūros kokybės šuolis dėl visuomenės expectation (kas jau dabar vyksta dėl kelių būklės, tikiuosi brūzdėsys išeis į kažkokius rezultatus, nes gerų kelių labiau reikia nei nacionalinio stadiono).

[mantasm]

Vidutinė pensija 2023 m. 574 EUR. Įtariu, kad Vilniuje ji yra didesnė. Jei ne PPP, gauname 778 EUR, tuomet galai tikrai sueina.
Studentai dažniausiai neskaičiuojami kaip atskiras ūkis, priklausomai nuo metodikos.

Vidutinė, ne mediana.

[Sula]

Tai atitinka vidutinę pensiją ir manau 9% namų ūkių vien iš pensininkų ir studentų tikrai susidaro. Nieko čia keisto.

Vidutinė pensija 2023 m. 574 EUR. Įtariu, kad Vilniuje ji yra didesnė. Jei ne PPP, gauname 778 EUR, tuomet galai tikrai sueina.
Studentai dažniausiai neskaičiuojami kaip atskiras ūkis, priklausomai nuo metodikos.

[Egiuxz]

Dar klausimas čia PPP ar absoliutūs pinigai. Jei beveik ketvirtis namų ūkių (kurių nemaža dalis yra ne šeimos, o vienas asmuo) varto tokius pinigus absoliučiais vienetais tai čia labai labai gerai. Net ir PPP prieš mokesčius gaunasi visai neblogai. Tik deja nelygybė bado akis. Ir ne dėl komuniaginių paskatų, o tiesiog ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje ne taip naudinga.

Yra vietos kur naujus mokesčius įvest

[tajus2]

10000 USD pagal PPP būtų 400 EUR namų ūkiui per mėnesį, kas arti skurdo pašalpos ir vargiai ar sudarytų 9% namų ūkių Vilniuje.

Tai atitinka vidutinę pensiją ir manau 9% namų ūkių vien iš pensininkų ir studentų tikrai susidaro. Nieko čia keisto.

[Sula]

Dar klausimas čia PPP ar absoliutūs pinigai. Jei beveik ketvirtis namų ūkių (kurių nemaža dalis yra ne šeimos, o vienas asmuo) varto tokius pinigus absoliučiais vienetais tai čia labai labai gerai. Net ir PPP prieš mokesčius gaunasi visai neblogai. Tik deja nelygybė bado akis. Ir ne dėl komuniaginių paskatų, o tiesiog ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje ne taip naudinga.

10000 USD pagal PPP būtų 400 EUR namų ūkiui per mėnesį, kas arti skurdo pašalpos ir vargiai ar sudarytų 9% namų ūkių Vilniuje.

[mantasm]

Dar klausimas čia PPP ar absoliutūs pinigai. Jei beveik ketvirtis namų ūkių (kurių nemaža dalis yra ne šeimos, o vienas asmuo) varto tokius pinigus absoliučiais vienetais tai čia labai labai gerai. Net ir PPP prieš mokesčius gaunasi visai neblogai. Tik deja nelygybė bado akis. Ir ne dėl komuniaginių paskatų, o tiesiog ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje ne taip naudinga.

[Sula]

Čia tie metiniai 55k į rankas ? Nes jei brutto, tai labai varguoliškas pajamas lygina.

Paprastai tokiuose tyrimuose nurodomos disponuojamos pajamos. Tai mokesčiai, kurie nuskaičiuojami iš karto čia tikrai neįeina.

[gerietis]

Čia tie metiniai 55k į rankas ? Nes jei brutto, tai labai varguoliškas pajamas lygina.

[PoDV]

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...uzima-23-vieta
Kur gyvena turtingiausi miestelėnai ir kur daugiausiai sukuriama gerovės https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz8it6hzU1X

Portugalija, Latvija, Lietuva ir Slovakija yra šalys, kurios vienam gyventojui išleidžia mažiau viešųjų pinigų nei Lenkija, tačiau pinigai išleidžiami geriau, todėl aukštesni yra ir jų viešųjų išlaidų kokybės rodikliai

Kai keliai bus kokybiškai nutiesti ir laikys ilgai, tai tada bus rezultatas, arba kokybiškai bus įvertinta, kaip reikia vystyti VT, kad būtų patrauklesnis aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Kol kas nieko gero nematau.

[Arunasx]

Jaučiasi ir ten tas istorijos žiaurumas su tuo neglect'u ir skurdu, kalbu ne tik Moldova, bet ir Ukraina kur vyksta karas. Baltijos šalims tiesiog pasisekė labiau, tapom turtingesniais (bet labiau panašiais į JAV dėl silpno valst. sektoriaus ir menko pasitikėjimo valstybe), o Talinas (ir jo įtaka likusiai Estijai) iš vis susidariau įspūdį, kad yra laimės kūdikis dėl susidariusių parankių prielaidų (atstumas iki Vakarų Europos išsivystymo šalies, šiaurietiška/vokiška istorinė įtaka), kurių kitos posovietinės respublikos neturėjo iš vis, arba neturėjo visų aplinkybių.
Netgi pats stebiuosi estais, kad ten dar sovietmečio likę, kaip Tomas sako, pvz. ženklų išdėstymas vietomis keistas, kai kurie išlikę sovietiniai elementai kur neaišku ko netvarko, etc. Būtų grynai kaip kokia Slovėnija ir ramu.

Tautų gerovės indekse pirmas tris vietas šiemet užima Airija, Šveicarija ir Norvegija, o JAV nusileido į 4-ąją vietą. Lietuva tarp 38 vertintų išsivysčiusių ekonomikų užima 23 vietą. Indekse lenkiame artimiausias kaimynes. Estija – 25-ta, Lenkija – 27-ta, o Latvija – 29-ta.
Tokius rezultatus paskelbė Varšuvos ekonominių tyrimų centras „Warsaw Enterprise Institute“ (WEI), kuris kasmet skelbia Tautų gerovės indeksą (Wealth of Nations Index), kuriuo be sukuriamo BVP gyventojui, vertinami ES ir EBPO priklausančių valstybių privataus sektoriaus išlaidų lygis bei viešųjų išlaidų kokybė – nuo investicijų į gynybą, infrastruktūrą iki išlaidų saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir kt.
WEI tyrimo autoriai ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad įdomiausi yra atvejai šalių, kurios geba pasiekti aukštus valstybės išlaidų kokybės rodiklius santykinai mažomis sąnaudomis.
„Portugalija, Latvija, Lietuva ir Slovakija yra šalys, kurios vienam gyventojui išleidžia mažiau viešųjų pinigų nei Lenkija, tačiau pinigai išleidžiami geriau, todėl aukštesni yra ir jų viešųjų išlaidų kokybės rodikliai.“, – pažymima Tautų gerovės indekso ataskaitoje.

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...uzima-23-vieta
Kur gyvena turtingiausi miestelėnai ir kur daugiausiai sukuriama gerovės https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz8it6hzU1X

2023 m. Vilniuje 22% namų ūkių metinės pajamos siekė 55.000–150.000 USD. Tai žymiai daugiau nei Kaune (15%) arba Klaipėdoje (14%). Vilnius taip pat pralenkė kitus Rytų Europos didmiesčius, t. y. Varšuvą (10%), Rygą (13%) ir Taliną (17%)“, – tęsia ekonomistas.
Tačiau, anot tyrėjo, didesnė problema Lietuvos miestuose kyla dėl mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Klaipėdoje 2023 m. net 14% visų namų ūkių metinės pajamos siekė mažiau nei 10.000 USD, tuo metu Kaune bei Vilniuje tokie namų ūkiai sudarė atitinkamai 11% ir 9%. „Tai ženkliai daugiau lyginant su Varšuva (4%), Talinu (5%) ar Ryga (7%) ir atspindi aukštą pajamų nelygybę Lietuvos miestuose“, – pabrėžė F. V. Razvadauskas.
2023 m. Vilniuje Gini koeficientas (kuris matuojamas nuo 0–100 %, kai Gini koeficientas lygus nuliui, tai žymi visišką pajamų lygybę, kai 100 % – visišką pajamų nelygybę) siekė 41,1 %, palyginti Varšuvoje 33,4%, Rygoje 32,6%.

[John]

mus labiau mato kaip rytų arba ex USSR dali (JTO kaip šiaurės Europa), nekam mes per daug nerūpim, na nebent dabar biški nes karas netoli. o bet tačiau aš apie vidinius procesus ir galima ateitį. Talinas ir Helsinkis ko toliau norės būti kaip Malme su Kopenhaga (čia nesileidžiant i smulkmenas), skirtumas tik toks kad apart Talino Estijoje nelabai kas bus daugiau, tai čia užprogramuota (jei karo nebus), kad Estams LV ir LT svetima taps ypač kai pradės mažėt visas homosovietikus bei tu suomiu kurie estus mate tik kaip rytų Europos šiukšles.

Šiaip, Baltijos šalys yra gana reikšminga rinka kai kurioms Skandinavų/Nordicų kompanijoms, kai kuriais atvejais antra pagal svarbą rinką po pačių Nordicų, ir tas matyt susiformavo kaip ilgalaikio Švedijos ir Danijos požiūrio ir strategijos dalis turėti šitą regioną saugų, draugišką ir kaip savotišką vietinės rinkos extension. Tai vien dėl šito nelabai tikslu sakyti, kad "niekam per daug nerūpim", na nes visgi šiek tiek rūpim kaip minimum Nordicams ir turėjom iš jų šiokį tokį preferential treatment ir supratimą, kas čia su tomis Baltijos šalimis bus.

Kitas dalykas, kad kylant pajamoms, BVP, ir iš paskos augant rinkai, daromės vis įdomesni ir visiems kitiems, kaip developed ir aukštų pajamų rinka, kuri perka visokius dalykus. Geras (bet tikrai ne vienintelis) pavyzdys buvo Lidl, kurie Baltijos šalyse įsitvirtino, kai pasidarė aišku, kad galima atsirinkti gerą rinkos dalį, kur žmonės perka nebe vien grikius su batonu, bet ir visokius kitokius daiktus. Jeigu 90s ir dar ankstyvaisiais 2000s tegalėjom ką nors vilioti "perspektyvomis" ir buvimu "provakarietiškais", tai dabar labai didelę reikšmę turi tas faktas, kad turim gana storas pinigines ir dar nesame prisotinę rinkos kai kuriose srityse. Va dėl to esam vis labiau įdomūs.

[Stadionas]

Kuo save mato estai, nėra labai svarbu. Svarbu, kad Nordicai (įskaitant tą pačią Suomiją) Baltijos šalis mato būtent kaip vieną regioną. Lygiai taip pat Vokietija ir visi kiti.

mus labiau mato kaip rytų arba ex USSR dali (JTO kaip šiaurės Europa), nekam mes per daug nerūpim, na nebent dabar biški nes karas netoli. o bet tačiau aš apie vidinius procesus ir galima ateitį. Talinas ir Helsinkis ko toliau norės būti kaip Malme su Kopenhaga (čia nesileidžiant i smulkmenas), skirtumas tik toks kad apart Talino Estijoje nelabai kas bus daugiau, tai čia užprogramuota (jei karo nebus), kad Estams LV ir LT svetima taps ypač kai pradės mažėt visas homosovietikus bei tu suomiu kurie estus mate tik kaip rytų Europos šiukšles.

[John]

apart Latvijos nelabai tas Baltijos regionas kam reikalingas. Mums svarbiausias kaimynas visom prasmėmis Lenkija, o estam Suomija. pas mus dar gal yra ta nemeilė lenkams dėl Vilniaus ir tomaševskio, tai mes bent dėl vaizdo minim braliukus. o estai aplamai visiškai nemato savęs kažkokiam rytų Europos ex-pribaltikos regione.

Kuo save mato estai, nėra labai svarbu. Svarbu, kad Nordicai (įskaitant tą pačią Suomiją) Baltijos šalis mato būtent kaip vieną regioną. Lygiai taip pat Vokietija ir visi kiti.

[PoDV]

apart Latvijos nelabai tas Baltijos regionas kam reikalingas. Mums svarbiausias kaimynas visom prasmėmis Lenkija, o estam Suomija. pas mus dar gal yra ta nemeilė lenkams dėl Vilniaus ir tomaševskio, tai mes bent dėl vaizdo minim braliukus. o estai aplamai visiškai nemato savęs kažkokiam rytų Europos ex-pribaltikos regione.

Iš kitos pusės, pas mus irgi panašumų su estais yra, kad kaip jie prie suomių, taip mūsų pagrindiniai miestai yra netoli Lenkijos, o Vilnių kartais lietuviškam kontekste pravardžiuojam Wilno. Didžiausias trūkumas, kad Šiaurės Rytų Lenkija nėra tas pats kas Pietų Suomija. Gelbėja gal tiesiog buvimas sausumos transporto koridoriumi ir didesnis gyventojų tankis Lenkijoje.

Tai patys latviai sako, kad Ryga tiesiog per toli nuo visko. Nuo Suomijos, Lenkijos, netgi Švedijos, kur atrodo keltas kursuoja ir galėtų Ryga būt panašesnė į Stokholmą.