Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[bato_usai]

Man šiaip pavydu latviams, kurie sugeba daryti tokio lygio kontentą, tegul ir rusų kalba, per savo nacionalinį transliuotoją. Vedėjas aiškiai yra žiūrėjęs nemažai Varlamovo ir daugiau mažiau kopijuoja jo ankstyvesnių reportažų stilių.

LRT tą patį jau prieš n metų pirko su Stop Juosta, tiktai tenai fokusas buvo į istorinius pastatus ir buvusius akcentus pristatyti kaip jie išliko, o ne šiandieninius. Ir gal kiek prastesnė, pilkesnė color grading/cinematografija.

[John]

LSM+ turi gerą seriją laidų apie Latvijos (o kartais ir Lietuvos) miestus. Čia jau ~3 mėnesių senumo filmukas apie Rygą. Man šiaip pavydu latviams, kurie sugeba daryti tokio lygio kontentą, tegul ir rusų kalba, per savo nacionalinį transliuotoją. Vedėjas aiškiai yra žiūrėjęs nemažai Varlamovo ir daugiau mažiau kopijuoja jo ankstyvesnių reportažų stilių

[bato_usai]

Googlinus pagal pavadinimo galima matyti kiek populistiškai medijos tvarkosi su pranešimais žiniasklaidai, bet čia ne ta tema. O kokybiškai būtų įdomiau kelionių duomenys, o ne apklausa, bet:

„Bolt“ paskelbė „15 minučių“ miestų reitingą: kuris pirmauja Lietuvoje?

„Draugiškų miestų indekso“ apklausa buvo atlikta 2025 m. devyniose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Kroatijoje ir Rumunijoje. Apklausa parodė, kad Baltijos šalių sostinių reitinge arčiausiai 15 minučių miesto idealo yra Talinas, kur 19,2 proc. gyventojų savo kiekvienos dienos tikslus pasiekia per ketvirtį valandos. Vilniuje 13,3 proc. gyventojų pagrindinius dienos tikslus pasiekia per 15 minučių. Latvijos sostinės rezultatas reitinge – prasčiausias iš visų Centrinės ir Rytų Europos miestų – tik 9,8 proc. gyventojų gali tai pasakyti apie savo kasdienes keliones.

Kaune tokių gyventojų dalis kiek didesnė – 19,3 proc., Klaipėdoje – 28,6 proc. Labiausiai reitinge išsiskiria Šiauliai: net 40,5 proc. šio miesto gyventojų savo kasdienius taškus gali pasiekti per 15 minučių. Panevėžyje ji siekia 34,3 proc.



Miestų turinčių virš milijono gyventojų grupėje geriausiai pasirodo Varšuva (15,9 proc. kasdienius tikslus pasiekia per 15 minučių), už jos rikiuojasi Praha (13,8 proc.) ir Bukareštas (13 proc.). Didelių miestų kategorijoje (500 tūkst.–1 mln. gyventojų), į kurią patenka ir Vilnius bei Ryga, dominuoja Lenkijos miestai: Krokuva (30,30 proc.), Lodzė (28,85 proc.), Vroclavas (26,79 proc.). Vidutinio dydžio miestų grupėje (250–500 tūkst. gyventojų) pirmauja Splitas (44 proc.) už jo rikiuojasi Lenkijos miestai Ščecinas (40,6 proc.) ir Bydgoščius (37,5 proc.). Kaunas ir Talinas panašaus dydžio miestų sąraše, deja, rikiuojasi apačioje.

[PoDV]

Aš asmeniškai net nelabai sureikšminu to aplenkimo, plius visada buvome didesnė pagal gyventojus valstybė už Latviją, tai ir sostinės regionas (sakyčiau Vilnius+Kaunas o ne Vilniaus apskritis) natūraliai bus didesnis už Rygos aglomeraciją. Varšuvos, Katovicų, ar net Berlyno aglomeracijų greičiausiai nepavyks aplenkti (ir tai nieko tokio).

[Stadionas]

Galim paimti Riga + Pierīga regioną, iš viso 10 446km2 ir palyginti su mažesne pagal plotą Vilniaus apskritim (9 730km2).

2025:

Riga + Pierīga 985 833 gyventojų
Vilniaus apskritis 876 727 gyventojų


Kas įdomiausia, vos per 7 metus gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje išaugo 81 593. Per tą patį laikotarpį Riga + Pierīga regione gyventojų skaičius sumažėjo -12 636. T. y. skirtumas tarp Vilniaus apskrities ir Riga + Pierīga regiono vos per 7 metus sumažėjo beveik ~100 000 gyventojais. Jau dabar teigti kad Ryga su aplinkinėm teritorijom yra kažkoks metropolis ir labai lenkia Vilnių nelabai išeina ir skirtumas tirpsta.

tai taip, čia labiau ne apie Rygą, o apie pačia miesto koncepciją ir jos ribas.

[Edd]

Galim paimti Riga + Pierīga regioną, iš viso 10 446km2 ir palyginti su mažesne pagal plotą Vilniaus apskritim (9 730km2).

2025:

Riga + Pierīga 985 833 gyventojų
Vilniaus apskritis 876 727 gyventojų


Kas įdomiausia, vos per 7 metus gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje išaugo 81 593. Per tą patį laikotarpį Riga + Pierīga regione gyventojų skaičius sumažėjo -12 636. T. y. skirtumas tarp Vilniaus apskrities ir Riga + Pierīga regiono vos per 7 metus sumažėjo beveik ~100 000 gyventojais. Jau dabar teigti kad Ryga su aplinkinėm teritorijom yra kažkoks metropolis ir labai lenkia Vilnių nelabai išeina ir skirtumas tirpsta.

[Stadionas]

Manau tikslingiausia yra naudoti metro zonos gyventojų skaičių, nes realiai parodo miesto žmogiškąjį ir ekonominį potencialą. Vilniuje jis yra 873 tūkst., o Rygoje 847 tūkst. Skirtumas nedidelis, bet Rygoje mažėja ir aplinkiniai miesteliai. Kai kalbama apie tą patį Paryžių, kiek turi gyventojų, kiek BVP sukuria, tai niekas nenaudoja duomenų tik formalių miesto savivaldos.

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...reas_in_Europe

873 tai su Ukmerge (Jelgava arčiau Rygos nei Ukmergė Vilniaus) ir visa Vilniaus apskritim kuri 9tūkst kmkv, Rygos metro apie 3 tūkst kmkv?
https://en.wikipedia.org/wiki/Riga_Planning_Region

[Edd]

Pagrindinis Vilniaus gyventojų skaičiaus augimo šaltinis yra vidinė migracija iš kitų Lietuvos regionų. Bet sutinku kad milijono greitai nebus.

Grynai vidinė migracija vos atsveria natūralią (neigiamą) kaitą, pvz., 2024 neto vidinė migracija buvo tik +1385 tuo tarpu tais pačiais metais tarptautinė neto migracija buvo +4871.

[Lettered]

Vilniaus miesto savivaldybė buvo didesne už Rygos miesto savivaldybe, Vilnius pats nebuvo nes yra Grigiškių miestas ir pora kaimų. čia va taip absurdiškai skamba bet koks miestų gyventojų skaičiaus lyginimas nes realiai nėra jokio tikro standarto. Todėl Paryžius yra dvigubai mažesnis už Romą.

Manau tikslingiausia yra naudoti metro zonos gyventojų skaičių, nes realiai parodo miesto žmogiškąjį ir ekonominį potencialą. Vilniuje jis yra 873 tūkst., o Rygoje 847 tūkst. Skirtumas nedidelis, bet Rygoje mažėja ir aplinkiniai miesteliai. Kai kalbama apie tą patį Paryžių, kiek turi gyventojų, kiek BVP sukuria, tai niekas nenaudoja duomenų tik formalių miesto savivaldos.

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...reas_in_Europe

[MedinisStrazdas]

Nežinau ar tikrai yra realu greitai pasiekti tą milijoną. Natūrali gyventojų kaita Vilniuje neigiama, o gimstamumas dar mažėja, grįžtantys ex emigrantai po truputį išsisems, augimas ukrainiečių imigrantų dėka jau turbūt išsisėmė, tai nebent imigracija iš kitų šalių. Per paskutinius metus gyventojų skaičius paaugo ~5000 kas jau žymiai mažesnis prieaugis nei anksčiau. Aišku tai vis tiek visai nemažas prieaugis kai ne tik Rygoje bet ir Taline gyventojų skaičius jau sumažėjo. Ryga tai aišku įdomus atvejis, man kyla klausimas kur ta žemutinė riba, vistik netikiu kad Talinas galėtų aplenkti.

Pagrindinis Vilniaus gyventojų skaičiaus augimo šaltinis yra vidinė migracija iš kitų Lietuvos regionų. Bet sutinku kad milijono greitai nebus.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš tai noriu pasidžiaugti Vilniaus meisto valdžia ir miestiečiais, kurie kažkaip sugeba tokio dydžio mieste apsieiti be VT. Be tramvajaus, be metropoliteno. Mano žiniomis, kitos tokios Europos šalies sostinės nėra. Šiuo požiūriu mūsų gebėjmai yra išskirtiniai, ne fintechas ir ne šaltibarščiai turi būti mūsų miesto pozicionavimo pagrindas.

[Edd]

Nežinau ar tikrai yra realu greitai pasiekti tą milijoną. Natūrali gyventojų kaita Vilniuje neigiama, o gimstamumas dar mažėja, grįžtantys ex emigrantai po truputį išsisems, augimas ukrainiečių imigrantų dėka jau turbūt išsisėmė, tai nebent imigracija iš kitų šalių. Per paskutinius metus gyventojų skaičius paaugo ~5000 kas jau žymiai mažesnis prieaugis nei anksčiau. Aišku tai vis tiek visai nemažas prieaugis kai ne tik Rygoje bet ir Taline gyventojų skaičius jau sumažėjo. Ryga tai aišku įdomus atvejis, man kyla klausimas kur ta žemutinė riba, vistik netikiu kad Talinas galėtų aplenkti.

[Stadionas]

Oficialu - Vilnius didžiausias Baltijos šalių miestas.



Kas įdomu, latviai atnaujino/patikslino ir 2024 metų pradžios duomenis, ir jie buvo 598 790 o ne 605 273 kaip buvo skelbiama anksčiau. Tai realiai gaunasi kad jau praeitais metais Vilnius aplenkė Rygą, 2024 Vilniuje buvo 602 408 gyventojai.

Vilniaus miesto savivaldybė buvo didesne už Rygos miesto savivaldybe, Vilnius pats nebuvo nes yra Grigiškių miestas ir pora kaimų. čia va taip absurdiškai skamba bet koks miestų gyventojų skaičiaus lyginimas nes realiai nėra jokio tikro standarto. Todėl Paryžius yra dvigubai mažesnis už Romą.

[Silber418]

Oficialu - Vilnius didžiausias Baltijos šalių miestas.

2025 metų pradžioje Rygoje buvo 591 882 gyventojai, Vilniuje - 607 667. (https://data.stat.gov.lv/pxweb/en/OS...R__IRS/IRS031/)


Kas įdomu, latviai atnaujino/patikslino ir 2024 metų pradžios duomenis, ir jie buvo 598 790 o ne 605 273 kaip buvo skelbiama anksčiau. Tai realiai gaunasi kad jau praeitais metais Vilnius aplenkė Rygą, 2024 Vilniuje buvo 602 408 gyventojai.

Viskas. Dabar reikia tramvajaus ir pradėti statyti metro, kol nėra milijono gyventojų.

[Edd]

Oficialu - Vilnius didžiausias Baltijos šalių miestas.

2025 metų pradžioje Rygoje buvo 591 882 gyventojai, Vilniuje - 607 667. (https://data.stat.gov.lv/pxweb/en/OS...R__IRS/IRS031/)


Kas įdomu, latviai atnaujino/patikslino ir 2024 metų pradžios duomenis, ir jie buvo 598 790 o ne 605 273 kaip buvo skelbiama anksčiau. Tai realiai gaunasi kad jau praeitais metais Vilnius aplenkė Rygą, 2024 Vilniuje buvo 602 408 gyventojai.

[Edd]

Beje, už kelių dienų jau ir oficialiai paaiškės ar Vilnius tapo didžiausiu Baltijos šalių miestu, pirmadienį latviai skelbs metų pradžios duomenis. Jei skaičiukas bus mažesnis nei 607 667 (tiek metų pradžioje buvo gyventojų Vilniaus m. sav.), tai Vilnius oficialiai taps didžiausiu Baltijos šalių miestu.

[PoDV]

Turtingumas, šiaip, labiau jaučiasi ne pagal aplinkos sutvarkymą ar fasadų dažų ar šaligatvių plytelių atsilupimo lygį, o pagal žmones platesniąja prasme. Žmonių skaičius, jų elgesys, apranga, kūno kalba, restoranų/kavinių skaičius ir lankomumas ir kiti panašūs su žmonių įpročiais susiję faktoriai geriau parodo, kurio miesto gyventojai turi daugiau pinigų. Pagal šituos dalykus Vilnius tikrai jaučiasi kaip turtingesnis miestas, nei Ryga paskutniu (t.y. paskutinius ~10 metų) metu ir tai pamatyti neužtrunka labai ilgai. Talinui vs Rygai galioja tas pats. Kaip yra su Vilniumi vs Talinu, sunkiau pasakyti, nes jau senokai nebuvau, tai negaliu lengvai palyginti.

Tai, žinoma, niekaip nemitiguoja fakto, kad Vilnius dažnoje vietoje, ypač lyginant su Talinu, atrodo kaip po karo, ar kad Vilniaus VT yra panašesnis į Ndžamenos ar Hararės VT, o ne į civilizuoto Europos miesto (įskaitant Rygos) VT.

Dabartinis mano sentimentas ir yra, kad sutvarkymo lygį ateityje vis tiek lems žmonės. Kažkiek net primena gauti žuvį vs. pasigauti žuvį su meškerę situaciją.

Daug pesimistiškiau vertinu trinkelizuotą provinciją, kuriai pinigai kažkuria dalim iš dangaus nukrito, nei Vilnių, kurioje turėtų būt darbo vietos kurios sumoj susirinktų reikiamą kiekį mokesčių ir bent kažkokia masė žmonių domėsis kaip teisingai daryt infrastruktūrą ir užduoti toną likusiai Lietuvai kaip daryti teisingai. Tai kažkaip kol viskas daugmaž ok su žmonėmis, Vilniuje bus poreikis remontams, o ateityje gal net ir didesni projektai pagaliau pajudės.

Kuo toliau su tais mažesniais miestais/miesteliais problema išliks, kad darbo vietos (ir jų kokybė) > aplinkos sutvarkymas.
Bandė dūmint akis Europai, kad jei aikštę ištrinkeliuos, tai tipo atsikels žmonės gyvent... bet kur jie eis dirbt? ypač kurie uždirba geresnes pajamas? plius nematau kad turime labai didelį procentą tikrai remote darbuotojų, daug kam reikia fiziškai sėdėt kamščiuose ir važiuot į darbą.

Pastebėčiau bendrai apie žmones, jei žavitės ten mažesnių miestų sutvarkymu, bet kažkodėl vis tiek norit likt Vilniuje Priežastys yra ne trinkelė, plytelė ar stulpas, o žmonės

Be abejo statistika parodo regiono turtingumą, nelabai ką patikimesnio turim šiuo atveju, gan kvaila manyti kad Obio balkonai parodo regiono turtingumą. Nušiurę balkonai/šaligatviai/VT Vilniaus atveju parodo ne ką kitą, o miesto apsileidimą. Plius dar yra ir "paveldo" klausimas, regionai kurie dar neseniai buvo nuskurę (įskaitant Vilnių) neatrodys geriau už regionus kurie jau n metų yra turtingi, todėl net jei kažką mes aplenkėm iš Vakarų Europos, užtruks dar nemažai laiko kol ir realiai infrastruktūra, o ypač stambūs projektai (stotys, stadionai, oro uostai, VT ir t.t.) bus panašaus lygio kaip regionuose Vakarų Europoje kuriuos aplenkėm. Turint omeny kad Vilniui gan prastokai sekasi su valdžia ir net sakyčiau kad yra kažkokia padidinta apsileidimo tolerancija plius didesnių/ambiciškesnių projektų baimė, tai čia sunki situacija, neatmesčiau kad Vilnius gali būti ir 10 metų 1.5 karto turtingesnis už Rygą, bet atrodyti prasčiau. Čia gal panašiai kaip kiaulei duoti milijardus, ji tikrai bus turtingiausia kiaulė Pasaulyje ir vis tiek vartysis jovale.

Nesu užtikrintas dėl tolerancijos betvarkei, greičiau susitaikymas, nes gyventi reikia čia ir dabar. Plius ir atėjome iš daugiau mažiau kolonijinės realybės pastaruosius gal 200 metų, ko Europai likusiai nereikėjo išgyventi.

Per artimiausius 10 metų galimai keisis rinkėjų demografija, Vilniaus svoris tikėtina toliau didės, tai duodu ne tokį mažą procentą proveržiui.
Didelių projektų baimė spėju dėl to viso bardako regioninėje politikoje. Provincija actually bijo Vilniaus, kad ten neatsirastų kažkokia harmoningai veikianti valdžia, netgi koks nors dab. Kauno variantas, kur plius minus kokiais 70% vidutiniai kauniečiai patenkinti tvarkoma aplinka, kur daugmaž gali pasitikėti, kad didesni projektai bus actually pradėti vykdyti kaip stadionai visokie ar Nemuno sala kokia.

Pamenu kaip man kažkada vienas forumietis labai įrodinėjo, kad Latvijoje yra tvarkingiau, nes atseit, nesvarbu kad žolė nėnupjauta ir viskas neišdažyta - bet va pas juos senos čerpės ir durys išsaugotos, nepakeistos plastikinėmis, tai reiškia "tvarkingiau". Na ne, tai nereiškia kad tvarkingiau, tiesiog čia yra supainioti terminai. Latvijoje yra dar netvarkingiau nei Lietuvoje, kas labai akivaizdu. Kad senus dalykus išsaugo, visokias nusilupusias senas duris ir medinius langų rėmus - tai čia ne tvarkingumas, o 2 atvejai:

Latvijoje nemažai senovės. Šiaip jei atsirenovuotų, paderintų medžiagas, tai mus su lenkais nušluotų pagal grožį Pas mus vis tiek valdo post WWII statyba, tas visas bauhauzas ir La Corbusier. Pas juos kažkiek daugiau prieškario statybos.

Latvija man gal kažkas Vengrija/buv. Jugoslavija. Sunkokai su ekonomika, bet jei sektųsi ekonomika, daugiau būtų renovacijų, tai manau visai gražios šalys galėtų būti. Daugiabučiai ir pokarinė statyba vis tiek jau ne tas pats. Ok kad renovuota, bet vis tiek mieliau Europoje yra su prieškarine statyba, pagr. turizmas irgi ten. Niekam tie komiblokai neįdomūs, renovuok kaip nori.

[Edd]

Be abejo statistika parodo regiono turtingumą, nelabai ką patikimesnio turim šiuo atveju, gan kvaila manyti kad Obio balkonai parodo regiono turtingumą. Nušiurę balkonai/šaligatviai/VT Vilniaus atveju parodo ne ką kitą, o miesto apsileidimą. Plius dar yra ir "paveldo" klausimas, regionai kurie dar neseniai buvo nuskurę (įskaitant Vilnių) neatrodys geriau už regionus kurie jau n metų yra turtingi, todėl net jei kažką mes aplenkėm iš Vakarų Europos, užtruks dar nemažai laiko kol ir realiai infrastruktūra, o ypač stambūs projektai (stotys, stadionai, oro uostai, VT ir t.t.) bus panašaus lygio kaip regionuose Vakarų Europoje kuriuos aplenkėm. Turint omeny kad Vilniui gan prastokai sekasi su valdžia ir net sakyčiau kad yra kažkokia padidinta apsileidimo tolerancija plius didesnių/ambiciškesnių projektų baimė, tai čia sunki situacija, neatmesčiau kad Vilnius gali būti ir 10 metų 1.5 karto turtingesnis už Rygą, bet atrodyti prasčiau. Čia gal panašiai kaip kiaulei duoti milijardus, ji tikrai bus turtingiausia kiaulė Pasaulyje ir vis tiek vartysis jovale.

[sleader]

Tai kad mes čia lyginame labai skirtingus dalykus - turtingumas vs. tvarkingumas. Šitie dalykai toli gražu ne visada koreliuoja.

Galima būti tvarkingu nesant turtingu (apsitvarkyti be didelių investicijų, kukliomis sąnaudomis), ir galima būti pasiturinčiu, bet tiesiog nesitvarkančiu, "viskas atsilupę ir man px, aš babkes leisiu šnapsui, mergoms ir flomasteriams".

Tikrai taip, tačiau dažnai lyginant miestus (juk tema vadinasi "Baltijos valstybių sostinių palyginimas"), tai lyginama kaip tas miestas atrodo, kiek jis patogus gyventi, sutvarkyta infrastruktūra, transportas ir kt. Nes palyginti kiek viename mieste išleidžia šnapsui ir mergoms, o kiek kitame - sunkiai pavyks. Juo labiau tokie rodikliai nieko nepasakys apie patį miestą.

Pamenu kaip man kažkada vienas forumietis labai įrodinėjo, kad Latvijoje yra tvarkingiau, nes atseit, nesvarbu kad žolė nėnupjauta ir viskas neišdažyta - bet va pas juos senos čerpės ir durys išsaugotos, nepakeistos plastikinėmis, tai reiškia "tvarkingiau". Na ne, tai nereiškia kad tvarkingiau, tiesiog čia yra supainioti terminai. Latvijoje yra dar netvarkingiau nei Lietuvoje, kas labai akivaizdu. Kad senus dalykus išsaugo, visokias nusilupusias senas duris ir medinius langų rėmus - tai čia ne tvarkingumas, o 2 atvejai:

1. Didesnis to kas sena, "vintažo" vertinimas
2. Tiesiog nenoras kažko keisti, ar neturėjimas lėšų tam

Dėl senų čerpių ir senovinių durų (jeigu kalbėti apie medines su dekoru), tai tvarkingiau neatrodys, bet turtingiau tikriausiai atrodys. Aišku jei tos durys visiškai supuvusios ir išlūžusios, o čerpės sutrūkusios - tuomet tai neturi jokios vertės. Tačiau jeigu durys sutvarkytos, jau tai rodys turtingumą, nes tokias duris sutvarkyti kainuoja gerokai daugiau nei įstatyti kokias pigiausias plastikines ar metalines sandėlio duris.
Jeigu miestas sutvarkytas/pastatytas naujai, bet pigiomis medžiagomis (kas ir daroma pas mus), jis atrodys tvarkingas, bet vargu ar atrodys turtingas.Tikras turtas yra vertinti paveldą mieste ir jį tvarkyti, nes tai kainuoja kur kas daugiau nei padaryti naujai, bet pigiomis medžiagomis.

Taigi, nereikia painioti. Kad Vilniuje balkonai nutrupėję ar šaligatviai nudaužyti - tai nereiškia, kad miestas "neturtingas", nes teoriškai, lėšų tam būtų, labai norint (ypač matant BMW ir Lexusus šalia). Esmė tame, kad yra problemų su noru.

Bet tas nenoras ir parodo miesto ar jų žmonių "skurdą". Jei miestas pats iš savęs apšepęs ir apgriuvęs, bet jame važinės gyventojai su naujais automobiliais apsikarstę aukso grandinėmis - miestas neatrodys ir nebus turtingas. Jeigu vyrautų toks pats požiūris anksčiau, tai neturėtume jokių istorinę vertę turinčių gražių pastatų, tiltų ar kt., o visas paveldas būtų pigiai ir ūkiškai pastatytos trobos.

[Ignalina]

Niekaip nerandu turtingų šalių su nudrožtomis iki Vilniaus lygio sostinėmis. Na gal Graikijos Atėnai, Kroatijos Zagrebas. Jei žinote tokių daugiau, parašykite.

Gal jau kelkis į savo temą.