Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[Garbanius]

Viskas gerai, bet norėtusį mažiau tokių visų galų išmanymų

[Lettered]

Ž. Mauricas:

Vilnius ne tik tapo turtingiausiu miestu Baltijos šalyse, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo ir aplenkė Europos Sąjungos vidurkį. Preliminariais duomenimis, Vilniaus BVP vienam gyventojui* 2024 metais buvo 9% didesnis nei Taline, 36% didesnis nei Rygoje ir 5% viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad prieš dešimtmetį Talinas buvo kone ketvirtadaliu turtingesnis nei Vilnius, o Rygos BVP vienam gyventojui buvo panašaus lygio kaip Vilniuje (ES vidurkis buvo kone 50% didesnis).
Be to, 2024 metais Vilnius aplenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse pagal gyventojų skaičių. Per pastarąjį penkmetį gyventojų skaičius Vilniuje** išaugo nuo 798 iki 868 tūkst. Gyventojų (+70 tūkst.), Rygoje sumažėjo nuo 898 iki 860 tūkst. (-38 tūkst.), o Taline – išaugo nuo 599 iki 646 tūkst. (+47 tūkst.). Tai leido Vilniui dar labiau padidinti savo ekonominį svorį. Vilniuje 2024 metais buvo sukurta 36 mlrd. eurų BVP – ženkliai daugiau nei Rygoje (26 mlrd.) ar Taline (24 mlrd.). Įdomu tai, kad Vilniaus ekonomikos dydis (36 mlrd.). dabar yra vos dešimtadaliu mažesnis nei visos Latvijos (39 mlrd.) ar Estijos (40 mlrd.).
Džiugu ir tai, kad Vilnius tampa ne tik pasiturinčiu, bet ir vis patogesniu miestu gyventi. Europos miestų gyvenimo kokybės tyrimo (2023 m.)* duomenimis, Vilniuje gyvenimo kokybė sparčiai gerėja ir šiuo metu yra viena geriausių visoje ES (Vilnių lenkia tik Stokholmas, Kopenhaga, Oslas ir Liuksemburgas). Vilnius yra vertinamas dėl geros oro kokybės, santykinai mažo triukšmo, žemo nusikalstamumo lygio, sutvarkytų viešųjų erdvių ir parkų bei aktyvaus kultūrinio gyvenimo (prasčiausia gyvenimo kokybė yra Atėnuose, Romoje, Rygoje, Sofijoje ir Paryžiuje).
Šios tendencijos simbolizuoja istorinį vilniečių mąstysenos virsmą: juk Vilnius ilgą laiką vijosi ir lygiavosi į kitus Europos Sąjungos miestus, o dabar jau tampa miestu, į kuriuos nori lygiuotis kiti Europos Sąjungos miestai.
p.s. verta paminėti, kad Lietuvoje auga ne tik Vilniaus ekonomika – sparčiai auga ir Kaunas, Klaipėda bei nemaža dalis kitų mažesnių Lietuvos miestų. Tad net ir su stipriai augančiu Vilniumi, Lietuva, priešingai nei Latvija ir Estija, nėra vieno miesto valstybė. Palyginimui, Vilniuje sukuriama 45% Lietuvos BVP, Rygoje – 66% Latvijos BVP, o Taline – 62% Estijos BVP.
*lyginami Vilniaus, Rygos ir Talino regionų (pagal NUTS 3 klasifikaciją t.y. Vilnaus apkrities, Rygos regiono ir Harju apskritis) nominalaus BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodikliai. Pagal perkamosios galios pariteto (t.y. atsižvelgiant į kainų skirtumus) BVP, tenkantį vienam gyventojui, Vilniaus regionas taip pat yra turtingiausias Baltijos šalyse ir siekia 130% ES vidurkio (visgi, šią statistiką reikėtų interpretuoti atsargiai, nes skaičiuojant BVP pagal perkamosios galios paritetą yra naudojamas ne Vilniaus regiono, o visos Lietuvos kainų lygis (kitaip tariant 130% ES vidurkio rodo Vilniaus gyventojų perkamąją galią, jei jie pajamas uždirbtų Vilniuje, o leistų – visoje Lietuvoje)
**lyginami Vilniaus, Rygos ir Talino regionų (pagal NUTS 3) duomenys
*** Europos miestų gyvenimo kokybės tyrimas (2023 m.)

https://www.facebook.com/zygimantas....aRHYMvjfaZDnjl

[PoDV]

Kas čia tokie teisinasi? Pavijom vakarų Europą greičiau nei Australija ar bet kuri kita dabar sėkminga šalis tapo tokia praeityje.

Ta dabartinio vystymosi inercija šiaip užtruko, ir man būtų buvę smagiau, kad nebūtų buvę tų 1990-ųjų nesąmonių. Gal tikrai turėtume sumoj tvarkingesnę infra sumoj. Dabar tik po kokių 2015 m. didieji miestai Vilnius, Kaunas, Panevėžys aktyviau renovuojasi, o iki grubiai 2015 m. vaizdelis toks buvo, kad dauguma infra buvo po senovei išskyrus kokius specifinius taškus.

Ekonomika tikrai įsivažiavo po 2009 krizės, bet su infra tvarkymu matyt tas pasijaučia tik po kokių 5-10 metų. 2004-2008 m. vystymąsi nemaža dalim sudegino 2009.

Estija lyg irgi turėjo tuos rytų europietiškus 1990-uosius, bet ten tiesiog greičiau pasibaigė, panašiai gal kaip Vilniuje, bet Lietuva yra ne tik Vilnius, o Lietuva vis tiek veikia kaip daugmaž vienas organizmas su savom problemom.

[Tomas]

https://www.google.com/maps/@59.4351...oASAFQAw%3D%3D

Velkam tu restoran Troika:
https://troika.ee/
Pelmeni Master Class tvaju matj.

[Lettered]

Aš kažkokdėl prisiminiau Australiją, kurią, iš esmės, sukūrė kaliniai ir katorgininkai. Ir... dabar tai viena iš pačių sekmingiausių šalių. Va jums ir istorinis palikimas. O mes vis baudžiava ir carinės Rusijos priespauda teisinamės.

Kas čia tokie teisinasi? Pavijom vakarų Europą greičiau nei Australija ar bet kuri kita dabar sėkminga šalis tapo tokia praeityje.

[Dundorfas]

Aš kažkokdėl prisiminiau Australiją, kurią, iš esmės, sukūrė kaliniai ir katorgininkai. Ir... dabar tai viena iš pačių sekmingiausių šalių. Va jums ir istorinis palikimas. O mes vis baudžiava ir carinės Rusijos priespauda teisinamės.

Tai šitiems sėkmingiems karų jų teritorijoje nebuvo, naujakuriai sėkmingai "skovaterino" žemę, kol ten seni elitai susiriebė buvo jau po šaukštų, ty galėjo Australija tapti kas nors panašaus į Pietų Amerikas, kur elitai susigrobtų žeme, turtus. valdžia ir pūstų liaudžiai miglą į ausis.

[Dundorfas]

Dėl rašto sistemos ir katalikybės, dabartinės Vakarų integracijos, sutinku, kad turbūt sumoj linkstam į Vakarų slavų ir labai ribotai Šiaurės Europos įtaką. Panašumas su rytų slavais atsirado dėl ryšių su Baltarusija, carinės Rusijos/SSRS istorijos, kas susidarė ne vienas šimtas metų.
.

Tai jei imti priešistorinius laikus ir viduramžius tai daug ryšiu su tais rytų slavais, padedant, kad Vilnius keistoje vietoje. Ma rodos po to rytų slavus "išveisė" reikiama kryptimi stačiatikių bažnyčia ir Maskvos įtaka, gal stačiatikių bažnyčia per Konstantinopoly formavo sąmonę, ty stačiatikių bažnyčia po padišachais sėdi, kai katalikų taip šalia funkcionuoja, suteikia valdžios skeptrus ir tt. Valdžios vertikalė taip sakant ne tokia ryški.
Jei Vytautas būtų pasirinkęs stačiatikių bažnyčią, tai gal mes nedaug skirtumėmės nuo baltarusų, tiesa jei ten seniau "virškinami" buvo.

[Tomas]

Aš kažkokdėl prisiminiau Australiją, kurią, iš esmės, sukūrė kaliniai ir katorgininkai. Ir... dabar tai viena iš pačių sekmingiausių šalių. Va jums ir istorinis palikimas. O mes vis baudžiava ir carinės Rusijos priespauda teisinamės.

Teisinasi tik keli sutrikę, nuolat saviplaka užsiimantys asmenys.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš kažkokdėl prisiminiau Australiją, kurią, iš esmės, sukūrė kaliniai ir katorgininkai. Ir... dabar tai viena iš pačių sekmingiausių šalių. Va jums ir istorinis palikimas. O mes vis baudžiava ir carinės Rusijos priespauda teisinamės.

[PoDV]

Ta vieta primena tipini parka Belgijoje ar Vokietijoje ar kitoje salyje kur policija nedraudzia vartoti alkoholi viesoje vietoje. Taip, Taline rusu daugiau, bet patys estai gerokai panasesni i siauriecius nei lietuviai, kuriu kultura artimiausia vakaru slavams. Nesakau, kad tai blogai - lietuviai siltesni, draugiskesni zmones nei estai, bet gali sutikti ir daugiau keistu personazu

Lietuviai taip gan gražiai papuola į liniją, kur galim būt toks rytų ir vakarų slavų mixas, grubiai PL/BY/UA pasienis atsiremia į Lietuvą ties pat viduriu. Su šiek tiek poveikiu Šiaurės Europos, dėl priešistorinių ryšių su Latvija ir Estija.

Dėl rašto sistemos ir katalikybės, dabartinės Vakarų integracijos, sutinku, kad turbūt sumoj linkstam į Vakarų slavų ir labai ribotai Šiaurės Europos įtaką. Panašumas su rytų slavais atsirado dėl ryšių su Baltarusija, carinės Rusijos/SSRS istorijos, kas susidarė ne vienas šimtas metų.

Latvija, Estija dėl baltvokiečių įtakos labiau kaip "Vakarų Europa", o dėl geografinės platumos vis tik arčiau jau būtų Šiaurės Europos (kultūriškai labai artimos yra V. ir Š. Europos), tik ten irgi rus. įtaka sumaišė kortas. Gal net labiau nei pas mus.

[DeSadas]

Pas mus NxT LvL prie Baltojo tilto, palyginus su šituo Talino preparty prieš kaimo kuokynę 2003 metais.

tai ir sakau pas mus nukreipta naudingesne viskas linkme.

[PoDV]

Atsilupusį Vilniaus Senamiestį gali kažkuo palygint su Pietų Italija, o Italija bet kokia jau vis tiek ne Eastern Europe Ok suprantu sovietmetis buvo, gal situacija dramatiškesnė su tuo apleistumu, bet tendencija spėju, kad gražėt turėtų mūsų Senamiestis, neramina, kad pats miesto centras Vilniuje juda smarkiai į šiaurę link planuojamo nac. Stadiono ir Šiaurinės gatvės kaip miesto ašies, tai dar neaišku kiek tas Senamiestis ar potencialūs VT hub'ai bus įdomūs.

Pastebiu paauglius nuobodžiaujančius besimušant "draugiškai", net tarp vaikinų/merginų, bet čia gal daugiau daugiabutinė publika arba po mokyklos, nebeatsimenu ar teko pamatyt kur šiaip muštis treniruojasi xebra. Tiksliau gali būt, bet tai nėra akivaizdžiai paplitę. Kadangi nemažai vaikštau pėsčiomis, atkreipiu dėmesį, kad paaugliai gan smarkiai nuobodžiaujantys pas mus, linkę scrolint tik tokus, vaikščiot nemažais kiekiais kažkur tuščiom gatvėm... arba jau mane veikia amžėjimas Gal čia Kauno daugiabutyno vibe taikau Vilniui, bet pripažįstu ir pats kad panašūs yra Vilnius ir Kaunas, tai primetu, kad Vilniuje panašiai.

Talinas tai kol kas laikausi požiūrio, kad tai didelė Klaipėda, kuri turi Vilniaus privalumų ir šiaip net šiek tiek Dievo pateptas miestas dėl Helsinkio ir Stokholmo artumo (gatavas know how už keliasdešimt km), toks miestas, kur visoj SSRS erdvėj buvusioj geriausiai iškritusios kortos iš kart po 1990 m. Tai man kažkuo rusakalbis klaipedietiškas vaibas kažkuo padvelkė, bet tik nėra tokio analogiško Senamiesčio kur daug jaunimo rinktųsi arba neprisimenu tokios susirinkimo vietos. Galioja tie patys anti alkoholiniai įstatymai Lietuvoje įskaitant ir rusakalbius rajonus.

[Vilniaus gyventojas]

Mane nustebino ne tiek laisvas alkoholio ir rūkalų vartojimas (kuris, taip, kaip sakot, egzistuoja ir vakarų Europoje), kiek stiprus 90s Eastern Europe vibe pagal snukius, aprangą, muštynes ir aišku, rusų kalbos kiekį. Tokių dalykų Vilniuje klausimas ar tiek besutiksi net Šeškinėje (nesakau kad visiškai nėra, bet nebe tokiais mastais). Sakykit ką norit, bet apsilupę pastatai tikrai nustebina mažiau nei tokios vietos pačiame miesto centre.

[Visdarlietus]

Iki karo kai buvo užpulta Ukraina, Taline atvažiuodavo labai daug Peterburo ir Leningrado srities faunos. Be to jeigu mes turime tik Visaginą, tai Estijoje 3 ir 5 pagal dydį miestai yra stipriai rusakalbiai. Beje kalbant labiau tiktų terminas ne rusai, o rusakalbiai, nes tarp jų įeina ir visi totoriai ir panašiai.

[Tomas]

Taip, Taline rusu daugiau, bet patys estai gerokai panasesni i siauriecius nei lietuviai

Tallinne dar reikia rasti tų estų.

[mantasm]

Spėju jaunimas ten susirinkęs iš rytinės Talino dalies, kur gyvena rusakalbiai. Vilniuje tokio jaunimo irgi yra, tik jis neleidžia laiko daugumai matomose vietose, pavažinėjus po Vilniaus pakraščius tas matosi.

Vilniuj reikia giliai įlįst į visokius šabakštynus ar neaiškius pusiau apleistų pastatų masyvus. Ir tai rasi geriausiu atveju 10 snukučių sėdinčių. Ir neretai tie snukučiai neprimins 90ųjų marozų anei išvaizda, anei elgesiu.

[TIME]

Ta vieta primena tipini parka Belgijoje ar Vokietijoje ar kitoje salyje kur policija nedraudzia vartoti alkoholi viesoje vietoje. Taip, Taline rusu daugiau, bet patys estai gerokai panasesni i siauriecius nei lietuviai, kuriu kultura artimiausia vakaru slavams. Nesakau, kad tai blogai - lietuviai siltesni, draugiskesni zmones nei estai, bet gali sutikti ir daugiau keistu personazu

[Obi-Wan Kenobi]

Aplinkos gerumas visų pirma priklauso nuo supančių žmonių, ne nuo pastatų grožio. Rygoje irgi daugiau gražių pastatų nei Vilniuje, bet vaibas labai slogus. Ta pati situacija ir nemažai vakarų Europos miestų.

Tikrai jaučiasi miesto gerumas, tiesiog byra gabalais nuo sienų tas geras vaibas

[Lettered]

Taline yra no go vietų? Kokios tai vietos?

Taline nėra, gal Lasnamäe vėlai vaikšant tarp rusakalbių nėra labai malonu, bet tai nėra realios no-go vietos, kur policija oficialiai rekomenduotų nesilankyti.

[John]

Taline yra no go vietų? Kokios tai vietos?