Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[dangoraižistas]

Labai smagu skaityt tavo pykčio priepuolius. Galėtum dirbti Vilniaus turizmo informacijos centre – visiems lankytojams išp****m protą apie Rygos kaimą, Vilniaus metropolį, šiaudines baidykles ir kitą wikipedijos turinį.

Žiūrėk tik netyčia nepadusk iš įniršio, rengdamas ad hominem atakas prieš nepažįstamą žmogų lygioje vietoje.

Keletas foto iš Rygos centro. Beveik kaip Kaunas.





Teneklaidina data – nieks ten nesikeičia ir nesikeis kaip Kaune su žydų ligonine ar Britanika.

[PoDV]

Pastaruoju metu toks mąstymas.

Baltijos šalys yra mixas tarp Rytų ir Vakarų.

Latvija ir Estija yra kraštas kaip bando sugyventi dvi kultūros. Aišku latvių kažkiek apsimaišę, su estais nežinau.
Estijoje laimi tas vakarietiškas eismo, tvarkos organizavimas, nors yra ir rytietiško chaoso ženklų. Talinas dar ne Stokholmas, Helsinkis, bet sakyčiau arčiau turtingesnių Centrinės pokomunistinės Europos vaibų.

Latvijoje laimi santykinai turtinga prieškario istorija ir matyt iš tų laikų išlikę pojūčiai, nors dabartis nėra labai linksma, visko sutvarkyt nėra kaip.

Lietuva sakyčiau dėl buvimo arčiau slaviškų kraštų ir tradicijų, ko gero yra pilnas kultūrų susimaišymo rezultatas, lietuvis man lyg su mixeriu sumaišytas Lenkijos lenkas ir Ukrainos ukrainietis arba bent jau baltarusis

Man įdomu žiūrėt žemėlapį ir kaip atrodo Lietuva bendram politiniam žemėlapyje. Turime iš vienos pusės Lenkiją, iš kitos Baltarusiją, Ukrainą. Į šiaurę nuo jos kaip tik per vidurį eina Lietuva. Teko ne vieną komentarą skaityt, kad esam miksas Lenkijos ir Baltarusijos pagal feeling'ą. Lyg ir kažkoks rus. Varlamovas pavadino "protingesne Baltarusijos versija".
Galim sakyt, kad nesąmones šneka, bet manęs kažkaip tas ne erzina ir man atrodo kad taip ir yra.
Aš netgi labiau sakyčiau Lenkijos ir Ukrainos mixas. Daugiabučiai, kiemai, eismo organizavimas, etc. Baltarusija dar gali turėt tą politizuotą paradinį rytietišką apsitvarkymą, didingumą, kurio pas mus ne itin apčiuopiu.

Tai va toks man ir Vilnius. Kažkokie medinukai, gražūs namai, kreiva gatvė, lygi gatvė, graži estakada, lyg ir turtingumo jausmas, lyg ir nesusitvarkymo iki galo. Nors man ir visa Lietuva, išskyrus gal patį pajūrį, toks mixas tarp tvarkos ir betvarkės.

Aišku, Baltijos šalys vis tiek pagal savo platumą ir politinę orientaciją linksta link Nordikų. Šiek tiek yra skandinaviškų prieskonių ypač po 2000 m. statyboje, paminėčiau tokius dalykus kaip atsargiau renkamos spalvos, apšvietimo stulpų dizainas.
Laikai bėgs ir iš slaviškų tonų šoksim į labiau germanišką organizavimą, tik nesitikiu, kad tas atsitiks per keletą metų, greičiau kelis dešimtmečius nuolatinio rūpinimosi ir aktyvumo. Nors turiu vilties, kad ir pati Baltarusija ir Ukraina galimai gali peršokti į labiau vakarietišką tvarkymąsi (bent jau su Ukraina tokie vektoriai irgi lyg pradedami jaustis). Gyvensim apsuptyje "vokiškai" arba "skandinaviškai" besitvarkančių šalių. Negreitai, galbūt kai jau šis forumas taps jau visai atgyvena...

[Obi-Wan Kenobi]

Jis ne turizmo centre, bet Vilniaus meru turėtų būti. Pasaulis pagaliau sužinotų apie Baltijos metropolį, kuriam praktiškai nėra lygių visoje Šiaurės Europoje. Rygos savivaldybės delegacija vyktų į Naują Vilnią mokytis kaip reikia vystyti europino lygio miestą, į patį Vilnių jų net neleistų ir diplomatiškai primintų, kad pas juos dar tik prieš 120 metų vežimai po miestą važinėjo.

[Justin]

Kai kurie forumo trolintojai tuoj prisimins, kad Vilniuje balkonai su sieteliais, todėl tai nesiskaito...

Labai smagu skaityt tavo pykčio priepuolius. Galėtum dirbti Vilniaus turizmo informacijos centre – visiems lankytojams išp****m protą apie Rygos kaimą, Vilniaus metropolį, šiaudines baidykles ir kitą wikipedijos turinį.

[manometras]

"Pas jus", tai kur? Pas mus Lietuvoje daugiabučiais rūpintis turi gyventojai.

Nu tada neabejoju, kad ir pas mus Lietuvoje yra tokių namų, kaip tie, kurie Rygoj iškeldinami, nes gyventojai jais nepasirūpino.

[Briedis]

Tiesa, pas mus daugiabučiai nėra privatizuoti, visus juos tvarkyt priklauso “valdžiai”, tai gal ir aptvarko, kas būtina.

"Pas jus", tai kur? Pas mus Lietuvoje daugiabučiais rūpintis turi gyventojai.

[VLR]

Nei Valdemara Iela 119, nei Ventspils Iela 25 nėra Rygos centre. Vilniuje ir arčiau centro galima rasti griūvančių medinių lūšnų su lauko tualetais, kurios yra gerokai blogesnėje būklėje nei šie Rygos pastatai. Skirtumas tik tas, kad Vilniuje, labiausiai apleistoje Baltijos šalių sostinėje, niekas iš to nedaro problemos.

[Tomas]

Lygiai 200 m. iki LR Seimo

Net ir Tallinne nesudėtinga rasti tokių inkliuzų nedideliu atstumu nuo Riigikogu.

Kalbant apie konkrečią vietą - likvidavus Lukiškių kalėjimą tas kvartalas turėtų greitai atsigauti.

[Obi-Wan Kenobi]

Rygos Maskačka? Nope, 250 m. iki LR Seimo

[Obi-Wan Kenobi]

Lygiai 200 m. iki LR Seimo

[Obi-Wan Kenobi]

Netiesa.

1. Po Gedimino pr. pastatytas požeminis parkingas. Parkingai patraukti iš gatvės po žeme.
2. Pakeisti šaligatviai į granitą, rekonstruotos aikštės, važiuojamoji prospekto dalis, įrengti dviračių takai. Yra nusileidžiantys užtvarai, paverčiantys gatvės dalį pėsčiųjų zona er savaitgalius ir šventes.
3. Buvo atnaujintas apželdinimas – yra tvarkingi medžių bulvarai, skveruose, aikštėse kaip Lukiškių yra naujas apželdinimas.
4. Dauguma pastatų yra rekonstruoti, modernizuoti.

Gedimino pr. yra gana gerai PRITAIKYTAS XXI amžiui.

Tas pas mus padaryta tarp 1999 ir kokių 2003 m.

Tą labai retai kada galima pasakyti apie Rygos kvartalus.

Rygoj centre po visa aikšte parkingas

[manometras]

Nesu užtikrinta, kad Lietuvos miestuose nėra analogiškos kondicijos namų, kurie gali griūti arba ką nors sužaloti krentančiomis detalėmis. Tiesa, pas mus daugiabučiai nėra privatizuoti, visus juos tvarkyt priklauso “valdžiai”, tai gal ir aptvarko, kas būtina.

[dangoraižistas]

Tuo tarpu Rygoje jau TREČIAS namas per 2 mėnesius evakuotinas dėl sugriuvimo grėsmės. Kai kurie forumo trolintojai tuoj prisimins, kad Vilniuje balkonai su sieteliais, todėl tai nesiskaito ir padėtis lieka visiškai vienoda (niekuo nesiskiria).

[dangoraižistas]

Gal galima plačiau kokios teisės ir kaip jos nulemė Prūsijos vystymasi?

Galima. Jonas Tatoris „Senoji Klaipėda“.

Arba specializuota literatūra vokiškai.

1808 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo vadinamasis Prūsijos miestų potvarkis, parengtas vyresniojo ministro Karlo von Stein.

Savivaldybėms suteikta didelė finansų, švietimo ir socialinių reikalų autonomija.

Savivaldybėse imti vykdyti rinkimai, kuriuose rinktos miesto taryba, kuri renka magistratą ir merą. Iki tol miesto reikalus sprendė atitinkamos kunigaikščio rezidencijos valdžia.

Prūsiškas savivaldybių savivaldos pavyzdys buvo pasirinktas kaip reformų modelis visoje Vokietijoje.

[dangoraižistas]

Mūsų carinio laikotarpio naujamiestis, kaip Gedimino pr. irgi greičiausiai nedaug kuo skiriasi nuo Rygos naujamiesčio gatvių.

Netiesa.

1. Po Gedimino pr. pastatytas požeminis parkingas. Parkingai patraukti iš gatvės po žeme.
2. Pakeisti šaligatviai į granitą, rekonstruotos aikštės, važiuojamoji prospekto dalis, įrengti dviračių takai. Yra nusileidžiantys užtvarai, paverčiantys gatvės dalį pėsčiųjų zona er savaitgalius ir šventes.
3. Buvo atnaujintas apželdinimas – yra tvarkingi medžių bulvarai, skveruose, aikštėse kaip Lukiškių yra naujas apželdinimas.
4. Dauguma pastatų yra rekonstruoti, modernizuoti.

Gedimino pr. yra gana gerai PRITAIKYTAS XXI amžiui.

Tas pas mus padaryta tarp 1999 ir kokių 2003 m.

Tą labai retai kada galima pasakyti apie Rygos kvartalus.

[Antaninis]

Skirtumas tas, kad NYC vežimai ir liko 1900 metais kartu su to laikotarpio pastatais, infrastruktūra - viskas buvo totaliai perstatyta, nugriauta, atnaujinta. Rygoje gi išėmus arklius iš gatvių, vežimus, aprengus moteris vietoj sarafanų mini-sijonais , o vyrus džinsais vietoj kelnių ir beisbolo kepuraites vietoj skrybėlių, įkėlus automobilius ant tų akmenų grindinio, įjungus elektrinį apšvietimą, visiškai nieko nepasikeitė: gatvėse tas pats akmeninis grindinys ar tašyti akmenys, namai tie patys 1899 m. statybos su medinėm perdangom, byrančiom plytom, skylančiom sienom, užtvindytu rūsiu (dažnai neremontuoti po kokius 40 m.), nėra parkingo, smirda nebe arklių mėšlu, bet išmetamosiomis dujomis, nes nėra apželdinimo, nėra didelių kiemų, nėra vaikams kur žaisti. Tai niekaip nėra pritaikyta gyvenimui XXI amžiuje, gyvenimui šiai dienai. Tai paprasčiausiai nėra patogu šiuolaikiniam žmogui. Jei tai būtų geras rajonas, jame nebūtų 50% sumažėję gyventojų (žr. Centrs).

Tai kad visi pasaulio didmiesčiai buvo pilni arklių ir karietų. Tiesiog įrašyk miesto pavadinimą ir "1900s" į google. Viena, Londonas, Paryžius ir t.t. daugybę tokių miestų išlaikė savo gatvių išplanavimą centre nepakitusį, būtent savo senais pastatais jie ir dabar domina žmones. NYC irgi turi gatvių kurios nuo 1900 nelabai pakito, tie patys pastatai, pavyzdžiui "brownstone" eilės. Mūsų carinio laikotarpio naujamiestis, kaip Gedimino pr. irgi greičiausiai nedaug kuo skiriasi nuo Rygos naujamiesčio gatvių.

Likusią kritiką kaip ir suprantu, bet tai galioja beveik visiems pramonės revoliucijos miestams. Dabar tai dalis žmonių net priima kaip privalumus, maži kiemai-kompaktiškesnis miestas, tašyti akmenys-greičio mažinimo priemonė, medinės perdangos-interjero detalė, nėra parkingo-mažiau atomobilizmo, nėra apželdinimo-švaresni ir geriau matomi fasadai.

[R.A.M.]

... Klaipėdoje pasirašytas tiek baudžiavos panaikinimas, tiek ypač svarbios miesto teisės, kurios nulėmė visos Prūsijos (aka. Vokietijos) vystymąsi.

Gal galima plačiau kokios teisės ir kaip jos nulemė Prūsijos vystymasi?

[dangoraižistas]

Dangoraižis! Nujaučiu, kas bus toliau. Klaipėda praktiškai buvo Niujorko lygio miestas, Laisvės statula nė iš tolo neprilygo Borussia paminklui.

Pajutęs, kad smarkokai susimovei diskusijoje, nusprendei tai užmaskuoti vadinamuoju žirgo žvengu ir davedimo iki absurdo argumentavimo klaidomis, skirtomis publikai, nukreipiant dėmesį nuo tavo pralaimėjimo.

Appeal to ridicule (also called appeal to mockery, ad absurdo, or the horse laugh) is an informal fallacy which presents an opponent's argument as absurd, ridiculous, or humorous, and therefore not worthy of serious consideration.

Appeal to ridicule is often found in the form of comparing a nuanced circumstance or argument to a laughably commonplace occurrence or to some other irrelevancy on the basis of comedic timing, wordplay, or making an opponent and their argument the object of a joke. This is a rhetorical tactic that mocks an opponent's argument or standpoint, attempting to inspire an emotional reaction (making it a type of appeal to emotion) in the audience and to highlight any counter-intuitive aspects of that argument, making it appear foolish and contrary to common sense.

O čia paprasčiausi FAKTAI:

Roberto Meyhoefer laivininkystės pastatas

Koordinatės: 55.70943957824504, 21.132501535215624
Objekto adresas: Žvejų g. 2, Klaipėda, Lietuva
Savivaldybė: Klaipeda

1920 m. įsteigtos Roberto Meyhoeferio laivininkystės ir kelionių firmos pastatas Žvejų g. 2 (buv. Fischerstrasse 12) buvo pastatytas 1923 m. Šis pastatas statytas pagal Čikagos dangoraižių projektus. Tai buvo pirmasis naujosios statybos karkasinis pastatas Lietuvoje. Pastato projektas bei statyba buvo kuruojama paties prezidento Antano Smetonos, susižavėjusio Čikagos statiniais. Tai buvo pirmasis daugiaaukštis Klaipėdoje, kuriame įrengtas ir pirmasis liftas.
Pastatas susideda iš dviejų kontrasto principu gretinamų dalių – aukštesniojoje vyrauja vertikalūs, o žemesniojoje – horizontalūs skaidymai. Jaučiasi ekspresionizmo bei kitų XX a. pradžios stilių įtaka.

[Obi-Wan Kenobi]

Dangoraižis! Nujaučiu, kas bus toliau. Klaipėda praktiškai buvo Niujorko lygio miestas, Laisvės statula nė iš tolo neprilygo Borussia paminklui.

[dangoraižistas]

Taip, žinoma, kompleksai. Pagal tamsta tai, turbūt, mažisusiai komplesų turinti tauta yra rusai. Pas juos juk viskas geriausia, gražiausia, didingiausia.

Nesutinki, kad atrodo keistai „Stokholmo lygio“ centrinės kompozicijos teatras su dviem kresnais (storais) tortais tūriais kampuose, o centre žemu jungiančiu tūriu? Neteko matyti taip sukomponuoto architektūros šedevro.

Apie Klaipėdą, jos istoriją, senuosius gyventojus, tarptautinius ryšius, akivaizdu, visiškai nieko nerauki.

Prūsijos valdovai vadino karališkuoju miestu ir skyrė ypač daug dėmesio, po 1854 m. gaisro buvo pakviestas atstatyti miesto ne koks nors No Neimas Hansas iš Kaimo, bet pagrindinis karališkasis Berlyno architektas, suprojektavęs to laikotarpio įsimintiniausius Berlyno ir Stokholmo pastatus.

Toliau, matosi, kad nesupratai kas buvo tas Meisonas, kuris atstatė teatrą. Pavardė sufleruoja, kad tai buvo anglas, nes anglų bendruomenė dominavo Klaipėdoje XIX a. viduryje. English church Klaipėdoje funduota Anglijos Karalienės, pavaldi tiesogiai Londonui.

Anglų milijonieriai (dabar sakytume – milijardieriai) gyveno Klaipėdoj ir varė biznį: Meisonai, Gubai, Picernai, Plou...

Taip pat buvo kitų šalių turtuoliai kaip laivų statytojas nyderlandietis Ofelenderis, buvo prancūzai ir kiti.

Klaipėdoje ne atsitiktinai mokyklos vadintos Augustos Viktorijos (princesės vardo) licėjus – fundavo karališkoji šeima, pašto statybą fundavo ir asmeniškai prižiūrėjo imperatorius.

Mieste rezidencijas, prekybos atstovybes turėjo kitų karalysčių atstovai – Danijos vicekonsulo vila ir kt.

Čia lyginti su Talinu, provincijos miesteliu Rusijos imperijoje nebūtinai gaunas. Talinas buvo skurdus darbininkų miestas, statyti mediniai barakai darbininkams, mediniai šaligatviai, arklinis tramvajus iki 1925 metų. Klaipėda įsirengė elektrinį tramvajų nedaug vėliau nei Liepoja, jau vien tas faktas daug pasako.

1923-1924 m. pastatytas pirmasis dangoraižis – Mejerhoferio laivininkystės 7 aukštų bokštas (trūksta viršutinės dalies – dar 2 aukštų). Tai toks bokštas iškilo net anksčiau nei suomiai sostinėj Helsinky pasistatė dangoraižį-viešbutį 4 dešimtmečio pradžioje.