Ekonomikos naujienos

[Lettered]

A.Zuokas. Į priekį, bet pasižvalgius praeityje

[Lettered]

Petras, kaip visada, stipriai kritikuoja JAV ir lygina su Europa... "It's worse here".

Youtube video

John siūlo neimti visko už gryną pinigą ką rašo tokios solidžios žiniasklaidos priemonės kaip NYT, Forbes, bet tiki viskuom ką skiedžia kažkoks neaiškus verslinykas homemade youtubiniuose filmukuose?

[kzinas]

Taip. Aš tik ir norėjau pasakyti, kad į reitingų agentūrų nuomones irgi reiktų žiūrėti atsargiai ir nepriimti visada už gryną pinigą (Kaip prieš kurį laiką ir būdavo), nes jos klysta pakankamai dažnai, o kartais gal ir sąmoningai.

na visko ko gero būna, bet imho agentūros stengiasi ginti "investuotuojų" interesus ir groja pagal taip kaip vėjas pučia, kilo rinkos ir jos prilaikė reitingų aukštus reitingus, nudegė ir dabar bando pasitaisyti, kad likti reikalingos, bet vis tiek jų sprendimai vėluoja ty atitinka tikrovę tik per vėlai ir kiek per švelniai, gal S&P drąsiau drysta.
O ten kad bankų ataskaitos pasirodė "geros", tai čia šiais laikais ...ne per daug nustebinsi, ty taktiškai gali parodyti gerus pelnus bet strategiškai ..klausimas kiek bankų de fakto bankrotai ? JAV, Europa ir rusai vykdė bankų rekapitalizaciją, tiesiogiai netiesiogiai, Europa ir dabar tesia
ty pvz rusų "kontroliuojama" devalvacija kuri rusų valstybiniam stab. fondui kaštavo ~200 mljrd., turėjo 2 tikslus: rekapilizuoti bankus ir duoti laiko liaudžiai santaupas konvertuoti į ką nors (valiutos, NT, auksas ar prekės), o galėjo, iš vakaro paskelbti kad nuo 8:00 AM rublio kursas smunka 30%, būtų sutaupę 200 mljrd $, bet bankai pradėtų lankstytis didmeniniais kiekiais ir liaudis bušavoti, stipriau nei tie Navalno mytingai ir iškotis naujo.TY valtybės davė šansą bankam, rekapilizuoptis bei turėti pelnus smth, dėl "Too big to fail" efekto.

[index]

Na jie juk gali rašyti ką nori, tai tik paprastų pelno siekiančių neoficialių juridinių ar fizinių asmenų nuomonė, panašiai kaip mano, Tavo, bankininko ar dar kokio nors verslininko.

Taip. Aš tik ir norėjau pasakyti, kad į reitingų agentūrų nuomones irgi reiktų žiūrėti atsargiai ir nepriimti visada už gryną pinigą (Kaip prieš kurį laiką ir būdavo), nes jos klysta pakankamai dažnai, o kartais gal ir sąmoningai.

[Lettered]

Manęs tie paaiškinimai visgi nelabai įtikino. Neįtikino ir rinkų, Prancūzija šiandien obligacijas išplatino net su mažesnėm palūkanom.

Susigadino savo reputaciją jie kaip reikalas šiemet, ypač po to kai bankams sumažino reitingus kaip tik prieš paskelbiant didžiulius pelnus. Su eurozonos valstybėmis tas pats, sumažino reitingus kai panika jau praeidinėja, o skolinimosi palūkanos krenta.

Na jie juk gali rašyti ką nori, tai tik paprastų pelno siekiančių neoficialių juridinių ar fizinių asmenų nuomonė, panašiai kaip mano, Tavo, bankininko ar dar kokio nors verslininko.

[index]

S&P gana teisingai surašė kas vyksta, ir kodėl reitingai mažinami.

Manęs tie paaiškinimai visgi nelabai įtikino. Neįtikino ir rinkų, Prancūzija šiandien obligacijas išplatino net su mažesnėm palūkanom.

Susigadino savo reputaciją jie kaip reikalas šiemet, ypač po to kai bankams sumažino reitingus kaip tik prieš paskelbiant didžiulius pelnus. Su eurozonos valstybėmis tas pats, sumažino reitingus kai panika jau praeidinėja, o skolinimosi palūkanos krenta.

[Tomas]

Tiek, kad dabar pasitikėjimas pačiomis reitingų agentūromis yra kaip reikalas smukęs.

S&P gana teisingai surašė kas vyksta, ir kodėl reitingai mažinami.

[Silber418]

2012.01.12, 11:54
Aleksas Rozentalis
Verslo žinios (www.vz.lt)

Švedijoje ketvirtą mėnesį paeiliui sulėtėjo infliacija

Gruodį sulėtėjusi Švedijos infliaciją gali būti ženklas, kad šalies centrinis bankas, vadinamas "Riksbank", imsis švelninti skolinimosi politiką.
Metinė infliacija, lapkritį buvusi ties 2,8%, gruodį sulėtėjo iki 2,3%. Per mėnesį kainos didžiausioje Šiaurės šalių ekonomikoje pakilo 0,2%, rašo "Bloomberg" naujienų agentūra.
„Riksbank“ praėjusį mėnesį sumažino bazinę palūkanų normą pirmąsyk nuo 2009-ųjų bei paskelbė prognozę, kad skolinimasis dėl ekonomikos lėtesnių apsukų 2012-iais brangti neturėtų.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad centrinis bankas šiemet ryšis nuleisti skolinimosi normą žemiau dabar nustatytos 1,75% ribos. Kad skolinimasis per šiuos metus turės judėti žemyn prognozuoja ir Švedijos Nacionalinis ekonomikos tyrimų institutas, kuris laukia 0,75% bazinės normos.
Vienos pagrindinių investuotojų Lietuvoje ekonomika trečiąjį ketvirtį sulėtėjo iki 4,6%. Metais anksčiau ūkio prieaugis siekė 7,2%.

Plačiau: http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...#ixzz1jZPvqAnY

[andyour]

/\ priklausomai kokie ten gyv. ir kom. paskirties pastatų statybos mastai, koks perteklius, gal jo nėra visai, vienas kitas tuščias rajonas. Spėju, kad nemažai investuotojų į NT iš vakarų pasitraukė į Kiniją.

[John]

Vasarą kaip tik turėjau progą šia tema padiskutuoti su mergina iš Kinijos, tai ji vos ne žodis žodin tą patį sakė. Jos žodžiais tai skambėjo maždaug taip: norint nusipirkti būstą Kinijoje turint bent vidutines pajamas už būstą reikės mokėti (neaugant pajamoms) visą savo darbingą gyvenimą ir tai su sąlygą, kad tai yra šeima t.y. du dirbantys, nes vienam finansiškai tai praktitiškai neįmanoma (nebus už ką valgyt), na nebent geeeerą darbą turi . O dėl downpayment'ų tai sakė, kad dažniausiai jie būna daromi jaunavėdžių tėvų, kuriems kaip ir įprastą taupyti šiam tikslui savo atžaloms, juolab, kad tik po vieną turi. O kai papasakojau apie pas mus vos prieš keletą metų buvusią paskolų tvarką, tai ji tik kažką pasakė, kad jo, pas mus viskas lengviau ir paprasčiau, nei kad pas juos .

Bet WSJ ir BBC rašė, kad būrbūlas sproGzzzz ir hard landingo tikimybė yra ne mažesnė, kaip 7000%!

[Lettered]

Vasarą kaip tik turėjau progą šia tema padiskutuoti su mergina iš Kinijos, tai ji vos ne žodis žodin tą patį sakė. Jos žodžiais tai skambėjo maždaug taip: norint nusipirkti būstą Kinijoje turint bent vidutines pajamas už būstą reikės mokėti (neaugant pajamoms) visą savo darbingą gyvenimą ir tai su sąlygą, kad tai yra šeima t.y. du dirbantys, nes vienam finansiškai tai praktitiškai neįmanoma (nebus už ką valgyt), na nebent geeeerą darbą turi . O dėl downpayment'ų tai sakė, kad dažniausiai jie būna daromi jaunavėdžių tėvų, kuriems kaip ir įprastą taupyti šiam tikslui savo atžaloms, juolab, kad tik po vieną turi. O kai papasakojau apie pas mus vos prieš keletą metų buvusią paskolų tvarką, tai ji tik kažką pasakė, kad jo, pas mus viskas lengviau ir paprasčiau, nei kad pas juos .

Pas mus irgi visai nesenai, tik prieš kokius 7-10 metų sumažėjo palūkanos ir pagerėjo skolinimosi sąlygos, nes irgi norma buvo taupyti būstui. Dabar tiesiog sugriežtėjo sąlygos, neskolina tiems, kas turi mažai pajamų, taip pat centrinis bankas nustatė minimalų pradinį įnašą.

[pauliaK]

Kažkodėl niekas nemini fakto, kad perkant NT Kinijoje ir imant tam paskolą, reikia mokėti 30 ar 40% downpaymentą ir kad paskolų sąlygos, lyginant su Vakarais, apskritai yra gana drakoniškos... niekas ten paskolų nedalina, kaip JAV, kur net darbų ir kredito istorijų neturintys "broliai" prisipirko brangaus NT. Taip pat pamirštama apie Kinijos privačius "savings rates"... tie, kurie perka NT, tikrai turi iš ko tai padaryti.

Vasarą kaip tik turėjau progą šia tema padiskutuoti su mergina iš Kinijos, tai ji vos ne žodis žodin tą patį sakė. Jos žodžiais tai skambėjo maždaug taip: norint nusipirkti būstą Kinijoje turint bent vidutines pajamas už būstą reikės mokėti (neaugant pajamoms) visą savo darbingą gyvenimą ir tai su sąlygą, kad tai yra šeima t.y. du dirbantys, nes vienam finansiškai tai praktitiškai neįmanoma (nebus už ką valgyt), na nebent geeeerą darbą turi . O dėl downpayment'ų tai sakė, kad dažniausiai jie būna daromi jaunavėdžių tėvų, kuriems kaip ir įprastą taupyti šiam tikslui savo atžaloms, juolab, kad tik po vieną turi. O kai papasakojau apie pas mus vos prieš keletą metų buvusią paskolų tvarką, tai ji tik kažką pasakė, kad jo, pas mus viskas lengviau ir paprasčiau, nei kad pas juos .

[Silber418]

O jeigu nepaisyti Silber418, tai seniausia pasaulyje firma yra "Nisiyama Onsen Keiunkan" viešbutis Japonijoje.

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_oldest_companies

Haha, gerai.

[Čikupakas]

O jeigu nepaisyti Silber418, tai seniausia pasaulyje firma yra "Nisiyama Onsen Keiunkan" viešbutis Japonijoje.

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_oldest_companies

[Silber418]

Įmonės, kurios gyvuoja šimtmečius

Mes nusprendėme apžvelgti dešimt seniausių bendrovių, kurios ir gyvuoja, ir yra žinomos. Iš mūsų pateikto sąrašo tikriausiai atpažinsite nors keletą prekės ženklų.
Galbūt sąrašas ir nėra visiškai tikslus (jei pridėtume Japonijos bendroves, sąrašas tikrai būtų kitoks), tačiau šios bendrovės turi savo paveldą, vertybes, reputaciją ir patirtį!

10 vieta – „Sotheby’s“ (1744 m.)

Aukcionų namų „Sotheby’s“ užuomazgos aptinkamos dar 1744-iais, kai Anglijos prekiautojas knygomis Samuelis Beikeris (Samuel Baker) suorganizavo aukcioną ir uždirbo 826 svarus. Tų pačių metų kovo 11-ąją oficialiai įregistruota „Sotheby’s Holdings“.

9 vieta – „Twinings Tea“ (1706 m.)

Tomo Tviningo (Thomas Twining) įkurta bendrovė buvo viena pirmųjų Anglijoje, kuri siūlė arbatos gėrimą. Iš pradžių bendrovė vadinosi „Tom’s Coffee House“ ir turėjo parduotuvę centrinėje gatvėje. Tai davė jam didžiulį konkurencinį pranašumą.

8 vieta – „Lloyd’s of London“ (1688 m.)

Savo verslo karjerą pradėjęs kaip „Edward Lloyd’s Coffee House“, vėliau Edvardas Loidas (Edward Lloyd) netikėtai pasuko į draudimo verslą. Kad ir kaip būtų keista, tais laikais galėjai ateiti pas Loido papusryčiauti ir apdrausti kokį brangų daiktą.

7 vieta – „Sveriges Riksbank“ (1668 m.)

Iš tiesų, seniausio banko pasaulyje užuomazgos siekia 1665 m. ir iš pradžių buvo vadintas „Stockholms Banco“. Ją įkūrė Johanas Palmstruchas (Johan Palmstruch). Tačiau bankas bankrutavo ir valstybė jį perėmusi 1668 metais pervadino į „Sveriges Riksbank“.

6 vieta – „London Gazette“ (1665 m.)

Tai seniausias ir iki šiol veiklą vykdantis laikraštis Anglijoje, savo pirmąjį tiražą išleidęs 1665-ųjų lapkričio 7 d. Iš pradžių jo pavadinimas buvo „Oxford Gazette“, tačiau po šešių mėnesių bendrovė persikėlė į Londoną, tad pakeitė ir pavadinimą.

5 vieta – „Royal Delft“ (1653 m.)

Pirmąją porceliano (baltojo molio keramika) gamyklą 1653-iais metais įkūrė Deividas Antonizas (David Anthonisz), tačiau XIX a. pabaigoje bendrovė priėjo bankroto slenkstį. Laimei, 1876 m. ją perpirko porceliano meistras Džūstas Tūftas (Joost Thooft) ir pavertė garsia įmone visame pasaulyje.

4 vieta – „Fiskars“ (1649 m.)

Šiandien žinomas virtuvės įrankių bei žirklių gamintojas „Fiskars“ savo veiklą pradėjo nuo geležies dirbinių Suomijoje. Per daugiau nei 360 metų veiklos istoriją, bendrovė taip pat buvo įžengusi į ūkininkavimo įrankių ir agrikultūros verslą.

3 vieta – „Haig“ (1627 m.)

Haigų dinastija gali didžiuotis seniausios viskio gamyklos titulu. Pirmasis įrašas apie šį prekės ženklą siekia dar 1627-iais metais, kai Robertas Haigas (Robert Haig) Troskos regione tapo fermeriu. Vėliau, 1655-iais metais buvo atidaryta pirmoji viskio gamykla.

2 vieta – „Grolsch“ (1615 m.)

„Koninklijke Grolsch BV“ yra antra pagal dydį alaus darykla Olandijoje. Ją pirmoje 1615 metų pusėje Grole įkūrė Vilemas Nerfeltas (Willem Neerfelt). Alaus pavadinimas „Grolsch“ iš olandų kalbos verčiasi „iš Grolo“. Bendrovės kontrolę Vilemas perdavė savo žentui Pyteriui Kuiperiui (Peter Cuyper) ir ši šeima daryklą valdė dar daugiau nei 200 metų.

1 vieta – „Beretta“ (1526 m.)

Maestro Bartolemėjus Bereta (Maestro Bartolemeo Beretta) buvo savamokslis ir talentingas ginklų gamintojas gyvenęs Gardono regione. 1526 m. Venecijos kariuomenė užsakė iš jo 185 arkebeuzas (dagtinius šautuvus), tad atsirado poreikis įkurti bendrovę. „Beretta“ yra seniausia gamyklos bendrovė pasaulyje, o venecijiečių sąskaita iki šiol yra saugoma kompanijos archyvuose.

Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/imo...03.html?page=2.

Jeigu nekreipti dėmesio į redaktorių pasirinktus kriterijus, seniausia korporacija yra Stora (dabar 'Stora Enso' (švedų-suomių)), įkurta 1288 m. Švedijoje.

[John]

Petras, kaip visada, stipriai kritikuoja JAV ir lygina su Europa... "It's worse here".

[John]

Nors Kinijos padėtis dažnai ir per blogai piešiama, vis dėlto pripažink, kad nekilnojamojo turto daug kur pristatyta per daug. Panašiai kaip ir visame likusiame pasaulyje, tik didelėje šalyje ir mąstai dideli. Šiauliuose tuščias stovi "Bruklinas", Kinijoje "South China mall".

"Per daug" šalyje su 1,3mlrd. žmonių, kurių pusė tebegyvena kaimuose, yra labai drąsus pasakymas. Esmė ta, kad, ko gero, visi tie "pertekliniai" NT objektai bus panaudoti ir apgyvendinti. Tiesiog Kinijoje vykdoma Vakaruose neįprasta statybų politika (gal kažkiek primena SSRS laikais vykdytą urbanizaciją). Užuot vykdžius atskirus privačius projektus, vykdomi milžiniškos skalės projektai su dideliu valstybės indeliu. Tai reiškia, kad vienu ypu statomas visas milžiniškas milijono ar dar daugiau m2 naudingo ploto projektas su krūva dangoraižių, traukinių stotimis, metro linijomis ir t.t. ir pan. Aišku, kad iškart visų tų milijonų m2 neužims nuomininkai/pirkėjai. Tai tiesiog fiziškai neįmanoma. Bet per metus ar porą jie visi bus panaudoti pagal paskirtį, nes gyventojų migracija iš kaimų tebevyksta labai sparčiai ir vyks dar bent 10-15 metų, kol bus pasiektas mums Vakaruose įprastas urbanizacijos lygis. Tai reiškia, kad visuose Kinijos miestuose dar reiks daug daug milijonų naujų butų, naujų ofisų dangoraižių ir viso kito.


Blogiausia, kas nutiks, tai kai kurie godūs NT vystytojai šiek tiek nudegs nagus ir bus priversti parduoti savo projektus su nuostoliu. Bet tai niekam nerūpi, nes ekonomikai didelės įtakos tai neturės.

Tiesiog nusistovėjus praktika Vakarų šalyse nepriima realybės, kad kažką statyti (ar tai būtų metro linija, ar gyvenamasis rajonas) galima ne tik tuomet, kai paklausa ima keliskart viršyti pasiūlą. Daugelyje Europos šalių (ar tose pačiose JAV) dėl to praėjus kokiams 20 metų imamasi vykdyti kad ir tų pačių infrastruktūros projektų.

Kinijos atveju kai kurie dalykai statomi su kur kas mažesniu "atsilikimu" nuo paklausos ar netgi šiek tiek priekyje. Jei mano žinios nemeluoja, panašių principų laikosi ir Singapūro valdžia: metro stotis pastatyta bent porą metų anksčiau, nei atsirado realus jos poreikis (tikriausiai pastačius naują "komiblokų" kvartalą). Iki tol ji stovėjo nenaudojama, nors ir 100% paruošta. Vos tik jos ėmė reikėti - bang! - jau veikia metro.

Kinija šiuo metu rūpinasi, kaip sklandžiai apgyvendinti šimtus milijonų savo migruojančių žmonių, o ne kiek % kils NT kompanijų akcijos artėjantį ketvirtį. Išvis, didžiausias Kinijos NT "burbulas" yra ne pats NT burbulas, bet informacinis burbulas, pučiamas Vakarų žiniasklaidoje. Kažkodėl niekas nemini fakto, kad perkant NT Kinijoje ir imant tam paskolą, reikia mokėti 30 ar 40% downpaymentą ir kad paskolų sąlygos, lyginant su Vakarais, apskritai yra gana drakoniškos... niekas ten paskolų nedalina, kaip JAV, kur net darbų ir kredito istorijų neturintys "broliai" prisipirko brangaus NT. Taip pat pamirštama apie Kinijos privačius "savings rates"... tie, kurie perka NT, tikrai turi iš ko tai padaryti. Tokiame kontekste kalbėti apie kažkokį didelį NT burbulą Kinijoje yra tiesiog nesąmonė ir absurdas. "Kainų korekcija" galėtų būti taiklesnis pavadinimas.

[index]

Oho, net keista skaityti tokį įžvalgų ir "nestandartinį" straipsnį. Palyginus su įprastiniais Vakarų spaudos straipsniais (žmogaus teisės, tariamas over investmentas į fixed asset'us, tariamai bloga statybų kokybė, bla bla bla bla...), tikra atgaiva. Už tokius straipsnius BBC ar panašiuose šaltiniuose žurnalystams ir redaktoriams tikriausiai lėktų galvos.

Nors Kinijos padėtis dažnai ir per blogai piešiama, vis dėlto pripažink, kad nekilnojamojo turto daug kur pristatyta per daug. Panašiai kaip ir visame likusiame pasaulyje, tik didelėje šalyje ir mąstai dideli. Šiauliuose tuščias stovi "Bruklinas", Kinijoje "South China mall".

[John]

Straipsnis apie Kinijos ekonomiką Valstybės žurnale:
http://verslas.delfi.lt/business/kin....d?id=54173161
Autoritarizmas irgi turi privalumų:

Valstybinio planavimo trūkumai, tačiau lemiamo vaidmens jie tikriausiai nevaidina, persistengta turbūt tik kai kur:

Oho, net keista skaityti tokį įžvalgų ir "nestandartinį" straipsnį. Palyginus su įprastiniais Vakarų spaudos straipsniais (žmogaus teisės, tariamas over investmentas į fixed asset'us, tariamai bloga statybų kokybė, bla bla bla bla...), tikra atgaiva. Už tokius straipsnius BBC ar panašiuose šaltiniuose žurnalystams ir redaktoriams tikriausiai lėktų galvos.

[Lettered]

Kai šalia yra demokratija, kuri atvėrė rinkas ir perdavė savo technologijas

Ne perdavė, o pardavė