Ekspertai sutaria, kad visi šie laimėjimai tapo įmanomi pirmiausia dėl šalies vidinio stabilumo, nuoseklaus planavimo ir sumanios Pekino investicijų politikos. Paradoksalu: tai, kas kitose planetos vietose dažniausiai trukdė ekonomikai, Kinijoje suveikė. Tai – autoritarinis šalies režimas. Reformos paprastai paliečia milijonus žmonių ir dažniausiai būna nepopuliarios. Jei Kinija būtų demokratinė valstybė, ji tikriausiai būtų seniai paskendusi protestuose ir gal net nusiritusi į chaosą.
Valstybinio planavimo trūkumai, tačiau lemiamo vaidmens jie tikriausiai nevaidina, persistengta turbūt tik kai kur:
Per pastarąjį dešimtmetį Pekinas daug investavo į infrastruktūrą (kelius, tiltus, miestų infrastruktūrą ir pan.), šioms investicijoms teko svari visos šalies ekonominio augimo struktūros dalis. Valstybės skiriami pinigai panaudoti nebūtinai racionaliai, nes investicijas lėmė ne rinkos poreikis, o valingas, planinis vyriausybės sprendimas. Dabar ryškėjantys tokio investavimo padariniai nevienareikšmiai. Tarkim, pristatyta miestų, kurių perspektyvos kelia abejonių, oro uostų kur nors vidury laukų. Anekdotiškas pavyzdys – prieš penkerius metus pastatytame didžiausiame Kinijos prekybos centre dabar teveikia viena parduotuvė.
Kinijos valdžia skiria milžiniškas lėšas universitetų programoms atnaujinti (jau dabar kinai turi daugiau inžinierių ir mokslininkų nei JAV), o pagal mokslui ir naujovėms skiriamus pinigus užima antrą vietą pasaulyje. Kinijos universitetai kasmet išleidžia daugiau nei 1,5 mln. inžinierių ir mokslininkų [...] 2010 m. Kinijoje pateikta apie 314 tūkst. patentų paraiškų, pagal šį rodiklį šalis nusileidžia tik JAV ir Japonijai. Pagal tarptautinių patentų paraiškas kinai yra ketvirti pasaulyje.
Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (SP) nusprendė sumažinti Prancūzijos skolinimosi reitingą, tačiau pasigailės Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų, naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė Europos Sąjungos (ES) šaltinis.
"Prancūzija neteko savo AAA reitingo", - teigė anonimu norintis likti šaltinis, kuris pridūrė, kad agentūra apie savo sprendimą jau informavo valstybių vyriausybes.
Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas ir Nyderlandai buvo tarp šešių euro zonos valstybių, turėjusių aukščiausią AAA reitingą. Šaltinis negalėjo pasakyti, ką SP nusprendė daryti su dar dviem valstybėmis, Austrija ir Suomija.
Praėjusį mėnesį SP įspėjo, kad 15 iš 17 euro zonos valstybių reitingai gali būti sumažinti dėl tebesitęsiančios skolų krizės.
/\ Žiniasklaidos antraštes dar suprantu, kad katastrofos labiau pritraukia skaitytojus, bet pastebiu, kad ir patys lietuviai pasigavę tą pesimizmą, jei blogai - tai tik krachas, kitaip būti negali.
Tavo paminėtas atvejis irgi geras pavyzdys. Žiniasklaidoje buvo valkiojami du dalykai- pats faktas "Naujoji Zelandija" ir kaina. O kelionės rezultatai (jeigu tokių buvo, ir tų rezultatų atitikimas kainai, ckant "value for money") niekam nerūpėjo.
Moralas paprastas - į visokių singapūrus periminėti patirties gali važiuoti tik visiškas kamikadzė (ir tik vieną kartą, nes paskui didelė tikimybė lėkt iš posto), arba tikras turistas su tinkamu užnugariu (tada tikimybės lėkt iš posto nėra). Žodžiu, principas "iniciativa nakazujema" veikia
Taigi juk ir pateikiau specialiai nuorodą ne į kokių bulvarinių žurnalų blevyzgas, o Europos institucijų išvadas, kad kelionė buvo nereikalinga, ir dar tokia brangi. 40K didelė suma, nedaug verslininkų Lietuvoje gali sau leistis į tokias komandiruotes, ką jau kalbėti apie eilinius darbuotojus, kurie su daug mažesnėmis sumomis padaro daug daugiau. Nors man asmeniškai negaila, kad iš mokesčių mokėtojų (mano) pinigų būtų komandiruojamasi, jei tai turėtų realios! naudos, nors iš tokios šalies labai sunku net teoriškai jos tikėtis...
Tabu tikrai nėra, bent didesnio nei komandiruotėms į Europą, bet konkrečius daiktus vadinkim savais vardais, tos "komandiruotės" į Naująją Zelandiją tikrų tikriausios atostogos.
Tavo paminėtas atvejis irgi geras pavyzdys. Žiniasklaidoje buvo valkiojami du dalykai- pats faktas "Naujoji Zelandija" ir kaina. O kelionės rezultatai (jeigu tokių buvo, ir tų rezultatų atitikimas kainai, ckant "value for money") niekam nerūpėjo.
Moralas paprastas - į visokių singapūrus periminėti patirties gali važiuoti tik visiškas kamikadzė (ir tik vieną kartą, nes paskui didelė tikimybė lėkt iš posto), arba tikras turistas su tinkamu užnugariu (tada tikimybės lėkt iš posto nėra). Žodžiu, principas "iniciativa nakazujema" veikia
Valstybės tarnautojų komandiruotės (toliau negu Briuselis ir Maskva) Lietuvoje yra tabu. Kiekviena tokia komandiruotė yra vadinama "egzotiška" ir po mėnesį valkiojama bulvarinėse laidose ir spaudoje. O jeigu dar važiavo vyras ir moteris - tai tada jau išvis... Tos moters kitaip negu "žavia palydove" nevadina.
Tabu tikrai nėra, bent didesnio nei komandiruotėms į Europą, bet konkrečius daiktus vadinkim savais vardais, tos "komandiruotės" į Naująją Zelandiją tikrų tikriausios atostogos.
Man atrodo, reiktų ten rengti reguliarias Lietuvos valstybės tarnautojų komandiruotes ir mokytis taip dirbti. Nes taigi čia fenomenalu.
Valstybės tarnautojų komandiruotės (toliau negu Briuselis ir Maskva) Lietuvoje yra tabu. Kiekviena tokia komandiruotė yra vadinama "egzotiška" ir po mėnesį valkiojama bulvarinėse laidose ir spaudoje. O jeigu dar važiavo vyras ir moteris - tai tada jau išvis... Tos moters kitaip negu "žavia palydove" nevadina.
trečia, reikia, manau, tuos politikus, kurie praskolino Lietuvą, priversti pačius gražinti pasiskolintus pinigus iš savų kišenių, o jeigu nesugeba - skolomis apkrauti jų vaikus, anūkus, proanūkius ir t.t., kol atiduos
Na, čia žinoma juodas populizmas, tačiau vistiek... kas tie politikai, kurie turėtų gražinti skolas? T.y. ar tie politikai, kurie praskolino Lietuvą, ar tie politikai, dėl kurių kaltės turėjo būti praskolinta Lietuva?
Tai šitai aišku. Bet visvien įdomu, iš kur jie sukuria tokią žvėriškai didelę pridėtinę vertę, neturėdami jokių fizinių resursų (jei nelystu, net geriamą vandenį importuoja iš Malaizijos) ir kai visi kiti turi sunkumų, jie toliau auga 6%, nors jų BVP per capita ir taip $50K. Man atrodo, reiktų ten rengti reguliarias Lietuvos valstybės tarnautojų komandiruotes ir mokytis taip dirbti. Nes taigi čia fenomenalu. Tiesiog reikia pasiimti jų visokias valdymo programas, planus, juos išsinagrinėti, išsiaiškinti procesus ir tiesiog naudoti tai kaip akademinę medžiagą ar valdymo kokybės kontrolės kriterijus.
Taigi juk koks uostas pažiūrėk, o dar įvertinus šalies dydį ir gaunam didelį GDP per capita. Beto spėju dar ir prekyba su turizmu nemažai jo sukuria, nes vis tik nemažas konkurentas šiose srityse Dubajaus ir Hong Kongo.
Man atrodo, reiktų ten rengti reguliarias Lietuvos valstybės tarnautojų komandiruotes ir mokytis taip dirbti. Nes taigi čia fenomenalu. Tiesiog reikia pasiimti jų visokias valdymo programas, planus, juos išsinagrinėti, išsiaiškinti procesus ir tiesiog naudoti tai kaip akademinę medžiagą ar valdymo kokybės kontrolės kriterijus.
Kai tos Singapuro valdymo patirties sėklos bus pasėtos Lietuvoje, tai iš jų vistiek išaugs partnerystė, švogerystė, -ystė, -ystė ir t.t. Norint padaryti Singapurą, reikia čia atvežti jų vadovus, policininkus, pakeisti Lietuvos baudžiamąją kodeksą į Singapuro (nekreipiant dėmesio į Briuselį ar pan.) ir pradėti jį vykdyti. Tada kažkas gal ir įvyks.
P.S. O dėl Singapūro, tai ten visos statybos yra valstybinės, todėl kainų burbulo nėra, todėl nėra ir ekonominio augimo, pagrįsto statybom, kaip buvo pas mus priež krizę
Tai šitai aišku. Bet visvien įdomu, iš kur jie sukuria tokią žvėriškai didelę pridėtinę vertę, neturėdami jokių fizinių resursų (jei neklystu, net geriamą vandenį importuoja iš Malaizijos) ir kai visi kiti turi sunkumų, jie toliau auga 6%, nors jų BVP per capita ir taip $50K. Man atrodo, reiktų ten rengti reguliarias Lietuvos valstybės tarnautojų komandiruotes ir mokytis taip dirbti. Nes taigi čia fenomenalu. Tiesiog reikia pasiimti jų visokias valdymo programas, planus, juos išsinagrinėti, išsiaiškinti procesus ir tiesiog naudoti tai kaip akademinę medžiagą ar valdymo kokybės kontrolės kriterijus.
Mano manymu litas ne per brangus, o per pigus, antra - pririšti prie euro tikrai buvo didžiulė klaida, reikėjo atrišus nuo dolerio palikti plaukioti ir trečia, reikia, manau, tuos politikus, kurie praskolino Lietuvą, priversti pačius gražinti pasiskolintus pinigus iš savų kišenių, o jeigu nesugeba - skolomis apkrauti jų vaikus, anūkus, proanūkius ir t.t., kol atiduos
P.S. O dėl Singapūro, tai ten visos statybos yra valstybinės, todėl kainų burbulo nėra, todėl nėra ir ekonominio augimo, pagrįsto statybom, kaip buvo pas mus priež krizę
P.P.S. Dėl Argentinos, tai ji po antrojo pasaulinio karo klestėjo dėl nacionalsocialistų atvežto aukso ir pinigų, kuriems pasibaigus, pradėjo skolintis, kol prasiskolino iki bankroto
Man pasirodęs įdomus atvejis - Singapūras. Tokio dydžio šalis turi 49mlrd. USD einamosios sąskaitos perviršių, kuris sudaro 17,7% BVP. Negana to, Singapūras turi biudžeto perviršių ir 6% BVP augimą. KAŽKĄ jie ten daro gerai
Švedija 2012 metus pasitiko biudžeto perviršiu. Antradienį Švedijos nacionalinė skolos valdyba (Riksgälden) išplatino pranešimą apie 68 milijardų Švedijos kronų ($9.85 mlrd.) biudžeto perviršį, užfiksuotą 2011 metų pabaigoje. Nepaisant pasaulį gasdinančios antrosios ekonominės krizės ir pesimistinių nuotaikų tarptautinėse biržose, Švedijos ekonomika 2011 metais buvo stipria.
Didžiausios Skandinavijos ekonomikos skola taip pat sumažėjo, šiuo metu ji sudaro 32 procentus bendrojo vidaus produkto. Palyginus su daugelio kitų Europos valstybių ekonomikomis, situacija Švedijoje yra optimistinė.
Europos centrinis bankas pranešė, kad jame laikoma Europos bankų indėlių suma pasiekė naują rekordą - 463,6 mlrd. eurų, praneša AFP.
Valstybei per mokesčius reikėtų tuos pinigus susirinkti ir investuoti. Pvz. į atsinaujinančią energiją, aplinkosaugą(šiukšlių perdirbimas), švietimą ir pan. Kur atneštų naudą ir būtų sukurtos papildomos darbo vietos.
Komentuoti: