Tomai, ar tu tikrai nesupranti, ar tik apsimeti?
Javainiai kiša popierėlius, o kiniečiai juos perka dėl jiems aktualių priežasčių. Nors akivaizdu, kad tai laikina.
/\
Visų pirma todėl, kad daugumą atspausdintų popieriukų JAV sugeba iškišti, t.y. nuperka pašaliniai, pvz. ta pati Kinija, kitaip sakant pinigai kažkur išvyksta, vietos rinkoje jų taip baisiai nedaugėja, kaip kad yra spausdinama, todėl labai didelės infliacijos nėra.
Parašė John
Todėl, kad vis dar yra $ paklausa (įskaitant tą pačią Kiniją) pasaulio rinkose.
Norite pasakyti, kad kiniečiai patyliukais išsigrynina trilijonus savo dorelių, sukrauna į lagaminėlius, lagaminėlius į konteinerius, konteinerius į traukinius, traukinius į laivus ir patyliukais išsiplukdo į Kiniją? Ir tik dėl to JAV nevirto Zimbabve?
Jei tai tiesa tai didziule geda Liuksemburgui. Juk salis visgi pakankamai didele, kad turetu bent kazkokia gamyba. Maziukas Lichtensteinas suprantama, kad nieko negamina (jei taip), bet kad puse milijono zmoniu nieko nesugeba pagamint daugiau nei keista. Juk paimkime 1/6 (proporcingai zmoni uskaiciui)Lietuvos gamybos imoniu ir tai bus zenklus skaicius gamybos, todel net sunku isivaizduoti kaip gali gaminti tokia salis vien tik vokus
Tačiau situacija kinta - jau kuriamias mokslinio centro filialas, gamyklėlės. Ko gero, tai ir yra ES parama.
Ir aš gerai prisimenu per socialinės geografijos paskaitą sužinotą dalyką apie Liuksemburgą - šios mikro valstybės gyventojai verčiasi pašto ženklų spausdinimu (vienintelė tradicinė šaka), o visa kita - investicijos.
Jei tai tiesa tai didziule geda Liuksemburgui. Juk salis visgi pakankamai didele, kad turetu bent kazkokia gamyba. Maziukas Lichtensteinas suprantama, kad nieko negamina (jei taip), bet kad puse milijono zmoniu nieko nesugeba pagamint daugiau nei keista. Juk paimkime 1/6 (proporcingai zmoni uskaiciui)Lietuvos gamybos imoniu ir tai bus zenklus skaicius gamybos, todel net sunku isivaizduoti kaip gali gaminti tokia salis vien tik vokus
Esmė, kad Liuksemburgo gerovė yra nemaža dalimi "popierinė", nes:
1) Jis yra viena iš ofšorinių zonų, kuriose įmonės rodo pelnus t.y. pridėtinę vertę sukurtą kitur (tikras BVP gali būti mažesnis nei rodo statistika).
2) Dėl to, finansų sektorius yra labai didelis, todėl jame dirba daug užsieniečių, todėl BVP kuriančių gyventojų skaičius greičiausiai didesnis nei Liuksemburgo gyventojų skaičius.
Dėl to BVP per capita rodiklis yra labai smarkiai išpūstas, kaip ir visokių Jersery, Guernsey, kas dar tikrai nereiškia, kad tų teritorijų gyventojai labai turtingi.
Bet ar realus BVP yra toks blogas, kad reikia daugiausiai paramos jai skirti? Negi ji skurdesne ir uz ta pacia Olandija?
Ir aš gerai prisimenu per socialinės geografijos paskaitą sužinotą dalyką apie Liuksemburgą - šios mikro valstybės gyventojai verčiasi pašto ženklų spausdinimu (vienintelė tradicinė šaka), o visa kita - investicijos.
Esmė, kad Liuksemburgo gerovė yra nemaža dalimi "popierinė", nes:
1) Jis yra viena iš ofšorinių zonų, kuriose įmonės rodo pelnus t.y. pridėtinę vertę sukurtą kitur (tikras BVP gali būti mažesnis nei rodo statistika).
2) Dėl to, finansų sektorius yra labai didelis, todėl jame dirba daug užsieniečių, todėl BVP kuriančių gyventojų skaičius greičiausiai didesnis nei Liuksemburgo gyventojų skaičius.
Dėl to BVP per capita rodiklis yra labai smarkiai išpūstas, kaip ir visokių Jersery, Guernsey, kas dar tikrai nereiškia, kad tų teritorijų gyventojai labai turtingi.
Liuksemburgas nebūtų turtingas be paramos, juk ten nebuvo jokios pramonės ir pan.
Nori pasakyt jo GDP dvigubai didesnis uz Svedijos ar Danijos is ES paramos surinktas? Kokiu tikslu tada ta parama testi, juk ES tikslas vienodinti saliu pajeguma, o ne ispusti pacia turtingiausia ES sali dar labiau.
ES finansinė parama Estijai šios valstybės ekonomikai turi žymiai daugiau reikšmės negu tikina ministras pirmininkas Andrus Ansip, kuris pasididžiuodamas skelbia, kad estų tautos finansinė padėtis geriausia sąjungoje, rašo dienraštis Eesti Ekspress weekly.
Apie ką neužsimena Estijos ministras pirmininkas yra ES finansinė pagalba, kuri itin svarbi valstybės ekonomikai, o be struktūrinių fondų, Estija, ko gero, nebegalėtų egzistuoti.
Nuo 2004 iki 2010 metų Estija gavo virš 3 milijardų eurų Europos Sąjungos paramos. Per minėtąjį periodą ši valstybė, savarankiškai, prie bendrojo sąjungos biudžeto prisidėjo tik 924 milijonais eurų. Tai reiškia, kad už kiekvieną išleistą eurą Estija gavo du grąžos. Estija yra antroje vietoje ES pagal gaunamos paramos dydį, atsiliekanti tik nuo Liuksemburgo. Lietuva pagal gaunamą paramos dydį yra trečioje vietoje, po kurios seka Graikija, Latvija ir Vengrija.
Didžiausi ES biudžeto donorai yra Nyderlandai, Švedija ir Danija.
ES parama pagelbėjo Estijai išgyventi 2008 metų ekonominė krizės metu.
Be šios paramos, gautos 2008 ir 2009 metais Estija turėtų dar labiau taupyti, skolintis iš tarptautinio valiutos fondo, TVF, ir pamiršti svajones įsivesti eurą.
Pagal naujausius planus, 2014 ir 2020 metų laikotarpyje Estija gaus 4.5 ir 5 milijardus eurų paramos.
O kodėl JAV infliacija nesiautėja? Nors ten palaida bala?
Todėl, kad vis dar yra $ paklausa (įskaitant tą pačią Kiniją) pasaulio rinkose. Taip pat kyla daug klausimų dėl JAV infliacijos raportavimo tikslumo, nes "eliminuoti" prekių grupes jie gali kada panorėję, ką ir daro.
Rekomenduoju pasidomėti. Šie 'popierėliai' tampa vis populiaresni.
Neabejotinai... bet bendroj perspektyvoj, kol kas bet kokie popierėliai nekelia pasitikėjimo pasaulinėj rinkoj. Ir ką noriu pasakyti, jog tik dėl vidinės fiskalinės didesnės disciplinos, šios valiutos dar turi paklausą ir tampa paklausia preke. Kažkur valiutos spekuliantams reikia kuriam laikui likvidžiai trumpoj perspektyvoj investuoti, prisiminkim, kad ir aukso karštligę.
Bet kai kalbame apie frankus, NOK ar SEK - tai valstybės kurios neturi didelių svertų, kad ir nuo išorinių FOREX'o spekuliacijų. Tad ilgoj perspektyvoj, ši trijulė priklauso ypač nuo tėvo dolerio, motinos euro ar vyr. brolio svaro perspektyvų. Tad tolimoj perspektyvoj - ar tikrai tai yra užuovėja investuotojams? Man labai didelis klausimas...
Tai yra totaliai nišiniai popierėliai, nors ir alternatyva. Bet abejoju ar investuotojų pasitikėjimas yra toks didelis apskritai popierėliais, kai toks svaras krito kažkada dėl išorinių valiutų spekuliacijų, ar tas pats euras nebekelia pasitikėjimo - tai ką kalbėti apie šiuos mažuosius popierėlius.
Rekomenduoju pasidomėti. Šie 'popierėliai' tampa vis populiaresni.
Komentuoti: