Ekonomikos naujienos

[Tomas]

Tomai, tu arba nelabai supranti, ką šneki, arba įkalęs kokius 5-6 vokiško atėjai čia patrolinti

Tai negi manai, kad aš blaivas tokias litanijas rašinėčiau? Dabar rašau veikiamas viskio.

Tavo pavyzdys su popieriniais pinigais yra netinkamas, nes popieriniai pinigai yra tiek pat "netikri" kaip ir elektroniniai, nes JAV gali nuspręsti, kad būtent tie popieriniai pinigai, kurie laikomi Kinijoje, yra nepripažįstami FED'o. Taip kad ar tai elektroniniai pinigai, ar popieriniai, ar netgi JAV bond'ai demominuoti USD, tai iš esmės jokio skirtumo nedaro, nes Kinija (ar bet kuri kita šalis) gali jais disponuoti. T.y. JAV "skola", su kuria ta šalis gali daryti, ką tinkama. Šiandien tokios skolos ar kitokių elektroninių pinigų Kinija laiko 3,18 trn. USD (ne vien USD, bet ir kitomis valiutomis) ir tai yra lygiai tas pats, kaip Kinija turėtų popierinius USD. Tiesiog, kai kalbama apie tokius kiekius, nebelabai yra skirtumas, ar tai gryni, ar einamojoje sąskaitoje ar bond'ais, nes tai yra tokios vertės monetarinė obligacija, kurios suma, išreikšta pinigais, priklauso Kinijos centriniam bankui.

Tai va čia galim padiskutuoti, ką Kinija gali daryti su turimais doleriais ir ko negali.

Visų pirma ko negali. Kaip jau aptarta - "išvežti" dolerių į Kiniją negali techniškai, naudoti vidaus atsiskaitymams negali, nes kiek žinau doleris nėra legali atsiskaitymo priemonė Kinijoje. T.y. savo turimais doleriais negali finansuoti savo begalinių investicijų kuriomis taip džiaugiasi John'as į mokslą, kultūrą ir infrastruktūrą, nes tam reikėtų konvertuoti dolerius į juanius, o tokios konversijos niekas niekada negarantavo.

Ką gali. Visų pirma gali pirkti prekes ir paslaugas iš JAV ir kitų pardavėjų, priimančių dolerius kaip atsiskaitymo priemonę. Jokios problemos tame nėra. Visų antra - gali padėti tuos trilijonus į taupomąją sąskaitą FEDe ir gauti už tai šiek tiek palūkanų. Tai daroma įsigyjant JAV išleistų obligacijų, arba kaip šiais laikais populiaru sakyti - skolinant JAV vyriausybei. Nesunku suprasti, kad lietuviška "skolinimo" sąvoka šiuo atveju yra klaidinanti, nes lėšų kiekis JAV pinigų sistemoje nuo to "skolinimo akto" nepadidėja. Bet jokios problemos tame taip pat nėra. Ir trečias dalykas kurį gali daryti kiniečiai - be saiko spausdinti juanius ir jais finansuoti visus savo investicinius projektus, visam pasauliui aiškinant, kad juaniai yra padengti užsienio valiutos atsargomis. Nors kaip minėjau - niekas niekada niekaip negarantavo juanio-dolerio konversijos, todėl šnekos apie vienos valiutos "padengimą" kitos valiutos atsargomis tėra opiumas liaudžiai.

Tai yra JAV pinigų (įskaitant tų naujai "atspausdintų", kuriais šelpiami JAV bankai) masės dalis, kuri tiesiog sėdi įkalinta Kinijo reervuose. Tokius reervus laiko daug šalių ir yra tendencija juos diinti. Tai reiškia, kad jei FED'as nespausdintų USD, jų vertė imtų labai smarkiai kilti, nes pakluusa būtų didelė. Taigi, FED'as pacaro trilijoną kitą USD, "prasuka" juos pro JAV ekonomiką (nors realiai, ko gero, labiau tik pro bankerių kišenes ir jų kontoras, nuo kurių kartais nubyra, bet kartais ir nenubyra likusiai šaliai) ir veliau nusodina kur nors Kinijoje ar Japonijoje.

Tarp kitko - pastaruoju metu Kinijos užsienio valiutos atsargos gerokai sumažėjo. Ar kas nors tą pastebėjo?

Kinija kažkodėl juos tebelinkusi pirkti. Tikriausiai tai tinka jų dabartinėms ekonomikos prioritetinėms sritims ir tikslams (visų pirma dėl didelių prekybos apimčių su JAV). Tačiau tai tęsis, ko gero, nebelabai ilgai ir tuos dolerius Kinai kažkur bandys stumti. Klausimas, ar juos ims supirkinėti kas nors kitas (pvz. kokia nors Indija, jei ji kada nors pagaus "bangą" kaip kažkada tai padarė Kinija)? Jei taip, tai viskas ok. Bet jei ne, JAV arba smigs staigiai (mažai tikėtina) arba ilgainiui USD vertė kris, prasidės stagfliacija ir panašios problemos. Tiesiog logiška išdava.

Mane žavi, kai diskusijose ekonomiką atsiranda žodelis "kažkodėl". Tai atleistina man ir Johnui, nes mes čia tik šiaip blevyzgojam, bet kai panašiai ima šnekėti "rimti" ekonomistai, tai jau darosi liūdna.
"Keliam mokesčius ir mažinam viešojo sektoriaus išlaidas, bet ekonomika kažkodėl neauga".
"Japonija spausdina jenas kaip pasiutusi, bet kažkodėl tai nesukelia hyperinfliacijos". Ir t.t. ir pan.

Kas bus, jei kiniečiai nustos kaupti dorelius? Ogi nieko baisaus. Tiesiog JAV į apyvartą leis mažiau dorelių ir tiek. Jei kažkam tai rūpi - sumažės JAV biudžeto deficitas (šiaip jau visiškai bereikšmis skaičius, bet labai svarbus politikams, žiniasklaidai ir kai kuriems rėksniams "ekonomistams").

[Aleksio]

Net neabejoju, kad Graikijai atsisakius euro ir grįžus prie drachmos norinčių investuoti Graikijoje nestigtų.

Koks skirtumas - drachma, eurs, doleris, juanis, litas. Jeigu graikai nemoka dirbti, tai jokios investicijos nepadės. Kai pradės, o ne "siestauti" - tada bus galima investuoti (tas pats liečia ir kitus pietiečius).

[Tomas]

Kiap jau ne kartą pastebėta, kad Soros šneką tik tai kas jam naudinga asmeniškai.

Manau, kai žmogui >80 metų ir yra nemažai pasiekęs gyvenime, jis jau gali sau leisti kalbėti tiesą.

Klausimas, tik, ar tolesnis investavimas į Graikiją nėra kvailystė?

Net neabejoju, kad Graikijai atsisakius euro ir grįžus prie drachmos norinčių investuoti Graikijoje nestigtų.

[Sula]

Kai tą sako žmogus, iš savo supratimo apie finansus susikrovęs "kuklų" kapitalą - man skamba gana patikimai.

Kiap jau ne kartą pastebėta, kad Soros šneką tik tai kas jam naudinga asmeniškai.
O tai, kad eurozona turi rimtų problemų, tai čia ir arkliui aišku.

Be abejo, taupyti galima ir daugiau leidžiant. Pinigų "pielavojimo" negalima laikyti rimtu išlaidų didinimu. Net istoriškai krizinės eknomikos sėkmingai bandė kapstytis didesnėmis investicijomis.

Klausimas, tik, ar tolesnis investavimas į Graikiją nėra kvailystė?

[Tomas]

Čia maždaug kai bankrutuoji, ne taupyk, o skolinkis daugiau.

Ne skolinkis, o vykdyk "išmintingą fiskalinę ir monetarinę politiką" (c) John
Soros'as įvardino pagrindinę problemą - politikai (tiesa sakant ir dauguma ekonomistų) neturi jokio supratimo apie finansų sistemos veikimą. Kai tą sako žmogus, iš savo supratimo apie finansus susikrovęs "kuklų" kapitalą - man skamba gana patikimai.

P.S. dėl didelio užimtumo "nedaeina rankos" pratęsti diskusijos apie Kiniją, JAV dorelius ir t.t.

[Lettered]

Čia maždaug kai bankrutuoji, ne taupyk, o skolinkis daugiau.

Taupymas kai bankrutuoji reikštų visišką crachą. Visos įmonės skolinasi kada pinigų trūksta, o ne kada įmonė klesti ir apyvartos netrūksta

[John]

Čia maždaug kai bankrutuoji, ne taupyk, o skolinkis daugiau.

[Tomas]

George Soros komentuoja Davos'e:

Unfortunately, the European authorities had little understanding of how financial markets really work, and did everything wrong.

The trouble is that the austerity that Germany wants to impose will push Europe into a deflationary debt spiral.

The Greek crisis revealed two defects in the Maastricht treaty [that established the single currency] which could prove fatal. First, that when member countries become heavily indebted they become like third-world countries that have borrowed too much in a foreign currency. Second, that there are no provisions for correcting errors in the euro's design. There is neither an enforcement mechanism nor an exit mechanism, and member countries cannot resort to printing money.

Po šių komentarų euro vertė rinkoje smuko

Nouriel Roubini pridėjo:

The policy response is making the recession worse. What Europe needs is less austerity and more growth.

http://www.guardian.co.uk/business/2...?newsfeed=true

[John]

Vienas įžvalgesnių rašinių apie Lietuvos perspektyvas 2012

D.Kreivys. Trys Lietuvos ekonomikos scenarijai 2012 metams
delfi.lt

2011-ųjų pabaigoje, blogėjant vartotojų lūkesčiams šalies viduje ir keičiantis pagrindinių mūsų eksporto rinkų ekonominėms perspektyvoms, Finansų ministerija peržiūrėjo 2012-ųjų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Biudžeto peržiūrėjimas tapo neišvengiamas, nors jis jau buvo svarstytas Seimo komitetuose.

Nepaisant visų išvardytų rizikų, 2012–ieji vis dėlto nežada Lietuvai didelių ekonominių kataklizmų, o su politiniais rinkimų iššūkiais Lietuvos piliečiai, be emocijų įvertinę dabartinės Vyriausybės darbą, tikėkimės, sėkmingai susidoros.

Duok Dieve, kad taip ir būtų, kaip rašoma paskutiniame sakinje.

[Gytaz]

Štai ką Stratfor mano apie ES ir Graikijos situaciją:

Jei iš tikrųjų sugebėtų taip "švelniai" pašalinti Graikiją, nesugriaunant visos Euro zonos ir nesubankrotinant pusės ES, būtų puiku. Tokio scenarijaus ir tikiuosi.

[John]

Na baik tu juokus, tankiausiai tai tankiausia, bet, kad neatsirasto zemes gamyklai tai jau cia perspaudi fantastiskai... Na tiesiog visiskai nesamone Kiek ten 900-1000 zmoniu kvadrate. Gerai, greitai randu tokius skaicius:
Vilnius (1354 žm./km²), Kaunas (2281 žm./km²), Klaipėda (1926 žm./km²), Marijampolė (2271 žm./km²), Panevėžys (2236 žm./km²) - bet kuriam is situ dvigubai tankesniu miestu nei Bangladeso valstybe statyk nors ir po desimt rimtesniu gamyklu jei jau kalbama apie ploto trukuma...

Jo, bet gamyklos vykdo ir taršą ir duoda visus kitus neigiamus aspektus. Jei 90% populiacijos gyvens visiškai šalia gamyklų, kažin, kaip ten bus. O kur dar visokie keliai, geležinkeliai, oro uostai... žodžiu, paėmus bendrą visumą ir veiksmų poreikį, tai tampa labai didele problema.

[Gator]

Na baik tu juokus, tankiausiai tai tankiausia, bet, kad neatsirasto zemes gamyklai tai jau cia perspaudi fantastiskai... Na tiesiog visiskai nesamone Kiek ten 900-1000 zmoniu kvadrate. Gerai, greitai randu tokius skaicius:
Vilnius (1354 žm./km²), Kaunas (2281 žm./km²), Klaipėda (1926 žm./km²), Marijampolė (2271 žm./km²), Panevėžys (2236 žm./km²) - bet kuriam is situ dvigubai tankesniu miestu nei Bangladeso valstybe statyk nors ir po desimt rimtesniu gamyklu jei jau kalbama apie ploto trukuma...

[John]

Beje... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...lation_density

Bangladešas yra tankiausiai apgyvendinta pasaulio valstybė, neskaitant mikro- ir miestų-valstybių (kaip Singapūras).

Bent teoriškai jie išties galėtų visus suvaryti į kelis tokius "Singapūrus" su aukštais gyvenamųjų namų blokais, kur gyventų 90% populiacijos. Bet tai bus labai sunku ir užims daug laiko, net nekalbant apie tikimbę, kad to padaryti išvis nepavyks.

[John]

O tai kokio dydzio tas fabrikas butu, kad jo net italpint nebutu galima? Ten tiek laisvos zemes, kad galima butu italpinti ir visa simta paciu didziausiu fabriku

Kokios dar laisvos žemės? Ten skruzdėlynas. Pažiūrėk, koks teritorijos plotas ir kokia populiacija.

Aišku, žemę galima atlaisvinti ir tuos žmones dar labiau sukompaktinti daugiaaukščiuose namuose, bet tam reikia pasistatyti atininkamą transporto ir gyvenamąją infrastruktūrą. Tam padaryti reikia labai daug pinigų (kapitalo). Tų pinigų kol kas nėra, o norint jų gauti, pradžiai reikia bent jau sukurti kokias nors pigias industrijas (t.y. ką prieš 30 metų ėmėsi daryti Kinija, kuri taip iglą laiką uždirbinėjo pinigus, kuriuos vėliau investavo į infrastruktūrą ir taip pasiklojo pamatus labiau tvariam ir efektyvesniam augimui).

Taip kad kol kas žiūrėsim, kaip Bangladešui seksis užsidirbinėti pinigus keliams ir re-urbanizacijai. Jei tai nevyks sklandžiai, visos šalies vystymasis strigs. Trukdžiai čia bus tiesiog nesuvokiamai didelis gventojų tankis visoje šalies teritorijoje ir faktas, kad tai labai korumpuota šalis, kur tikėtis greito ir efektyvaus sprendimų priėmimo ir vkdymo yra tiesiog neįmanoma.

[Gator]

Tai ir turėjau omeny. Tokio tankumo šalyje gali būti sunku su "bazine" infrastruktūra (trasnprotas ir pan.) bei resursais. Kitaip tariant, tiesiog pernelg užgrūsta vieta, kad būtų galima vystyti kai kurias aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Kad ir pastatyti kokį didesnį fabriką ar kažką panašaus.

O tai kokio dydzio tas fabrikas butu, kad jo net italpint nebutu galima? Ten tiek laisvos zemes, kad galima butu italpinti ir visa simta paciu didziausiu fabriku

[Silber418]

Vieno forumiečio įspūdžiai. Manau, ne Jono.
Tikroji Kinija: http://www.biteplius.lt/lt/2club.clu...-=%28795601581.

[John]

Man 170 mln ir 2.5 kart didesne teritorja nei Lietuvos skamba, kaip per daug gyventojų, kad susidarytų koks investicinis kapitalas, ty visos pajamos (ekonominės pastangos) pagrinde nukreiptos elementariam išgyvenimui, a la Afrika ar koncentruotos Indijos bėdos, ar netgi dievininamos Kinijos.
Tačiau, o vis dėlto, kaip tik dėl to gali ateiti pigiausios darbo jėgos besivaikančios kontoros a la "Mattel", tekstilės pramonė ir panašiai, bet tai iš esmės neišgelbėtų Bengladešo liaudės.

Tai ir turėjau omeny. Tokio tankumo šalyje gali būti sunku su "bazine" infrastruktūra (trasnprotas ir pan.) bei resursais. Kitaip tariant, tiesiog pernelg užgrūsta vieta, kad būtų galima vystyti kai kurias aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Kad ir pastatyti kokį didesnį fabriką ar kažką panašaus. Aišku, teoriškai galima pristatyti dangoraižių (ten jie tikrai būtų prasmingi ), daugiaaukščių fermų ir išpausti kažkokį "sustainable development'ą". Tam reiktų milžiniškų pradinių investicijų ir tiesiog kapitalo, kuriuos sugeneruoti Bangladešo vietoje bus labai labai sunku. Bent jau ne per artimiausius ~50 metų.

[Lettered]

Na nebūčiau toks kritiškas Bangladešo atžvilgiu. Apie bengolius galima susidaryti gan gerą nuomonę. Visų pirmą tai darbo etika. Tą pastebėjau pas bendradarbius iš Bangladešo, tą pripažino ir kitas kolega, anglas. Dirbit jie netingi. Nebijoir sunkaus darbo. Bangladeše į mokyklą ar universitetą (gal ir darbą, nepamenu dabar), reikia eiti 6 dienas per savaitę. Taip kad truputis kūrybinio potencialo ir šalis šaus į viršų.
Plius šalis nors ir musulmoniška, bet nėra ekstremistinė, kaip į chaosą grimztantis Pakistanas.
Aišku tavo įvardintos problemos yra labai teisingos. Plotas yra tik 2.5 karto didesnis už Lietuvos, o gyventojų apie 170 mil. Čia kaip Lietuvoje gyventų 70 mil. žmonių.

P.S. Mano nuomone Bangladešas kaip tik bus sekantis Azijos "tigras". Jiems tik reikia "užsikabinti".

Tai kodėl tada neužsikabina, jei žmonės tokie kieti?

[kzinas]

Man 170 mln ir 2.5 kart didesne teritorja nei Lietuvos skamba, kaip per daug gyventojų, kad susidarytų koks investicinis kapitalas, ty visos pajamos (ekonominės pastangos) pagrinde nukreiptos elementariam išgyvenimui, a la Afrika ar koncentruotos Indijos bėdos, ar netgi dievininamos Kinijos.
Tačiau, o vis dėlto, kaip tik dėl to gali ateiti pigiausios darbo jėgos besivaikančios kontoros a la "Mattel", tekstilės pramonė ir panašiai, bet tai iš esmės neišgelbėtų Bengladešo liaudės.

[surskis18]

Nežinau, nežinau, ar tinka dėti Bangladešą prie "boominančios" Azijos pavyzdžių. Nominalus BVP per capita $680 USD... tai visiškas bomžynas, kurį galima lyginti nebent su skurdesnėmis Afrikos šalimis. Kol kas kokio nors didesnio potencialo be tekstilės industrijos irgi nelabai šviečiasi. Indijos atitinkamas ridoklis yra $1527 ir ta šalis turi nepalyginamai didesnį potencialą (kad ir IT specialistų) visomis prasmėmis... ir nepaisant to, visvien yra labai daug klaustukų netgi dėl Indijos vystymosi perspektyvų (jau dabar esantis prekybos deficitas, nemaža valstybės skola, nekalbant apie "savotišką" darbo etiką aka tinginystė). Bangladešo situacija yra kur kas sunkesnė, negu Indijos ir ji yra tokia jau vien dėl nekokios geografinės padėties t.y. per didelio gyventojų tankio ir visokių potvynių grėsmės, kas reiškia, kad norint ten viską "sutvaryti" pradžiai reikia susikurti bent šiokią tokią infrastruktūrą... tam reikia daug brangių technologijų (t.y. visokių anti-potvyninių sistemų, šliuzų, užtvakų, tiltų, viadukų, tunelių ir vosokio kitokio gėrio a le Nyderlandai... o tokiems dalykams ta šalis papračiausiai neturi pinigų ir jų neturės dar labai ilgai. Patiems susikurti irgi nepavyks. Taip kad dėl Bangladešo piešimo pozityviomis spalvomis dar reiktų palaukti. Netgi lyginant su Indija tai yra gana komplikuotas atvejis. Nebent jie kaip nors prisišlies ir lobs būtent iš tos pačios Indijos kilimo, kuris visvien bus vienokia ar kitokia forma?

Na nebūčiau toks kritiškas Bangladešo atžvilgiu. Apie bengolius galima susidaryti gan gerą nuomonę. Visų pirmą tai darbo etika. Tą pastebėjau pas bendradarbius iš Bangladešo, tą pripažino ir kitas kolega, anglas. Dirbit jie netingi. Nebijoir sunkaus darbo. Bangladeše į mokyklą ar universitetą (gal ir darbą, nepamenu dabar), reikia eiti 6 dienas per savaitę. Taip kad truputis kūrybinio potencialo ir šalis šaus į viršų.
Plius šalis nors ir musulmoniška, bet nėra ekstremistinė, kaip į chaosą grimztantis Pakistanas.
Aišku tavo įvardintos problemos yra labai teisingos. Plotas yra tik 2.5 karto didesnis už Lietuvos, o gyventojų apie 170 mil. Čia kaip Lietuvoje gyventų 70 mil. žmonių.

P.S. Mano nuomone Bangladešas kaip tik bus sekantis Azijos "tigras". Jiems tik reikia "užsikabinti".