Ekonomikos naujienos

[John]

/\ K o n s p i r a c i j a

Matai, kaip čia pasakius. Konspiracijos, aišku, nėra. Tačiau dabar labai labai daug žmonių pasaulyje šiuo metu "žino", kad JAV BVP "augo 2,8%"... nors 2,8% JAV BVP neaugo ir per artimiausius metus tikrai neaugs. Šiuo atveju 2,8% yra labai slidus skaičius, kuris, priklausomai nuo *laiko tarpo*'ized gali siekti kad ir milijardą %. Kodėl netrimituojama apie QoQ ir YoY augimą, kuris suteikia 100% reikiamos informacijos? Ypač YoY?

[John]

Formulė veikia, ir viskas kvepia tuo kuo turi kvepėti, jei skaičiuotojas moka elementarią aritmetiką.

Formulė yra a = (1 + r)^4-1 (čia ^4 - skliaustų turinys 4-uoju laipsniu);
a = (1 + 0,007)^4-1
a = 1,007^4 - 1
a = 1,028 - 1
a = 0,028 = 2,8%

Atvirkštinis skaičiavimas - žinant "annualized rate" nesunku suskaičiuoti QoQ:

r = sqrt( sqrt( a + 1)) - 1 ; kur sqrt() - kvadratinė šaknis

Taigi jei realus metinis JAV GDP augimas buvo kaip John'o pavyzdyje 1,6%, tai vidutinis QoQ metų bėgyje buvo:

r = sqrt( sqrt( 0,016 + 1)) - 1 = 0,004 = 0,4%



Amerikosai - pendosai bando išdurti visą pasaulį, ne kitaip

Supainiojau r reikšmę

[andyour]

nedarbas Vokietijoje ir Austrijoje

Gan įdomu, kaip Austrijai 2011 vasarą pavyko net iki 3,7% sumažinti nedarbą O vokiečiai nuosekliai mažina nedarbą.

[andyour]

/\ K o n s p i r a c i j a

[Tomas]

Taigi, "annualized", kurį skelbia JAV iš esmės yra hipotetinė projekcija (ten pateikta formulė, bet ji kažkaip nelabai veikia), kuri tiesiog daugmaž padaugina QoQ augimą iš 4... t.y. kas bus, jei taip augs dar tris ketvirčius. Žodžiu, makes perfect sense.

O, JAV BVP augimas buvo toks:

- 2011 Q4 vs. 2010 Q4: +1,6%
- 2011 Q4 vs 2011 Q3: +0,7%

Nekažkas... jokiais 2,8% net nekvepia ir artimiausiu metu tikriausiai nekvepės.

Formulė veikia, ir viskas kvepia tuo kuo turi kvepėti, jei skaičiuotojas moka elementarią aritmetiką.

Formulė yra a = (1 + r)^4-1 (čia ^4 - skliaustų turinys 4-uoju laipsniu);
a = (1 + 0,007)^4-1
a = 1,007^4 - 1
a = 1,028 - 1
a = 0,028 = 2,8%

Atvirkštinis skaičiavimas - žinant "annualized rate" nesunku suskaičiuoti QoQ:

r = sqrt( sqrt( a + 1)) - 1 ; kur sqrt() - kvadratinė šaknis

Taigi jei realus metinis JAV GDP augimas buvo kaip John'o pavyzdyje 1,6%, tai vidutinis QoQ metų bėgyje buvo:

r = sqrt( sqrt( 0,016 + 1)) - 1 = 0,004 = 0,4%

Neperkandu aš tos formulės - didoki skaičiai išeina . Nors remiantis aprašymu, tai tas sumetintas augimas turi tam tikrų privalumų (galima nelaukiant metų sužinoti, kad ekonomika silpsta). Bet šiuo konkrečiu JAV atveju tai iš tikrųjų panašu į paprastą 0,7 x 4. Amerikiečiai turbūt taip supranta tą sumetinimą

Amerikosai - pendosai bando išdurti visą pasaulį, ne kitaip

[Tomas]

Pasaulio margumynas:

atkreipkite dėmesį kokias aukso atsargas turi neva tai bankrutuojanti Italija (tonomis):
1 United States 8,133.5
2 Germany Federal Republic of Germany 3,396.3
3 International Monetary Fund 2,814.0
4 Italy 2,451.8
5 France 2,435.4
6 China 1,054.1
7 Switzerland 1,040.1

http://en.wikipedia.org/wiki/Gold_reserve

[John]

Neperkandu aš tos formulės - didoki skaičiai išeina . Nors remiantis aprašymu, tai tas sumetintas augimas turi tam tikrų privalumų (galima nelaukiant metų sužinoti, kad ekonomika silpsta). Bet šiuo konkrečiu JAV atveju tai iš tikrųjų panašu į paprastą 0,7 x 4. Amerikiečiai turbūt taip supranta tą sumetinimą . Galės taip dauginti, kai QoQ augimas bus neigiamas . Jei besivystančios šalys pradėtų taip "skaičiuoti", tai išvis kosminiai skaičiai būtų.

Jo, ta formulė nelabai susieina. Spėju, ten kažkokia klaida. Bet paprastai "annualized" augimas yra Q on Q x4 (apytiksliai). Tikriausiai be x4 dar kažkaip "apskaičiuojamas" sezoniškumas ar kokie nors kiti kintamieji?

Nors bet kokiu atveju nesuprantu tokio skaičiavimo tikslingumo... metinis (Y on Y) ir ketvirtinis (Q on Q) rodikliai yra viskas, ką reikia žinoti apie BVP augimą paprastam mirtingąjam.

[senasnamas]

Taigi, "annualized", kurį skelbia JAV iš esmės yra hipotetinė projekcija (ten pateikta formulė, bet ji kažkaip nelabai veikia), kuri tiesiog daugmaž padaugina QoQ augimą iš 4... t.y. kas bus, jei taip augs dar tris ketvirčius. Žodžiu, makes perfect sense.

Neperkandu aš tos formulės - didoki skaičiai išeina . Nors remiantis aprašymu, tai tas sumetintas augimas turi tam tikrų privalumų (galima nelaukiant metų sužinoti, kad ekonomika silpsta). Bet šiuo konkrečiu JAV atveju tai iš tikrųjų panašu į paprastą 0,7 x 4. Amerikiečiai turbūt taip supranta tą sumetinimą . Galės taip dauginti, kai QoQ augimas bus neigiamas . Jei besivystančios šalys pradėtų taip "skaičiuoti", tai išvis kosminiai skaičiai būtų.

[Gytaz]

[andyour]

Norėčiau geriau pamatyti investicijas į ką nors kitą. Pvz infrastruktūrą...

O į ką būtent? Manau, dar labai svarbu kur nukeliaus pinigai gauti už NT, ar pateks į ekonomiką, ar vėl nusės bankų sąskaitose.

[John]

Tą "annualized growth" suprantu kaip palyginimą su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu. Lietuviškai paprastai rašoma "augo metiniu tempu", nors terminai skiriasi ir priklauso nuo žurnalisto nusimanymo tame, apie ką rašo.

Tai kad nelabai. Metinis (Y on Y) augimas neturi nieko bendro su "annualized" augimu, kurį skelbia JAV. JAV 2011 Q4 lyginant su 2010 Q4 (t.y. YoY arba "tikras" metinis, o ne "metizuotas") augimas tebuvo vos 1,6%. Tačiau, JAV YoY augimas (kuriuo paprastai mes dominės Lietuvoje arba kurį skalbia Kinija) išvis nelabai figuruoja einamojoje žiniasklaidoje ir statistiniuose press-relyzuose, nors tai būtent tas augimas, kuris parodo, kiek ekonomika pakito, lginant su praeitų metų atitinkamu laiku. Keista, nes "annualized" augimas yra kur kas nekonretesnis ir neaišku ką rodantis skaičius (tikrai ne BVP augimą arba bent jau ne lyginant jį su ankstesniais BVP rodikliais).

Pavyzdžiui, Eurostatas skelbia YoY (palyginimas su pernai tuo pačiu Q) ir QoQ (palginimas su prieš tai buvusiu Q), o "annualized" Europoje išvis nėra skelbiamas ir čia jo niekas nežino/nesupranta/nesidomi. Dėl to truputį pasidaro painu, kai JAV skelbia vienokius rodiklius, o Europa ir Kinija visai kitokius, nors visais atvejais tai vadinama "BVP augimu". Kodėl neįvedus kad ir "decadized growth", kuris kas ketvirtį būtų koks 150%? Arba "centurized".

Čia labai geras gidas, kas yra kas: http://www.singstat.gov.sg/pubn/pape...r03-pg7-10.pdf

Taigi, "annualized", kurį skelbia JAV iš esmės yra hipotetinė projekcija (ten pateikta formulė, bet ji kažkaip nelabai veikia), kuri tiesiog daugmaž padaugina QoQ augimą iš 4... t.y. kas bus, jei taip augs dar tris ketvirčius. Žodžiu, makes perfect sense.

O, JAV BVP augimas buvo toks:

- 2011 Q4 vs. 2010 Q4: +1,6%
- 2011 Q4 vs 2011 Q3: +0,7%

Nekažkas... jokiais 2,8% net nekvepia ir artimiausiu metu tikriausiai nekvepės.

[surskis18]

30 pasaulio miestų 2010 - 2011 m. laikotarpyje pritraukusių daugiausiai užsienio komercinių investicijų (JAV doleriais, mlrd. $):

Kad toks šaltinis nerodo gerovės ar kažko panašaus.
Londonas, mano spėjimu, pirmauja dėl Olimpiados.
Ir visus miestus vienija bendras dalykas (gal su pora išimčių): Neįtikėtinai brangią NT rinką, tiek nuomuotis, tiek pirkti.
Norėčiau geriau pamatyti investicijas į ką nors kitą. Pvz infrastruktūrą...

[andyour]

/\ gan įspūdingai investuoja į NT

[Silber418]

30 pasaulio miestų 2010 - 2011 m. laikotarpyje pritraukusių daugiausiai užsienio komercinių investicijų (JAV doleriais, mlrd. $):

1 Londonas, JK $43
2 Tokijas, Japonija $32
3 Niujorkas, JAV $27
4 Hong Kongas $18
5 Paryžius, Prancūzija $18
6 Singapūras $15
7 Vašingtonas, JAV $13
8 Seulas, Pietų Korėja $12
9 Torontas, Kanada $10
10 Šanchajus, Kinija $10
11 Los Andželas, JAV $10
12 Pekinas, Kinija $8
13 San Franciskas, JAV $8
14 Čikaga, JAV $7
15 Taipėjus, Taivanis $7
16 Sidnėjus, Australija $7
17 Stokholmas, Švedija $6
18 Bostonas, JAV $6
19 Maskva, Rusija $6
20 Frankfurtas, Vokietija $5
21 Melburnas, Australija $5
22 Berlynas, Vokietija $5
23 Kalgaris, Kanada $5
24 Rio de Ženeiras, Brazilija $5
25 San Diegas, JAV $5
26 Hamburgas, Vokietija $4
27 Miunchenas, Vokietija $4
28 Majamis, JAV $4
29 San Paulas, Brazilija $4
30 Mančesteris, JK $4

Šaltiniai: 1, 2.

[Čikupakas]

Šiek tiek naujienų iš ES.

Graikija ir Lenkija didina įtampą Briuselyje
2012.01.30, 18:20
RŪTA SLUŠNYTĖ

ES viršūnių derybas Briuselyje trikdo nesutarimai dėl antrosios Graikijos gelbėjimo programos. Nors Graikijos skolos neturėjo tapti pagrindine šiandieninės Vadovų Tarybos tema, prieš susitikimą ES lyderiai neslėpė nepasitenkinimo dėl to, kad Graikija nevykdo duotų pažadų.

Įtampa gaubia ir derybas dėl ES fiskalinės sutarties. Lenkija, didžiausia kandidatė prisijungti prie euro zonos, pareiškė nepasirašysianti tokio susitarimo, koks aptariamas šiuo metu, kadangi juo neužtikrinamas pakankamas dalyvavimas derybose ne euro zonos narėms.
Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras, patikino, kad šalis prie fiskalinės sutarties prisijungs tik tuomet, jei jai ir kitoms susitarimą pasirašiusioms ne euro zonos šalims bus užtikrintas dalyvavimas priimant sprendimus.

Tuo metu Graikija vis aršiau kritikuojama dėl to, kad delsia vykdyti žadėtas ekonomines reformas ir lopyti biudžeto skylę.

"Graikai turėtų parodyti, kad jie pasirengę įgyvendinti numatytas priemones. Mes galime Graikijai padėti įveikti šį sunkų etapą, bet Graikija turi vykdyti visus su mumis pasiektus susitarimus", – prieš prasidedant ES Vadovų Tarybai Briuselyje kalbėjo Nyderlandų premjeras Markas Rutte.

"Mes neketiname detaliai diskutuoti apie Graikiją, kadangi "trijulė" (ES, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko misija – VŽ) yra Graikijoje ir mes dar nežinome derybų su bankais rezultato", – naujienų agentūra "Bloomberg" cituoja Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Vadinamoji "trijulė" Atėnuose vertina, kaip Graikija vykdo įsipareigojimus, duotus tuomet, kai šaliai buvo suteikta pirmoji 110 mlrd. EUR pagalba. Taip pat tęsiasi derybos dėl antrojo, 130 mlrd. EUR dydžio, pagalbos paketo.

Pasak ES pareigūnų, artėjama prie sutarimo su investuotojais dėl daugiau nei 50% Graikijos skolų nurašymo. Susitarimo tikimasi vėliausiai kitą savaitę, sakė Liuksemburgo premjeras ir euro grupės vadovas Jeanas-Claude'as Junckeras.

Kovo 20 d. Graikija turės išpirkti 14,5 mlrd. EUR obligacijų.

[Gator]

Gal reiktu temos Kinijos ir JAV ekonomiku palyginimas, nes cia jau ne naujienos, o ta diskusija tesiasi ir tesiasi menesiu menesiais.. Tas pats per ta pati

[senasnamas]

Beje, ar kas nors gali man paaiškinti, kas per BVP augimo matavimo sistema veikia JAV? Visur skelbiama, kad 2011 Q4 JAV BVP "augo" 2,8%... tik ne visur paminima, kad JAV naudoja, švelniai tariant, "keistą" matavimo metodą, vadinamą "annualized growth". Kitaip tariant, tai ne skaičius, kuriuo išaugo BVP konkrečiu laikotarpiu, bet hipotetinis skaičius, kuriuo BVP "išaugtų" per metus, jei augtų taip, kaip augo tą ketvirtį.

Tą "annualized growth" suprantu kaip palyginimą su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu. Lietuviškai paprastai rašoma "augo metiniu tempu", nors terminai skiriasi ir priklauso nuo žurnalisto nusimanymo tame, apie ką rašo. Taip rašyti trumpiau nei "palyginus su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu". Metinis augimas reiškia lyginimą su tuo, kas buvo prieš metus.
Praeito ketvirčio augimą daugiausia sudarė atsargų kaupimas. Be jo būtų tik 0,8 proc. Užtai valdžios išlaidos mažėja . Per visus metus smuko 2,1 proc., labiausiai nuo 1971 m. Tačiau šiais metais rinkimai, tai galima garantuoti, kad valdžios išlaidų augimas atsvers praeitų metų kritimą.

[Tomas]

Taip Tomai, bet tu ignoruoji tai, kad Kinija, norėdama parduoti JAV savo prekes, turės už jas imti USD (JAV CNY tikriausiai neturės). Kad taip būtų, JAV turės tų USD arba prisispausdinti, arba turėti kažkokių užsienio valiutų, kad tai kažkiek padengtų. Kadangi USD pasaulinėje prekyboje nebebus tokia populiari valiuta, JAV šiaip vien montarinėmis priemonėmis nebegalės spręsti savo problemų.

Taigi, galų gale, kad JAV išgalėtų ilgalaikiame laikotarpyje pirkti Kinijos prekes už USD, ji turės pagaminti panašų kiekį prekių eksportui. Arba iš kur nors kitur gauti pinigų (kad ir investicijų pavidalų).

Va dėl to senelis Sorosas ir tėškė Davose - kad nieko jūs chebryte nesuprantat. In your face, tsakant

JAV galimybė pirkti prekes iš Kinijos už USD yra niekuo nesusijusi su JAV eksportu ar investicijomis į JAV ekonomiką. Lygiai taip pat JAV nereikia jokių užsienio valiutos atsargų savo USD padengti. JAV doleris yra padengtas JAV piliečių prievole mokėti mokesčius būtent doleriais ir administracine sistema, tuos mokesčius surenkančia. Užsienio valiutos, tokios kaip Mongolijos tugrikai, čia visai ne prie ko.

Kitaip sakant visi JAV doleriai yra "prispausdinti". Lygiai kaip ir visi juaniai, jenos, tugrikai ir tie patys eurai. Makroekonomikoje esmė yra ne pats pinigų kiekis kaip toks, o jų srautai - į ekonomiką (valstybės investicijų ir bankų kredito forma) ir iš ekonomikos (mokesčių pavidalu). Dar daugiau - kadangi visos šitos didelės smėlio dėžės žaidėjai dažnai linkę taupyti, dalis apyvartoje cirkuliuojančių pinigų "nusėda" kojinėse, taupomosiose sąskaitose, pensijų fonduose, valstybių obligacijose ir t.t. ir pan. - pinigų srautas į ekonomiką turi būti pastoviai palaikomas (ir tam srautui palaikyti visai nereikia pinigų uždirbti, surinkti mokesčių pavidalu ar skolintis - visa tai yra briedas). Būtent dėl to valstybės "biudžeto deficitas" yra normali ekonominė būsena (t.y. tos valstybės piliečiai ir įmonės disponuoja pakankamomis lėšomis) , o "perteklinis biudžetas" nenormali (t.y. piliečiams ir įmonėms trūksta lėšų). Būtent dėl to eurozonoje vykdoma 'biudžetų balansavimo politika" yra silpnaprotiška, neturi nei teorinio, nei empirinio pagrindo ir neveda prie krizės sureguliavimo.

Kalbant apie JAV-Kinijos prekybą. Viskas yra paremta JAV piliečio (ar įmonės) noru už USD įsigyti Kinijoje gamintą prekę, ir Kinijos įmonės (ar piliečio) noru tą prekę parduoti už USD. Jei tas noras yra abipusis, įvyksta sandėris. Jei jo nėra - sandėris neįvyksta. Aišku galbūt yra tikimybė, kad Kinijos vyriausybė uždraus Kinijos įmonėms pardavinėti savo produkciją už dolerius. Beprotybės atvejus prognozuoti palikim ekstrasensams ...

Dar viena pseudoproblema - sumažės dolerio paklausa, jo vertė kris. Kam tai rūpi? Valiutų vertės pastoviai svyruoja. Tas paties dolerio vertė dabar kitokia nei prieš 10, 20 ar 50 metų. Prieš 100 metų gal už dolerį galėjai nupirkti karvę, bet kas iš to, jei per mėnesį uždirbdavai $5?

[Wycka]

Statistika: 2011 m. BVP padidėjo 5,8 procento

Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc.

Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Tai maždaug keturis kartus didesnis augimas nei 2010 m., kada ūkis augo 1,4 proc.
„Šalies ūkis pernai augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus. Augimą lėmė atsigavęs vartojimas ir gamybos augimas“ — spaudos konferencijoje pirmadienė sakė Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.
Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiais metais augs apie 2,5 proc..
(...)

[bebop]

Statistika: 2011 m. BVP padidėjo 5,8 procento