Ekonomikos naujienos

[John]

Tema užrakinama ir paliekama kaip archyvas. Pradedamos dvi atskiros temos, skirtos Lietuvos ir likusio pasaulio ekonomikos naujienoms ir aktualijoms.

- Pasaulio ekonomikos naujienos
- Lietuvos ekonomikos naujienos

Maloniai kviečiu diskutuoti ir skelbti naujienas naujose temose.

[senasnamas]

Šiaip sudėtingos sąlygos jaunimui susirasti darbą, tai natūralus dalykas kapitalistinėse valstybėse. Tokia situacija skatina jauną žmogų tobulėti, įrodyti, kad jis yra vertas tam tikros darbo vietos.

Kai trečdalis ar dar daugiau jaunimo nedirba, tai jau nėra normalu. Vieni tobulėja, o kiti neturėdami darbo degraduoja. Spėk, kurių yra daugiau .
Nevaldiškas interviu apie eurą su Bruno Bandulet - tai Vokietijos ekonomistas, finansų analitikas bei patarėjas tarptautinių valiutų rinkų ir tauriųjų metalų rinkų klausimais. Jis Vokietijoje yra vadinamas „aukso popiežiumi".

Euro sukūrimas buvo svarbi strateginė klaida. Dabar mes visi už tai mokame siaubingą kainą. Pietų Europos gyventojai už tai moka lėto ekonomikos augimo ir skurdo forma. Vokiečiai moka subsidijų, garantijų forma ir galiausiai sumokės prarasdami aukščiausią įmanomą AAA lygio skolinimosi reitingą.

Per pastaruosius dešimt metų, t.y. faktiškai nuo pat euro įvedimo, Vokietijos ekonomika euro zonoje augo lėčiausiai. Mažiausias augimo tempas! Situacija pradėjo keistis tik po to, kai euro zonoje kilo krizė. Vokiečiai nustojo eksportuoti pinigus ir pradėjo daugiau investuoti į šalies ekonomiką, iki 2009 metų situacija buvo visiškai kitokia.

Tai buvo grynai politinis sprendimas [euro įvedimas]. Labai to norėjo Prancūzija, tačiau Vokietija iš pradžių tam priešinosi ir nenorėjo pasiduoti Prancūzijos spaudimui. Tuo tarpu Amerikos atstovai iš pat pradžių buvo skeptiškai nusiteikę šios idėjos atžvilgiu. Buvęs Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Alan Greenspan netgi sakė: „euras ateis, tačiau neišliks". Didelį vaidmenį įvedant eurą Vokietijoje taip pat atliko Europos ideologija, kuri Vokietijoje buvo traktuojama beveik kaip valstybinė ideologija, remiantis kuria, kuo daugiau integracijos, tuo geriau.

Patiems graikams būtų palanku pasiskelbti apie savo bankrotą, pasitraukti iš euro zonos, devalvuoti drachmą ir pradėti viską nuo nulio. Tačiau Graikijai daromas didžiulis spaudimas, kad ji to nedarytų. Graikija jau prarado savo suverenitetą ir tapo kažkuo panašiu į protektoratą.

Tai ką padarė naujasis Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, po to kai pradėjo eiti pareigas, buvo visiškai priešinga tam, ką daro Bundesbank. ECB tampa vis labiau lotynų, Pietryčių Europos institucija. Vienas iš būdų gelbėti euro zoną, tai infliacijos ir euro vertės mažėjimo pagalba. Jei tai pavyks, euro zona gali išgyventi ilgiau. Tačiau tai be jokios abejonės sukels pasekmes, kurių Vokietija nenorėtų, t.y. kaip pavyzdžiui infliaciją.

Nors visuomenės nuomonė Vidurio Rytų Europos šalyse euro atžvilgiu tapo labiau skeptiška, tačiau daugelis politikų iš šio regiono vis dar deklaruoja, jog nori, kad jų šalys patektų į euro zoną. Ką Jūs galėtumėte patarti tokioms šalims kaip Lenkija, Čekija?
Jos turėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos. Vokietijos spaudoje rašoma, kad ši šalis dėl savo euro skepticizmo yra izoliuota. Bet tai nesąmonė! Tai euro zona yra izoliuota! Britai yra laimingi dėl to, kad jie yra už euro zonos ribų. Tokioms šalims kaip Lenkija ir Čekija įsivesti eurą būtų beprotybė. Jos turi džiaugtis, jog yra už euro zonos ribų. Euro zona yra nevykęs eksperimentas, tačiau jis ir toliau gali būti tęsiamas. Be to, euras suskaldė Europos sąjungą. Taigi, vien politine prasme, jis atnešė daug žalos.

http://www.traders.lt/page.php?id=13376

[andyour]

Kokia pramonės procentinė dalis visoje ekonomikoje, tiek maždaug joje ir darbo vietų sukurta. Geriau bet kokia darbo vieta nei jokios . Gera žinia ta, kad viešajame sektoriuje darbo vietų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad valdžia bent kažkiek taupo ir užimtumas didinamas ne iš biudžeto lėšų. O kai darbo vietas kuria privatus sektorius, tai neblogas ženklas, ypač palyginus su tuo kas buvo pernai ar užpernai. Statybų sektoriuje darbo vietų sukurta gana nedaug, to sektoriaus eilė, matyt, dar neatėjo. Statybos kartu su finansais už bausmę pastatyti į eilės galą . O ir metų laikas statyboms nelabai tinkamas, nors JAV ši žiema gerokai švelnesnė nei Europoje.

Dėl statybų, ko gero jos ir nebepasieks buvusio lygio, rinka pasotinta. Po būsto seka kiti žmogaus poreikiai, tai užtikrintumas, kas atsispindi augančiose bankų sąskaitose, o toliau daiktai, kelionės ir pan. Įdomu, kada vartotojai pasijaus užtikrinti ir pradės leisti sukauptus pinigus.

[andyour]

Pramonėje sukurta 50 tūkst. darbo vietų... likusios tikriausiai NT agentūrose... ai dar "statybų sektoriuje". Tai jau kaip ir laikas "skyrocketinti" namų kainoms ir nujai išduodamoms bankų paskoloms, kurios kels Amerikos "BVP".

Ekonomika orientuota pagal vartotojų poreikį, o būstas yra prioritetas numeris 1. Liaudžiai reikėjo būsto, bei žinoma, pasipainiojo daug investuotojų/spekuliantų.
Susidaro įspūdis, kad tavo tikslas yra - stumti ant JAV ir aukštinti Kiniją

[Čikupakas]

Šiaip sudėtingos sąlygos jaunimui susirasti darbą, tai natūralus dalykas kapitalistinėse valstybėse. Bet nemanau, kad tai yra visiškas blogis. Tokia situacija skatina jauną žmogų tobulėti, įrodyti, kad jis yra vertas tam tikros darbo vietos. O, kaip žinia, daug gerų specialistų dar nei vienai valstybei nepakenkė.

[senasnamas]

Pramonėje sukurta 50 tūkst. darbo vietų... likusios tikriausiai NT agentūrose... ai dar "statybų sektoriuje".

Kokia pramonės procentinė dalis visoje ekonomikoje, tiek maždaug joje ir darbo vietų sukurta. Geriau bet kokia darbo vieta nei jokios . Gera žinia ta, kad viešajame sektoriuje darbo vietų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad valdžia bent kažkiek taupo ir užimtumas didinamas ne iš biudžeto lėšų. O kai darbo vietas kuria privatus sektorius, tai neblogas ženklas, ypač palyginus su tuo kas buvo pernai ar užpernai. Statybų sektoriuje darbo vietų sukurta gana nedaug, to sektoriaus eilė, matyt, dar neatėjo. Statybos kartu su finansais už bausmę pastatyti į eilės galą . O ir metų laikas statyboms nelabai tinkamas, nors JAV ši žiema gerokai švelnesnė nei Europoje.

[John]

Net neabejoju, kad dauguma darbo vietų sukurta spaustuvėse spausdinančiose dolerius

Įsivaizduoju po darbo alaus bare bendraujančius du tipiškus WSJ skaitytojus:

A: Oh man, quantitave easing really works... house prices are skyrocketing! Developer shares are up 200%... time to buy more for long term!
B: Yeh man, and (millenia'ized) GDP is growing at 90000000000%!

[senasnamas]

Prezidentė atkreipė dėmesį į jaunimo nedarbo problemą:

Tokią padėtį, Prezidentės įsitikinimu, lėmė tai, kad jaunimo nedarbo iki šiol nei tiesiogiai už šią problemą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Vyriausybė apskritai šios problemos nevertino kaip rimtos, todėl atskiros ministerijos nekoordinavo veiksmų ir sprendė problemą gana fragmentuotai.

Prezidentės teigimu, jaunimo įdarbinimui galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas, tačiau ir šioje vietoje Vyriausybė nerodo pastangų, nepateikia racionalių sprendimų, idėjų, kaip maksimaliai tas lėšas būtų galima panaudoti.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=55048691
Šitoje vietoje net neišeitų kaip visada pasiteisinti pinigų trūkumu - jų yra, tik reikia paimti ir protingai panaudoti. Bet Kubiliaus prioritetai šiek tiek kiti - Švedijoje diskutuos apie vyresnio amžiaus žmonių užimtumą. Kam tas jaunimas, į rinkimus vis tiek neina. O kad visi išvažiuos, tai smulkmena - kadencija jau bus pasibaigusi.
Dar vienas anekdotas - Kubilius neseniai gavo Pasaulio lyderio apdovanojimą, kurį suteikė Roterdamo Erasmus universitetas. Būtent į Olandiją per krizę po naktinių mokesčių reformų išbėgo (ir dar tebebėga) daug lietuviško kapitalo. Olandai turbūt nesugalvojo kaip kitaip atsidėkoti .

Šiuo metu Lietuvos investicijos Olandijoje sudaro jau 29,1 proc. visų sukauptų tiesioginių investicijų užsienyje ir siekia 1,55 mlrd. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį į šią šalį perkelta 40,5 mln. litų vertės kapitalo, o antrąjį pusmetį – 47,6 mln. litų.

http://iq.lt/ekonomika-ir-verslas/ve...ia-i-olandija/
Tai kiek reikia pritraukti (ir dar su dotacijom) visokių Barclay, kad tokie nuostoliai atsipirktų? Kodėl į Lietuvą turi pulti investuoti užsieniečiai, kai patys lietuviai iš jos bėga. Man atrodo, paprasčiau yra stengtis išsaugoti savus nei privilioti svetimus. Užsienio investuotojai juk irgi nekvaili, prieš investuodami susirenka informaciją ir sužino, kad mokesčių sistema Lietuvoje gali keistis vos ne kasmet. Rizika didelė, o rinka maža. Tada ir prireikia visokių lengvatų, dotacijų ir panašių dalykų, nes nėra kuo daugiau privilioti.

[andyour]

Vokiečiai nuosekliai mažina nedarbą nuosekliai kurdami menkai apmokamas darbo vietas (visokius "400€ Job" ir pan.). Žodžiu šalia nedarbo mažėjimo kreivės norėtųsi matyti ir vidutinio realaus darbo užmokesčio kitimo grafiką tuo pačiu laikotarpiu. Nenustebčiau jei ir jis mažėtų.

A.Medalinskas. Ar valstybei reikia prisidėti kuriant darbo vietas, kaip daro JAV?

A.Šindeikis. Pažvelkime į Rytų Vokietijos pavyzdį. Vokiečiai pripažino, kad biudžeto lėšomis įkurtos darbo vietos nepasiteisino. Pinigai pasibaigė - žlugo darbo vietos. Visa tai rodo, kad Amerika ir Europa - du skirtingi žemynai, dvi skirtingos verslumo filosofijos.

Šaltinis

bet gal taip geriau nei pašalpos...

[Tomas]

Pramonėje sukurta 50 tūkst. darbo vietų... likusios tikriausiai NT agentūrose... ai dar "statybų sektoriuje". Tai jau kaip ir laikas "skyrocketinti" namų kainoms ir nujai išduodamoms bankų paskoloms, kurios kels Amerikos "BVP".

Net neabejoju, kad dauguma darbo vietų sukurta spaustuvėse spausdinančiose dolerius

[Silber418]

A.Kubilius kitą savaitę Švedijoje susitiks su bankininkais, verslo atstovais

Premjeras Andrius Kubilius kitą savaitę vyksta vizito į Švediją, kur susitiks su Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų, didelių kompanijų atstovais, dalyvaus tarptautinėje diskusijoje apie vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir moterų lyderystę.
Premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė BNS sakė, kad vizitas numatomas trečiadienį ir ketvirtadienį.
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas BNS pranešė, kad pirmą vizito dieną A.Kubilius ketina susitikti su bankų SEB, "Swedbank", telekomunikacijų bendrovės "TeliaSonera" vadovais - bus aptartos jų verslo sąlygos Lietuvoje, kaip jos galėtų daugiau prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.
Lietuvos premjeras taip pat dalyvaus verslo seminare, į kurį kviečiami bendrovių "Ikea", "Bonnier Business Press", "East Capital", "Tele2", "3iNordic" ir kitų Švedijos kompanijų vadovai. Seminare A.Kubilius apžvelgs Lietuvos ekonomiką, naujų investicijų galimybes.
Ketvirtadienį premjeras dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerų diskusijoje - bus kalbama, kaip skatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir moterų lyderystę privačiame sektoriuje.
Vyriausybės posėdis kitą savaitę rengiamas antradienį.

Šaltinis: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=55063029.

Tai susiję su būsimo 'Norther Future Forum 2012, Stockholm' programa.

[John]

Paskelbti neblogi naujausi JAV užimtumo duomenys:

Prieš metus tą patį mėnesį buvo sukurta tik 36 tūkst. Turint galvoje, kad žiemą ekonominis aktyvumas mažesnis, tai rezultatai tikrai geri. Bus BVP iš ko augti . Pavasarį galima tikėtis, kad darbo vietų skaičius artės prie 500 tūkst.
http://www.traders.lt/page.php?id=13375

Pramonėje sukurta 50 tūkst. darbo vietų... likusios tikriausiai NT agentūrose... ai dar "statybų sektoriuje". Tai jau kaip ir laikas "skyrocketinti" namų kainoms ir nujai išduodamoms bankų paskoloms, kurios kels Amerikos "BVP".

[senasnamas]

Paskelbti neblogi naujausi JAV užimtumo duomenys:

Tuo tarpu naujų darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose per praėjusį mėnesį buvo sukurta žymiai daugiau nei laukta, t.y. 243 tūkstančiai, kai laukta vos 150 tūkstančių.

Prieš metus tą patį mėnesį buvo sukurta tik 36 tūkst. Turint galvoje, kad žiemą ekonominis aktyvumas mažesnis, tai rezultatai tikrai geri. Bus BVP iš ko augti . Pavasarį galima tikėtis, kad darbo vietų skaičius artės prie 500 tūkst.
http://www.traders.lt/page.php?id=13375

[andyour]

Matai, kaip čia pasakius. Konspiracijos, aišku, nėra. Tačiau dabar labai labai daug žmonių pasaulyje šiuo metu "žino", kad JAV BVP "augo 2,8%"... nors 2,8% JAV BVP neaugo ir per artimiausius metus tikrai neaugs. Šiuo atveju 2,8% yra labai slidus skaičius, kuris, priklausomai nuo *laiko tarpo*'ized gali siekti kad ir milijardą %. Kodėl netrimituojama apie QoQ ir YoY augimą, kuris suteikia 100% reikiamos informacijos? Ypač YoY?

Manau, tai labiausiai priklauso nuo vartojimo augimo. O jei vartotojai bus prigąsdinti - pinigus laikys banke. Kiek girdėjau, bankuose susikaupė rekordinės sumos.

[Tomas]

Na JAV eksportuoja ne tik dolerius. Va vakar pirkau Energizer baterija. Pasirodo gaminta JAV

[John]

Rezultatas bus aiškesnis po kelių metų, kad USD svarba pasaulio rinkose sumenks dėl kylančių Azijos ekonomikų.

[Tomas]

Neieškau. Lyg ir aiškiai tai parašiau
Tiesiog klausiu, kodėl taip yra?

Nežinau, matyt tokios tradicijos.

Jis nerodo nei prognozės, nei yra į ką nors orientuotas. Tai tiesiog kažin kaip išverstas QoQ. QoQ dažnai fluktuoja ir kas ketvirtį dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti smarkiai skirtingas, dėl ko vertinti metinę perspektyvą iš vieno ketvirčio yra beprasmiška.

Žinoma, reikia žiūrėti ilgesnę a-QoQ eilę.

Gal nori lažintis, ar JAV BVP (YoY) 2011Q4-2012Q4 augs 2,8 ar daugiau %?

Tikrai nenoriu, nes JAV BVP gali augti tuos 2,8%, gali augti daugiau, gali augti mažiau, gali smukti (apskritai sunku prognozuoti, kas užplauks JAV politikieriams - gal nuspręs pasukti eurozonos ir JK pėdomis ir "pataupyti"). Tik tiek, kad tendencijos šiuo metu neblogos. Tiek neblogos, kad JAV ketina rinkoms pasiūlyti neigiamo pajamingumo obligacijų T.y. tą patį ką pavyko padaryti Vokietijai. Įdomu tai, kad Vokietija yra teorinis pavyzdys kaip reikia gyventi. O JAV teorinis pavyzdys kaip nereikia. O rezultatas - tas pats.

[John]

John'ai - neieškok pendosų sąmokslo ten kur jo nėra. Tuo labiau, kad jei "annualized QoQ" rodiklį skelbtų ne tik JAV, Japonija, bet dar ir Kinija, tai visam pasauliui trimituotum apie vienintelį teisingą BVP augimo skaičiavimo metodą

Neieškau. Lyg ir aiškiai tai parašiau
Tiesiog klausiu, kodėl taip yra?

Kaip matai paprastas QoQ tavo manymu suteikiantis 100% informacijos

QoQ it YoY. YoY JAV kaip ir neskalbiamas, o vien QoQ nepakanka.

annualized QoQ yra orientuotas į ateitį, rodo ekonomikos augimo, ar smukimo prognozę (ko nerodo pvz. atskirai paimtas YoY, be QoQ). Ir toks pareiškimas, kad

Jis nerodo nei prognozės, nei yra į ką nors orientuotas. Tai tiesiog kažin kaip išverstas QoQ. QoQ dažnai fluktuoja ir kas ketvirtį dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti smarkiai skirtingas, dėl ko vertinti metinę perspektyvą iš vieno ketvirčio yra beprasmiška.

yra niekuo nepagrįstas, ypač žiūrint į dabartinį JAV BVP augimo trendą.

Gal nori lažintis, ar JAV BVP (YoY) 2011Q4-2012Q4 augs 2,8 ar daugiau %?

[Tomas]

nedarbas Vokietijoje ir Austrijoje

Gan įdomu, kaip Austrijai 2011 vasarą pavyko net iki 3,7% sumažinti nedarbą O vokiečiai nuosekliai mažina nedarbą.

Vokiečiai nuosekliai mažina nedarbą nuosekliai kurdami menkai apmokamas darbo vietas (visokius "400€ Job" ir pan.). Žodžiu šalia nedarbo mažėjimo kreivės norėtųsi matyti ir vidutinio realaus darbo užmokesčio kitimo grafiką tuo pačiu laikotarpiu. Nenustebčiau jei ir jis mažėtų.

[Tomas]

Matai, kaip čia pasakius. Konspiracijos, aišku, nėra. Tačiau dabar labai labai daug žmonių pasaulyje šiuo metu "žino", kad JAV BVP "augo 2,8%"... nors 2,8% JAV BVP neaugo ir per artimiausius metus tikrai neaugs. Šiuo atveju 2,8% yra labai slidus skaičius, kuris, priklausomai nuo *laiko tarpo*'ized gali siekti kad ir milijardą %. Kodėl netrimituojama apie QoQ ir YoY augimą, kuris suteikia 100% reikiamos informacijos? Ypač YoY?

John'ai - neieškok pendosų sąmokslo ten kur jo nėra. Tuo labiau, kad jei "annualized QoQ" rodiklį skelbtų ne tik JAV, Japonija, bet dar ir Kinija, tai visam pasauliui trimituotum apie vienintelį teisingą BVP augimo skaičiavimo metodą

Kaip matai paprastas QoQ tavo manymu suteikiantis 100% informacijos elementariai išsiskaičiuoja iš annualized QoQ, o tai reiškia, kad annualized QoQ taip pat suteikia tą patį 100% informacijos. Esminis visų šitų rodiklių skirtumas tas, kad paprastas QoQ ir YoY rodo tai kas buvo, o annualized QoQ yra orientuotas į ateitį, rodo ekonomikos augimo, ar smukimo prognozę (ko nerodo pvz. atskirai paimtas YoY, be QoQ). Ir toks pareiškimas, kad

nors 2,8% JAV BVP neaugo ir per artimiausius metus tikrai neaugs

yra niekuo nepagrįstas, ypač žiūrint į dabartinį JAV BVP augimo trendą.