Ekonomikos naujienos

[Lettered]

Kažkas nuolat kalė, kad valstybinė įmonė negali dirbti taip efektyviai kaip privati. Prieš tai neišsiaiškinus, ką reiškia "efektyvumas" privatininko požiūriu.

Daugiabučiai atsijungti nuo centrinio šildymo gali, bet nemanau, kad tai geriausiais sprendimas tikro ekonomiškumo atžvilgiu. Priedo, dar yra ekologiniai aspektai.

Beabejo, kad centralizuotas šildymas pigesnis, kai kurie naujos statybos daugiabučiai iš "efektyvaus privataus" šildymo perėjo prie Vilniaus energijos. Kitas reikalas, kad komunalinės paslaugos, turinčios monopoliją, yra labai geidžiamas verslas. Gauni pastovias ir dideles pajamas iš visų gyventojų, joks kitas verslas tokiu stabilumu pasigirti negali. Todėl natūralu, kad ir kontrolė turėtų būti didesnė. Šiaip Užkalnis teisus, jei dabar galima iš Vilniaus energijos išspausti kokį 10%, tai renovavus daugiabučius šildymas atpigtų mažiausiai dvigubai.

[Sula]

Užkalnis kartais pasako ir gerų minčių, bet šį kartą numuilina į pievas. Nors senos statybos daugiabučių neekonomiškumas didelė problema, bet didžiausia problema yra monopolijų privatizavimas prieš tai neliberalizavus rinkos (t.y. šilumos ūkio įmonių perdavimas į privačias rankas neįteisinus galimybės daugiabučiams atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos).

Kažkas nuolat kalė, kad valstybinė įmonė negali dirbti taip efektyviai kaip privati. Prieš tai neišsiaiškinus, ką reiškia "efektyvumas" privatininko požiūriu.

Daugiabučiai atsijungti nuo centrinio šildymo gali, bet nemanau, kad tai geriausiais sprendimas tikro ekonomiškumo atžvilgiu. Priedo, dar yra ekologiniai aspektai.

[senasnamas]

Užkalnis kapsto giliau nei eilinis šilumos sąskaitų gavėjas ir moka įtaigiai parašyti, kryptis kurlink reikia judėti aiški, tačiau visas Vilnius staiga nepersitvarkys taip, kad Vilniaus energijos paslaugų iš viso nereikėtų. O ta bendrovė, kaip jis rašo, tikrai nėra angelai ir tas dalykas jau tęsiasi daug metų. Galima palyginti, kaip tvarkomas kitų miestų šilumos ūkis. Kur miestų valdžia ne politikuoja, o dirba, šilumos kainos yra žemesnės, nors būstų sienų kiaurumo lygis yra toks pat. Vilnius šiuo metu yra tapęs Zuoko ir Vyriausybės politikos kovos lauku, o šilumos ūkis yra vienas iš kovos įrankių. Eilinius šilumos vartotojus galima vadinti patrankų mėsa. Be to, sostinė yra stambus kąsnis, todėl susikerta daug interesų, dėl kokios Šilalės ar Prienų niekas tiek iečių nelaužytų.

[Tomas]

Užkalnis kartais pasako ir gerų minčių, bet šį kartą numuilina į pievas. Nors senos statybos daugiabučių neekonomiškumas didelė problema, bet didžiausia problema yra monopolijų privatizavimas prieš tai neliberalizavus rinkos (t.y. šilumos ūkio įmonių perdavimas į privačias rankas neįteisinus galimybės daugiabučiams atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos).

[Wycka]

Žiauriai teisingas Andriaus Užkalnio komentaras:

Aistros dėl šildymo kainų — tai laiko švaistymas ir dovana populistams

Kai ateina didelė sąskaita už šildymą, natūralu, kad reikia kažkaip į ją reaguoti. Tikrojo kaltininko nepasieksi (apie jį – arba juos – parašysiu vėliau), ir tuomet ieškoma bent jau tokio, kuris būtų po ranka. Žinot, kaip žmogus, kuriam sugenda kompiuteris, pradeda daužyti klaviatūrą? Klaviatūra dažniausiai nekalta, bet ji šalia. Tai agresijos iškrova.
Kai už šildymą reikia mokėti šimtus pinigų, lengviausia, kalbėti apie bendrovę, kuri tas sąskaitas atsiuntė. Tam nereikia didelio proto. Politikai, turintys mažiausiai gėdos ir didžiausią polinkį vaizduoti varguolių draugus, džiaugiasi kaip stebuklingų dulkių siurblių pardavimo agentas, radęs naują laiptinę ir krūvą dar neapdurnintų žioplių. Rolandas Paksas, socialiniuose tinkluose jau kuris laikas barstantis paprastų žmonių atjautos trupinius, nepraleido progos ir šį kartą, ir graudulingai klausia, kodėl gi niekas nesutramdo energijos bendrovės, o gal visi politikai yra jų kaimynai?

Visose šalyse, privatizavus funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo valstybė, būna labai daug nepasitenkinimo. Visur natūraliems monopolininkams kuriamos priežiūros institucijos, kurios niekada iki galo neišsprendžia problemos. Didžiausias skaudulys – dalis vartotojų visada yra ir bus įsitikinę, kad iš jų pelnomasi per daug, ir tą mintį noriai laisto politikai, nes nieko nėra geresnio už varguolį, kuris tiki, kad jo problemas gali išspręsti geras viršininkas, kuris uždraus vertelgai daug pelnytis. Tie varguoliai yra pats geriausias elektoratas, nes jie tiki pasakomis.

Net ir tokiu neįmanomu atveju, jei šildymo bendrovė sutiktų dirbti be jokio pelno (žinoma, kodėl turėtų - tai juk verslas, o ne ekologinis vaikų darželis), ir visi jos darbuotojai gautų minimalų atlyginimą ir jokių premijų, vistiek besišildantys namus centriniu būdu sėdėtų labai nepatenkinti.
Tiesiog Lietuva yra tokioje vietoje, kur žiemos šaltos, ir sovietinio tipo daugiabučių šildymas, varinėjant iš didelių katilinių garą į butus senais vamzdžiais į radiatorius, sudėtus prie plonų sienų ir po vėjo prašvilpiamais langais yra toks neefektyvus, kad šiais laikais, su tokiomis energijos išteklių kainomis pasaulyje, geros kainos tiesiog negali būti.

Išeitis, deja, yra negyventi daugiabutyje, kuris šildomas kolūkiniu būdu, ir keltis ten, kur šildymas autonominis, arba keisti būstą į mažesnį, arba ir viena, ir kita – o geriausia dar ir pasirūpinti, kad namas būtų apšiltintas taip, kad šilumos nuostoliai žiemą būtų kuo mažesni.
Koks siaubingas pasiūlymas, ar ne? Žymiai lengviau, natūraliau ir perspektyviau pavaryti ant vertelgų.

Įsivaizduokite, kad važinėjate keturiasdešimties metų senumo automobiliu su neefektyviu penkių litrų varikliu, ryjančiu šimtui kilometrų, na, gal 30 litrų benzino. Žinokite, kad ir ko reikalautų priežiūros įstaigos iš degalinių, kad ir kaip kruopščiai rinktumėte nulaidų kuponus, vistiek kuras jums kainuos siaubingus pinigus.Todėl, kad tas automobilis buvo gamintas tais laikais, kai benzinas kainavo kaip vanduo. Nafta dar pigiau. Daugelis tų butų, kuriuos šiandien turi šildyti energijos bendrovės, yra kaip tie automobiliai – pastatyti tada, kai tas idijotiškas šildymo būdas po miestą varinėjamais garais nelabai rūpėjo. Anais laikais labiau rūpėjo suvežtus į miestą kaimiečius ir po karo sparčiai augantį gyventojų skaičiu greitai ir nebrangiai sukišti pastogėn.
Už visa tai mokate šiandien. Todėl jei manote, kad gavote iš anos valdžios „nemokamą būstą“ ir sakote, kad ot tai buvo valdžia, tai ne Landsbergis su Vagnorium, kurie viską išvogė ir išdraskė kolūkius, jūs dėkojate iš esmės tiems, kas jums ir užkrovė jūsų turimą problemą. Tai ne būstas, gautas dovanų. Tai blogiau, nei mušamųjų komplekas, kurį vaikui padovanoja kerštingi giminaičiai ir kuriuo jis išvedinėja iš proto tėvus. Tai Trojos arklys ir uždelsto ir daugkartinio veikimo bomba. Bomba dabar sprogo, ir sproginės dar, viskas po namus ištaškyta, o gyventojai kaltina ne tuos, kas bombą atnešė ir prijungė, o sudužusias stiklines, kurias padovanojo bendradarbiai ir nuo kurių namie dabar pilna šukių.
Jūsų problema yra ne šildymo bendrovė, net jei šildymo bendrovė irgi nėra angelai ir galėtų dirbti taupiau – jūsų problema yra gyvenamasis plotas, kurį labai brangu ir labai sunku apšildyti. Jūs galite pykti ir ieškoti „teisingumo“, jums niekas neuždraus pasitikėti politikais, kurie žadės, kad sutramdys jus skriaudžiančias bendoves.

[sleader]

Apskritai išlaidos padidėja visiems, kurie turi NT, o kurie neturi- ne, beto pastarieji dar ir už nuomą dažniausiai jokių mokesčių nemoka, žodžiu jokio teisingumo...

Tačiau mokestis atsiranda nuomojamo būsto savininkui, kuris padidėjusias išlaidas perkeltu ant nuomininkų pečių.

[Wycka]

Taip lieka nubausti, kurie turi nepigaus NT, bet neturi didelių pajamų, taip pat tie, kurie pirko per NT bumą, neskaitant, kad reikia mokėti dideles įmokas bankui. Apskritai išlaidos padidėja visiems, kurie turi NT, o kurie neturi- ne, beto pastarieji dar ir už nuomą dažniausiai jokių mokesčių nemoka, žodžiu jokio teisingumo...

Net nežinau, kaip šioje situacijoje jaučiasi Neringos gyventojai...

[Lettered]

Tame ir esmė kad NT mokestis priešingai nei GPM nesumažina gyventojų pajamų, o padidina jų išlaidas priklausomai nuo to kiek jie turi sukaupę NT

Taip lieka nubausti, kurie turi nepigaus NT, bet neturi didelių pajamų, taip pat tie, kurie pirko per NT bumą, neskaitant, kad reikia mokėti dideles įmokas bankui. Apskritai išlaidos padidėja visiems, kurie turi NT, o kurie neturi- ne, beto pastarieji dar ir už nuomą dažniausiai jokių mokesčių nemoka, žodžiu jokio teisingumo...

[andyour]

Reikia surinkti duomenis apie turto kainą bei tai, kokius mokesčius reikia mokėti, kontroliuoti jų mokėjimą, konsultuoti mokančius, galų gale išsireikalauti iš nemokančių.

Žemės mokestis visada buvo. Labai panašus.

[Aleksio]

Reikia surinkti duomenis apie turto kainą

Kadastrinė vertė ir taip yra žinoma.

bei tai, kokius mokesčius reikia mokėti

į kompiuterinę programą įrašyti porą eilučių, toliau elektronika pati viską padarys.

kontroliuoti jų mokėjimą

O ką mokesčių inspekcija veikia dabar? Bus vienu mokesčių daugiau - galima net nukelti jo mokėjimą rudeniui, kad nesipainiotu po kojomis pavasariniam pajamų mokesčio grąžinimui.

konsultuoti mokančius

Pakabinti skelbimą: "Kieno turtas kainuoja virš milijono, eikite į kasą ir sumokėkite".

galų gale išsireikalauti iš nemokančių

Jie ir dabar šitą daro. Pabandyk nesumokėti, iškart laišką iš antstolių gausi.

[deep'as]

Niekas to neplanuoja, kai planuos, tada bus kita kalba. Dabar pats mokestis duotų daugiau žalos nei naudos, nes sumažintų tiesiog eilinių gyventojų pajamas.

Tame ir esmė kad NT mokestis priešingai nei GPM nesumažina gyventojų pajamų, o padidina jų išlaidas priklausomai nuo to kiek jie turi sukaupę NT

[index]

Taip pat neaišku man su tuo "administravimas kainuos daugiau, negu surinks". Koks dar administravimas? - kadastrinė vertė žinoma, savinnkas žinomas, duomenys perduodami VMI, tie įtraukia į pajamų deklaraciją, prašome sumokėti, kitaip užsiims antstoliai. Visos išlaidos - sumokėti programistams, kad pakoreguotų programą, bet tai tikrai neturėtų kainuoti milijonus. Nors...jeigu programavimu užsiims "švogerio įmonė", tai...

Reikia surinkti duomenis apie turto kainą bei tai, kokius mokesčius reikia mokėti, kontroliuoti jų mokėjimą, konsultuoti mokančius, galų gale išsireikalauti iš nemokančių. Ką tu manai žmonės mokesčių inspekcijoje veikia?

Jei mokesčiai būtų renkami taip kaip tu rašai, biudžetas amžinai būtų tuščias.

[Lettered]

Dėl to aš ir sakau kad reikia keisti mokesčių sistemą ir mažinti mokesčius susijusius su darbo santykiais pakeičiant dalį jų visuotiniu turto mokesčiu, o ne ieškoti papildomų $ staigiai ir neapgalvotai kaitaliojant mokesčių sistemą neva siekiant apmokestinti turtinguosius. Neparašei nei vieno argumento dėl ko visuotinis NT mokestis yra didžiausia nesamonė kaip pats prieš tai teigei.

Niekas to neplanuoja, kai planuos, tada bus kita kalba. Dabar pats mokestis duotų daugiau žalos nei naudos, nes sumažintų tiesiog eilinių gyventojų pajamas.

[Aleksio]

Tai jau būtų visuotinis NT mokestis, kuris pagrindiniam partijų elektoratui kitaip nei "atimk ir padalink" mokestis (Politiškai korektiškai vadinamas "socialiniu teisingumu" ) neįtiktų.

Kodėl? 500tūkst. pateiktas kaip abstraktus skaičius. Realiai būtų taip: būtas kainuoja 1.200.000 Lt, pagal įstatymą apmokestinama vertė virš milijono, t.y. 200.000 - 1% mokestis sudaro 2.000Lt. Būtas priklauso Jonui ir Petrui - kiekvienas turi po pusę būto, kiekvienas sumoka po 1.000Lt.
Taip pat neaišku man su tuo "administravimas kainuos daugiau, negu surinks". Koks dar administravimas? - kadastrinė vertė žinoma, savinnkas žinomas, duomenys perduodami VMI, tie įtraukia į pajamų deklaraciją, prašome sumokėti, kitaip užsiims antstoliai. Visos išlaidos - sumokėti programistams, kad pakoreguotų programą, bet tai tikrai neturėtų kainuoti milijonus. Nors...jeigu programavimu užsiims "švogerio įmonė", tai...

[deep'as]

Niekas nekalba apie tai, kad būtų mažinami dėl to kokie nors kitokie mokesčiai, pvz. GPM, sodros ir pan. Visi politikai tik kalba apie tai, kad reiktų iš "turtingų" kuo daugiau atimti.

Dėl to aš ir sakau kad reikia keisti mokesčių sistemą ir mažinti mokesčius susijusius su darbo santykiais pakeičiant dalį jų visuotiniu turto mokesčiu, o ne ieškoti papildomų $ staigiai ir neapgalvotai kaitaliojant mokesčių sistemą neva siekiant apmokestinti turtinguosius. Neparašei nei vieno argumento dėl ko visuotinis NT mokestis yra didžiausia nesamonė kaip pats prieš tai teigei.

[Lettered]

Aš kalbu apie tai, kad bendra mokesčių našta praktiškai nesikeistų, bet dalis mokesčių būtų perkelta nuo darbo santykių ant turto.

Niekas nekalba apie tai, kad būtų mažinami dėl to kokie nors kitokie mokesčiai, pvz. GPM, sodros ir pan. Visi politikai tik kalba apie tai, kad reiktų iš "turtingų" kuo daugiau atimti.

[deep'as]

Įperkamumas susijęs su tuo, kad atlyginimai mažiausi iš visų sostinių, o pvz. statybinės medžiagos kainuoja panašiai. Kas iš to, kad atsirastų daugiau parduodamo turto ir jis teoriškai atpigtų, jei žmonės nebenorėtų/nebegalėtų/bijotų pirkti NT dėl naujų mokesčių, taip pat dabar turintiems NT ir dar paskolas mokantiems būtų užkrautas papildomas mokestis, kuris kirstų per perkamąją galią. Ir apskritai, jei mokestis kaip siūlai nebūtų diferencijuojamas, t.y. moka visi lygiai kokį procentą ar du per metus, dar labiau sumažintų ir taip ne per didžiausią viduriniąją klasę Lietuvoje.

Vilniuje NT yra brangiausias o atlyginimai mažiausi. Paskaityk atliktą tyrimą, o ne kalbėk kaip tau atrodo.

Aš kalbu apie tai, kad bendra mokesčių našta praktiškai nesikeistų, bet dalis mokesčių būtų perkelta nuo darbo santykių ant turto.

[Lettered]

O kaip tokio mokesčio nebuvimas skatina atsigauti NT sektorių? Beja Vilniuje iš trijų Baltijos valstybių sostinių NT yra sunkiausiai įperkamas, pagal Swedbanko atliktą tyrimą, taigi mokečio įvedimas paskatintų žmones greičiau atsikratyti nenaudojamu NT.


Nesvarbu kiek asmenų valdo turtą, nuo to jo vertė nesikeičia, o mokestis būtų mokamas nuo turto vertės.


Tikslas turėti subalansuotą mokesčių sistemą.

Moksčių sistemos staigus kaitaliojimas siekiant susirinkti $ apskritai turi būti netoleruojamas, o jei jau taip atsitiko kad valstybei reikia greitai susirinkti papildomų pinigų greičiausia ir efektyviausia padidinti PVM.

Įperkamumas susijęs su tuo, kad atlyginimai mažiausi iš visų sostinių, o pvz. statybinės medžiagos kainuoja panašiai. Kas iš to, kad atsirastų daugiau parduodamo turto ir jis teoriškai atpigtų, jei žmonės nebenorėtų/nebegalėtų/bijotų pirkti NT dėl naujų mokesčių, taip pat dabar turintiems NT ir dar paskolas mokantiems būtų užkrautas papildomas mokestis, kuris kirstų per perkamąją galią. Ir apskritai, jei mokestis kaip siūlai nebūtų diferencijuojamas, t.y. moka visi lygiai kokį procentą ar du per metus, dar labiau sumažintų ir taip ne per didžiausią viduriniąją klasę Lietuvoje.

[deep'as]

Kaip toks mokestis paskatintų atsigauti stagnuojantį NT sektorių?

O kaip tokio mokesčio nebuvimas skatina atsigauti NT sektorių? Beja Vilniuje iš trijų Baltijos valstybių sostinių NT yra sunkiausiai įperkamas, pagal Swedbanko atliktą tyrimą, taigi mokesčio įvedimas paskatintų žmones greičiau atsikratyti nenaudojamu NT, o pasiūlos padidėjimas mažina kainas ir aktyvina prekybą.

Spekuliantai galėtų nuo jo išsisukti perleisdami turtą kelių įmonių ar asmenų sąskaita.

Nesvarbu kiek asmenų valdo turtą, nuo to jo vertė nesikeičia, o mokestis būtų mokamas nuo turto vertės.

Jei tikslas kuo daugiau $ surinkti prieš rinkimus pensininkams, tada paprasčiau būtų įvesti mokestį už orą.

Tikslas turėti subalansuotą mokesčių sistemą.

Moksčių sistemos staigus kaitaliojimas siekiant susirinkti $ apskritai turi būti netoleruojamas, o jei jau taip atsitiko kad valstybei reikia greitai susirinkti papildomų pinigų greičiausia ir efektyviausia padidinti PVM.

[index]

Mokėstis turi būti mokamas už turtą. Kainuoja būtas pusė milijono, mokama už pusę milijono. Jeigu tas būtas priklauso 100 asmenų, tada kiekvienas moka už savo 5 tūkst.

Tai jau būtų visuotinis NT mokestis, kuris pagrindiniam partijų elektoratui kitaip nei "atimk ir padalink" mokestis (Politiškai korektiškai vadinamas "socialiniu teisingumu" ) neįtiktų.