Ekonomikos naujienos

[Aleksio]

Spekuliantai galėtų nuo jo išsisukti perleisdami turtą kelių įmonių ar asmenų sąskaita.

Mokėstis turi būti mokamas už turtą. Kainuoja būtas pusė milijono, mokama už pusę milijono. Jeigu tas būtas priklauso 100 asmenų, tada kiekvienas moka už savo 5 tūkst.

[andyour]

Labai abejoju, ar taip visi ir perleidinės/skirstys turtą savo šeimoje, tuo labiau vaikams Labai tikėtina, kad tai nebus naudingiausias mokestis, bet pažiūrėsim...

[Lettered]

Taip tai mano asmeninė nuomonė, kurią jau anksčiau buvau pagrindęs (o tu savosios ne), o taip pat tai ir namažos dalies ekonomistų, investuotojų asociacijos ir kt. ekonominius procesus išmanačių žmonių ar grupių nuomonė.

Kaip toks mokestis paskatintų atsigauti stagnuojantį NT sektorių? Juk jį mokėti ne tik tiek keli Šnipiškių ar Žvėryno gyventojai, bet visi. Beto, jei būtų visuotinis, tada jau nebeatliktų jokios socialinės funkcijos. Spekuliantai galėtų nuo jo išsisukti perleisdami turtą kelių įmonių ar asmenų sąskaita. Jei tikslas kuo daugiau $ surinkti prieš rinkimus pensininkams, tada paprasčiau būtų įvesti mokestį už orą.

[deep'as]

Tai tik Tavo asmeninė nuomonė.

Taip tai mano asmeninė nuomonė, kurią jau anksčiau buvau pagrindęs (o tu savosios ne), o taip pat tai ir namažos dalies ekonomistų, investuotojų asociacijos ir kt. ekonominius procesus išmanačių žmonių ar grupių nuomonė.

Mokesčių sistema be turto mokesčio yra ydinga iš esmės, kadangi tai sukuria sąlygas neracionaliam, neefektyviam turto panaudojimui, stabdo ekonominę šalies plėtrą.

Dėl turto mokesčio nebuvimo mūsų miestuose matom absurdiškus kontrastus kuomet Šnipiškėse, Senamiestyje ar Žvėryne, brangiausiuose rajonuose Vilniuje milijono ar milijonų vertuose sklypuose gyvena asmenys sukrypusiose trobose su lauko tualetais užuot persikėlę į patogius ir šiltus namus toliau nuo miesto centro ir dar gavę pinigų savo poreikiams.

Turto mokesčio nebuvimas puiki terpė įvairaus plauko spekuliantams įvairiais būdais įgijusiems NT ir laikantiems su neaiškiu tikslu užuot pardavus jį tiekms, kurie žino kaip jį paunauoti savo ir tuo pačiu valstybės gerovei, imantis verslo, plečiant ūkinę, pramoninę ar kitokią veiklą.

Turto apmokestinimas nemažina verslo konkurencingumo ir dalies mokesčių perkėlimas nuo darbdavių ir dirbančiųjų sudarytų palankesnias sąlygas užsiiminėti verslu šalyje. O verslas ir dirbantieji yra šitos valstybės išlaikytojai ir valstybės politika turėtų būti nukreipta būtent ta linkme, juo labiau turint tokį didelį nedarbą.

Turto mokestis yra socialiai teisingas bei mažina atotrūkį tarp turtingų ir mažiau pasiturinčių.

Taip kaip darbar valdžia bando skubotai įvedinėti neva tai prabangos mokestį yra visiškas šnipštas ir pasityčiojimas iš mokesčių sistemos, bei mokėtojų. Visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas turėjo jau seniai būti parengtas ir pradėtas įgyvendinti tuomet nereikėtų priiminėti skubotų sprendimų. Tam kad jau minėtiem asmenim gyvenantiem ant milijonų kainuojančio turto nebūtų šokas mokesčio tarifas turėtų būti palaipsniui augantis ir leidžiantis per laiko prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tarkim pradedant nuo 0.1 proc. pirmais metais keliant jį 0.05 kasmet kol pasieks 0.5 proc ribą., taip užtikrinant nuoseklią bei ilgalaikę mokesčių sistemos strategiją. Tuo pačiu palaipsniui mažinant gyventojų pajamų ar kt. su darbo santykiais susijusį mokestį. Dalis turto mokesčio turi keliauti į sodrą ir per padidintas pencijas kompensuoti atsiradusį naują mokestį pensininkams. Kitą dalis turėtų keliauti vietinėms savivaldybėms ar seniūnijoms vietos gyvenimo sąlygų gerinimui. Tokie mokesčių sistemos pakeitimai duotų labai didelią naudą šaliai, tačiau matyt seime bei seimūnų šeimoj ar aplinkoj yra daugybė asmenų sukaupusių nemažai turto ir savęs ar savų apmokestinti nekyla ranka, juolab kad trumpuoju laikotarpiu toks sprendimas populiarumo tikrai nepridėtų.

[Lettered]

Didžiausia nesamonė yra visuotinio NT mokesčio nebuvimas

Tai tik Tavo asmeninė nuomonė.

[deep'as]

Visuotinis būtų dar didesnė nesamonė, beto nuo jo taip pat būtų galima išsisukti, arba mokėti jį gerokai mažesnį.

Didžiausia nesamonė yra visuotinio NT mokesčio nebuvimas

[Lettered]

Čia ir arkliui buvo aišku kad taip bus, bet va parlamentarams visgi reikia pasirodyti prieš rinkimus, o dalis jų dar naiviai tikėjosi kad pavyks surinkti kažkiek iš to mokesčio. Panašu kad išlaidos bandant jį surinkinėti bus didesnės nei jo surinkta. NT mokestis yra pateisinamas ir efektyvus tik tuomet kai jis yra visuotinis ir reik tikėtis kad nušvis jie ten smegeninė tokį įvesti.

Visuotinis būtų dar didesnė nesamonė, beto nuo jo taip pat būtų galima išsisukti, arba mokėti jį gerokai mažesnį.

[deep'as]

To ir reikėjo tikėtis — prabangos mokesčio jau pati idėja pasmerkta bankrotui:

Gudragalviai lietuviai jau rado būdą, kaip išvengti nekilnojamojo turto mokesčio

Neabejojama, kad, užuot atvėrę pinigines, turtingi gyventojai ims gudrauti. O kiaurą valstybės biudžetą papildyti turintys 30 milijonų litų liks tiktai įstatymų leidėjų svajonėse.
Bene paprasčiausia schema išvengti naujojo mokesčio — įstatymu nustatytą 1 milijono litų limitą viršijančią turto dalį padovanoti namiškiui ar artimam giminaičiams.
Taip elgtis nedraudžia jokie įstatymai, juolab kad būtina notaro paslauga nėra brangi — už tokio sandorio patvirtinimą tereikia sumokėti 50-80 litų.
(...)
„Įstatyme yra įteisinta teisė dovanoti, tai galima daryti skaidant turtą į dalis.
Niekas nepasmerks žmogaus, panorusio padovanoti močiutei ar pilnamečiam sūnui, pavyzdžiui, 3/8 namo ar sklypo — būtent tiek, kiek turtas viršija milijono litų ribą“, — paaiškino advokatė Jūratė Bieliauskienė.
Manoma, kad dažniausiai ir bus pasirinktas dovanojimo būdas, nes brangaus turto pardavimas sukeltų nemažų problemų.
(...)

Čia ir arkliui buvo aišku kad taip bus, bet va parlamentarams visgi reikia pasirodyti prieš rinkimus, o dalis jų dar naiviai tikėjosi kad pavyks surinkti kažkiek iš to mokesčio. Panašu kad išlaidos bandant jį surinkinėti bus didesnės nei jo surinkta. NT mokestis yra pateisinamas ir efektyvus tik tuomet kai jis yra visuotinis ir reik tikėtis kad nušvis jie ten smegeninė tokį įvesti.

[Wycka]

To ir reikėjo tikėtis — prabangos mokesčio jau pati idėja pasmerkta bankrotui:

Gudragalviai lietuviai jau rado būdą, kaip išvengti nekilnojamojo turto mokesčio

Neabejojama, kad, užuot atvėrę pinigines, turtingi gyventojai ims gudrauti. O kiaurą valstybės biudžetą papildyti turintys 30 milijonų litų liks tiktai įstatymų leidėjų svajonėse.
Bene paprasčiausia schema išvengti naujojo mokesčio — įstatymu nustatytą 1 milijono litų limitą viršijančią turto dalį padovanoti namiškiui ar artimam giminaičiams.
Taip elgtis nedraudžia jokie įstatymai, juolab kad būtina notaro paslauga nėra brangi — už tokio sandorio patvirtinimą tereikia sumokėti 50-80 litų.
(...)
„Įstatyme yra įteisinta teisė dovanoti, tai galima daryti skaidant turtą į dalis.
Niekas nepasmerks žmogaus, panorusio padovanoti močiutei ar pilnamečiam sūnui, pavyzdžiui, 3/8 namo ar sklypo — būtent tiek, kiek turtas viršija milijono litų ribą“, — paaiškino advokatė Jūratė Bieliauskienė.
Manoma, kad dažniausiai ir bus pasirinktas dovanojimo būdas, nes brangaus turto pardavimas sukeltų nemažų problemų.
(...)

[Lettered]

Kaip yra paskirstomi UAB mokesciai savivaldybems ir valstybei? Sodra, gpm (sitas lyg eina pagal darbuotojo gyventojo vieta, nesvarbu kuriam mieste dirba), pelno mokesciai ir tt.
Pavyzdziui zmogus is Kauno steigia UAB, visa veikla ir darbuotojai Kaune, taciau registravimo adresas Utenoje. Kokiu mokesciu minetu atveju islosia Utenos savivaldybe?
Ps: Cia ne naujiena, taciau nezinau kurioje temoje apie tai paklausti, gal reiktu temos "Ekonomikos diskusijos" (ne tik naujienos)?

Manau paprasčiau būtų paskambinti į VMI, ten juk jų toks tiesioginis darbas, visus naujausius įstatymus žino ir pan.

[Gator]

Kaip yra paskirstomi UAB mokesciai savivaldybems ir valstybei? Sodra, gpm (sitas lyg eina pagal darbuotojo gyventojo vieta, nesvarbu kuriam mieste dirba), pelno mokesciai ir tt.
Pavyzdziui zmogus is Kauno steigia UAB, visa veikla ir darbuotojai Kaune, taciau registravimo adresas Utenoje. Kokiu mokesciu minetu atveju islosia Utenos savivaldybe?
Ps: Cia ne naujiena, taciau nezinau kurioje temoje apie tai paklausti, gal reiktu temos "Ekonomikos diskusijos" (ne tik naujienos)?

[D.P]

...apie ką jau ne kartą kalbėjau. Belieka, kad tai dar geriau suvoktų valdžia ir verslas (neturiu omeny Maximos, kuri teužsiima pigių daiktų importu iš ten.). Dideliu langu tapti gal ir nereikia tikėtis, bet nedideliu pusiau nišiniu langeliu su savo privalumais tapti tikrai galima.

Lyg ir bandoma užmegzti tuos ryšius su Azijos valstybėmis ir pritraukti kapitalo. Grybauskaitės vizitas, aktyvi Ūkio Ministerijos pozicija suponuoja tokią išvadą. Be to, valstybėmis dotacijos investuotojams palengvina naštą jiems steigiant padalinius/centrus Lietuvoje, o tai daugumos investuojų laikoma pozityviu ir draugiškos investicijoms aplinkos kūrimo ženklu. Iš esmės atėjusios bendrovės sudaro galimybes užmegzti Lietuvos verslui partnerystę, nors dauguma vis dar mano, kad tokie dalyviai tiesiog suvalgo mūsų žuveles. Bet čia reikalingi nuosaiki ir apgalvota politika. Viešosios įstaigos prie ŪM manau dirba gerai. Reikia išnaudoti stipriąsias puses, ypač atsižvelgiant į Vyriausybės politiką h-tech, kita vertus, dabartinė LEZ plėtra padidintų investicijas ir ekonomiškai silpnesniuose LT regionuose. Dėl pastarosios aplinkybės, svarbu,kad biurokratinis aparatas pradėtų mąstyti.

[John]

...apie ką jau ne kartą kalbėjau. Belieka, kad tai dar geriau suvoktų valdžia ir verslas (neturiu omeny Maximos, kuri teužsiima pigių daiktų importu iš ten.). Dideliu langu tapti gal ir nereikia tikėtis, bet nedideliu pusiau nišiniu langeliu su savo privalumais tapti tikrai galima.

[D.P]

http://www.delfi.lt/news/daily/emigr...hp?id=53855245

Lietuvos gero gyvenimo viltis – pagriebti į Europą besižvalgančias Kinijos įmones ir prisivilioti bent vieną didelę gamyklą, pavyzdžiui, iš automobilių pramonės, mano Johnas Mackas, arba lietuviškai Jonas Mekas, šiuo metu vadovaujantis Kinijos automobilių komponentų gamyklai „CIE Automotive China“. Jo nuomone, norėdama būti stipri, Lietuva privalo draugauti su stipria kaimyne, pavyzdžiui, Lenkija

Įdomios mintys ir daugumai galima pritarti. Lietuva tikrai galėtų bandyti tapti langu Kinijai ar kitom tolimosios Azijos valstybėms. Pavyzdžiui, turėdami stiprias biotechnologijų bendroves, mokslo slėnius ir universitetinį paruošimą su kvalifikuotais darbuotojais, tikrai galėtume atidaryti langą investuotojams iš, pavyzdžiui, Singapūro, kas atitiktų ir Vyriausybės planus tapti aukštųjų technologijų centru Baltijos-Šiaurės Europos regione.
Vienas bičiulis dirba Vilniuje Kinijos IT kapitalo bendrovėje. Minėjo, bendrovė (gerai žinoma) yra suinteresuota plėtrai ir viskas juos tenkina. Patys lietuviai apmoko kinus.
o geri santykiai su Lenkija ir Rusija savaime yra aiškus dalykas.

[Silber418]

Man atrodo, kad visos šios investicijos skaičiuojamos bendrai nuo pat 1990m. kovo. Neįtikėtina, kad vien Švedija sugebėtų pokriziniu laikotarpiu perpumpuoti į Lietuvą per 5 milijardus litų.

Palygintas laikotarpis nuo 2010-12-31 iki 2011-09-30 (žr. lentelę). Pokriziniu laikotarpiu Švedijos ekonomika augo ir labai sparčiai.

[Silber418]

Šiek tiek apie valiutas:

Kaimynų valiutos viražai atsiliepia Lietuvos verslui

Lenkijos zlotas, kurio kurso kreivė JAV dolerio atžvilgiu pernai leidosi žemyn bene sparčiausiai Europoje, 2012-iais turėtų pakilti, rodo ekonomistų apklausų rezultatai. Kaimyninės šalies valiutos kursas turi įtakos ir Lietuvos verslo rezultatams. (...)
Per 2011 m. zlotas JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo apie 14%, daugiau Europos valiutų krepšelyje nuvertėjo tik Turkijos lira, Vengrijos forintas ir Baltarusijos rublis. Nuosmukį užfiksavo "Big Mac" indeksą skaičiuotojantis "The Economist" žurnalas: vertinant pagal "Big Mac" mėsainio kainą "McDonald's" restoranuose, zlotas yra nuvertintas 43% – labiausiai per pastaruosius 18 mėn. Tačiau prognozės ateičiai – kurso stiprėjimas. Remiantis ekonomistų prognozių vidurkiu, 2012 m. zlotas euro atžvilgiu gali stiprėti 6,3%, o JAV dolerio - 3,4%. Atitinkamai iki 4,2 PLN už 1 EUR, bei 3,33 PLN už 1 USD. (...)

Prognozuojamas zloto brangimas galėtų sumažinti galvos skausmą Lietuvos eksportuotojams, kurie dėl Lenkijos nuvertėjusios nacionalinės valiutos prarado konkurencinių pozicijų.
VŽ kalbinti ekonomistai zloto pigimą dar praėjusių metų rugsėjį vadino skaudžiu smūgiu Lietuvos eksportuotojams ir pramonei, o verslininkai siūlė savų apsaugos nuo nuostolių receptų.
"Zloto pigimas nėra ta geroji naujiena, kuri pradžiugintų Lietuvos eksportuotojus. Mat šios valiutos pigimas mažina jų santykinį konkurencingumą ir eksporto galimybes. Aišku, trumpesnio laikotarpio valiutos susvyravimai mažai paveikia ilgalaikes sutartis, tačiau pastaruoju metu akivaizdi tendencija, kad sutarčių terminai trumpėja", - pernai rudenį kalbėjo Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
"Lietuvos verslui svarbiausias yra EUR ir USD santykis, tik po to kitų aplinkinių šalių, tokių kaip Lenkija, Švedija ar Rusija, valiutos“, – dienraščiui "Verslo žinios" yra teigęs Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, dabar problemos kyla būtent iš euro zonos ir dėl to tikėtina, kad EUR kitų valiutų atžvilgiu nebrangs, kartu Švedijos krona (SEK) arba Lenkijos zlotas gali būti vertinami kaip užuovėja euro zonoje, siekiant išvengti ar apsidrausti nuo didesnių svyravimų.
Lenkija yra viena pagrindinių investuotojų Lietuvoje. Į šią šalį krypsta svarbi Lietuvos eksporto dalis

Šaltinis: http://vz.lt/article/2012/1/3/kaimyn...etuvos_verslui

[Wycka]

O kas čia netikėto? Daugiausia investuoja kaimyninės, aplinkinės didelės šalys, logiška. Smagu matyti investicijas iš Tailando.

Man netikėta, kad Rusija pirmauja pagal TUI.

Statikos departamento duomenimis, Švedija daugiausiai investavo 2011 m. III ketvirtį.
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=10303

Man atrodo, kad visos šios investicijos skaičiuojamos bendrai nuo pat 1990m. kovo. Neįtikėtina, kad vien Švedija sugebėtų pokriziniu laikotarpiu perpumpuoti į Lietuvą per 5 milijardus litų.

[Silber418]

Statikos departamento duomenimis, Švedija daugiausiai investavo 2011 m. III ketvirtį.

2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia buvo investavę Švedijos investuotojai – 5 317,8 mln. litų (14,3 proc.), Lenkijos – 4 824,5 mln. litų (13 proc.), Vokietijos – 3 655,8 mln. litų (9,9 proc.), Nyderlandų – 3 175,7 mln. litų (8,6 proc.), Rusijos – 2 327,7 mln. litų (6,3 proc.) ir Norvegijos – 1 989 mln. litų (5,4 proc. visų TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 27 ES valstybių narių sudarė 27 929,4 mln. litų (75,4 proc.), iš NVS šalių – 2 549,3 mln. litų (6,9 proc. visų TUI).

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=10303

[Lettered]

Surprise, surprise, net ir man netikėta. Tiesa, duomenys 2010m.:
http://www.lb.lt/tiesiogines_uzsieni...ir_2010_metais

O kas čia netikėto? Daugiausia investuoja kaimyninės, aplinkinės didelės šalys, logiška. Smagu matyti investicijas iš Tailando.

[Wycka]

Aš neprieštaraučiau bet kokiai investicijai iš bet kokios šalies. Bet verslą ir labdarą (kurios taip pat gaunam iš įvairių šalių) reiktų atskirti.

Lietuva jau senokai nebegauna labdaros (išskyrus itin retus atvejus karinėje srityje), mat esame per daug turtingi. Dabar mūsų pramintais labdaringais keliais eina Moldavija, Armėnija, Gruzija, Kosovas, galbūt dar Ukraina, Makedonija ir Albanija.