Mažesni komercinės ir biurų paskirties projektai Vilniuje

[mantasm]

šitas aplamai nėra svarstomas šio atvejų, čia nebent, būtų gerai kad mažiau būtų tų kurie svajoja apie "barakus" atsiprašau kotedžus Zujūnuose ar naujajame Antakalnį. klausimas čia apie tai kad tarybinis rajonas yra kaip šikt ant "dvejų lentų" ir kad kol mentalitetas toks nieko kito ir nebus.

Šikt ant dviejų lentų yra tas pats kaip šiukšlint kieme, neprižiūrėt fasado ir bendrų patalpų, nesusitvarkyt šiaip aplinkos (pvz gėlynės prie namo ir t.t.). Visas šitas laisvai vyksta tiek sovietiniuose rajouose, tiek naujamiesty ar senamiesty, tiek kotedžynuose. Tik proporcijos skirtingos. Sakyčiau kotedžynuose situacija geriausia pagrinde dėl demografinės situacijos. Bet su kitu mentalitetu ir sovietiniai mikrorajonai susitvarko. Pasivaikščiojus labai matosi kur kitokios proporcijos.

Su teisingu mentalitetu ir su Zujūnų barakais viskas gerai. Nebent norisi fylingo, kad visi gatvėj kavutę gertų, o ne neduokdie pas save 2x2 kiemuke.

[Stadionas]

Ar mobilios darbo jėgos neprisirišančios prie vietos ir gyvenančios nuomojamam būste visą gyvenimą. Arba apsiriboti bendru sutarimu tiesiog nenušikt aplinkos, tada gal ir su abiem variantais galima suderinti.

šitas aplamai nėra svarstomas šio atvejų, čia nebent, būtų gerai kad mažiau būtų tų kurie svajoja apie "barakus" atsiprašau kotedžus Zujūnuose ar naujajame Antakalnį. klausimas čia apie tai kad tarybinis rajonas yra kaip šikt ant "dvejų lentų" ir kad kol mentalitetas toks nieko kito ir nebus.

[mantasm]

čia panašiai kaip vokiečiai 1 pasaulinio karo metų pakeitė mūsų mentalitetą, kai privertė šikt į lauko tupyklas, o ne pamiškei?

Prašyčiau. Buvo šikama ne pamiškėj, o permetus per duobę dvi lentas. Prie ko sėkmingai buvo grįžta vokiečiams pasitraukus. Iš vienos būdelės lentų buvo galima ir namą pasiremontuot, ir likdavo dvi lentos šventam reikalui.

Mentaliteto taip lengvai nepakeisi. Turi kelios kartos pasikeisti su tiksliniu švietimu ir bendrai visuomenės noru pasikeisti. Aišku pirmiausia reikia susitarti kokio mentaliteto norim. Ar žmonių gyvenančių vienoj vietoj karta iš kartos, pažįstančių kaimynus karta iš kartos, kartu prižiūriunčių savo aplinką, bendrai pramogaujančių rajone ir t.t. Ar mobilios darbo jėgos neprisirišančios prie vietos ir gyvenančios nuomojamam būste visą gyvenimą. Arba apsiriboti bendru sutarimu tiesiog nenušikt aplinkos, tada gal ir su abiem variantais galima suderinti.

[Stadionas]

Esminis ingredientas - žmonių mentalitetas. Nebent tamstai svarbu kaip sakoma fylingas. Bet visuomenė ne iš fylingo susidaro.

čia panašiai kaip vokiečiai 1 pasaulinio karo metų pakeitė mūsų mentalitetą, kai privertė šikt į lauko tupyklas, o ne pamiškei?

[mantasm]

Pastatų išdėstymas yra vienas pagrindinių ingredientų, jei ne pats pagrindinis. Dėl to net gana skurdūs pokariniai pastatai su komercija atrodo kur kas miestietiškiau nei bet kuris mikrorajoninis ‘centras’ Lietuvoje. O taškinės statybos ‘ištiesinti’ nesiūliau (nors gal ir galima apie tai pagalvoti kai kuriose vietose), kalbėjau apie naujų rajonų statybą.

Esminis ingredientas - žmonių mentalitetas. Nebent tamstai svarbu kaip sakoma fylingas. Bet visuomenė ne iš fylingo susidaro.

[VLR]

Nemanau, kad ištiesinus taškinę statybą į perimetrą problemos išsispręstų. Arba, kad problemos atsiranda būtent dėl taškinės statybos. O vietiniai centriukai, kažkoks mikrorajono identitetas ir pan ir t.t. formuojasi ne dėl pastatų išdėstymo.

Pastatų išdėstymas yra vienas pagrindinių ingredientų, jei ne pats pagrindinis. Dėl to net gana skurdūs pokariniai pastatai su komercija atrodo kur kas miestietiškiau nei bet kuris mikrorajoninis ‘centras’ Lietuvoje. O taškinės statybos ‘ištiesinti’ nesiūliau (nors gal ir galima apie tai pagalvoti kai kuriose vietose), kalbėjau apie naujų rajonų statybą.

[mantasm]

Tai taip, tolimesnių miesto rajonų centrinės gatvės savo jausmu neturėtų per daug skirtis nuo gatvių tikrajame miesto centre. Gal tik statyba turėtų būti mažesnio aikštingumo, bet principai - panašūs. Čia, aišku, galioja naujai statybai. Sutvarkyti mikrorajoninių ‘modernistų’ prikeptus (ir toliau kepamus) mikrorajonus bus kur kas sunkiau (jei įmanoma apskritai).

Nemanau, kad ištiesinus taškinę statybą į perimetrą problemos išsispręstų. Arba, kad problemos atsiranda būtent dėl taškinės statybos. O vietiniai centriukai, kažkoks mikrorajono identitetas ir pan ir t.t. formuojasi ne dėl pastatų išdėstymo.

[VLR]

Tuose kvartaluose vistiek turės būti kažkokios aikštės atliekančios vietinių centriukų funkcijas. Kiek tekę pavaikščioti įvairiuose miestuose, visada būna kažkokios didesnės viešos erdvės bendruomenės poreikiams.

Tai taip, tolimesnių miesto rajonų centrinės gatvės savo jausmu neturėtų per daug skirtis nuo gatvių tikrajame miesto centre. Gal tik statyba turėtų būti mažesnio aikštingumo, bet principai - panašūs. Čia, aišku, galioja naujai statybai. Sutvarkyti mikrorajoninių ‘modernistų’ prikeptus (ir toliau kepamus) mikrorajonus bus kur kas sunkiau (jei įmanoma apskritai).

[ttttt]

Nėra nei vienos savivaldybės Lietuvoje, kur maximos stebuklingai geriau atrodytų.

Nėra, nes praktiškai visiems, su labai retom išimtim, yra px. Kam dirbti, kažko reikalauti ir stengtis, jeigu galima tiesiog nedaryt nieko, o alga vistiek bus tokia pat?

[mantasm]

Atsakymas yra mišrios paskirties, perimetru pastatyti kvartalai, formuojantys aiškias gatves ir erdves apskritai.

Tuose kvartaluose vistiek turės būti kažkokios aikštės atliekančios vietinių centriukų funkcijas. Kiek tekę pavaikščioti įvairiuose miestuose, visada būna kažkokios didesnės viešos erdvės bendruomenės poreikiams.

[VLR]

Koks kitas variantas? Miegami rajonai ir viso miesto važiavimas „į miestą“? Aišku dėka to turim gyvą didelį senamiestį santykinai mažam mieste. Bet už tai mokam didelę kainą su miegamų rajonų egzistavimu kaip tokiu ir iš to atsirandančiom įvairiom socialinėm problemom.

Atsakymas yra mišrios paskirties, perimetru pastatyti kvartalai, formuojantys aiškias gatves ir erdves apskritai.

[mantasm]

Aš vis tik būčiau atsargesnis ir neidealizuočiau mikrorajoninių sprendimų vien dėl to, kad vakarai užlipo ant to paties grėblio. Tos modernistinės erdvės ir sprendimai apskritai gerai neveikė, praktiškai, niekur. Reiktų dar ir pagalvoti, kodėl pvz. klasikinio urbanizmo vietos nesulaukė tokio pat likimo kaip mikrorajonų centrai ir jas dažnai galima padaryti jaukiomis su kibiru dažų. Čia aišku jokiais būdais neneigiu, kad dabartiniai sprendimai dažnai būna dar prastesni, kas, aišku, yra tikra tragedija.

Koks kitas variantas? Miegami rajonai ir viso miesto važiavimas „į miestą“? Aišku dėka to turim gyvą didelį senamiestį santykinai mažam mieste. Bet už tai mokam didelę kainą su miegamų rajonų egzistavimu kaip tokiu ir iš to atsirandančiom įvairiom socialinėm problemom.

[Blaze]

O jūs rimtai galvojat, kad negali? Žinoma gali, lygiai taip pat, kaip pvz gali priversti nestatyti parkingų tarp pastato ir gatvės. Elementariai nepatvirtini projekto, rašai pastabas ir jeigu nepadaro taip, kaip reikia miestui, kartoji iki tol, kol padarys normaliai.

Ar jau tikrai gali taip lengvai atmesti projektą, kuris atitinka formalius reikalavimus? Nėra nei vienos savivaldybės Lietuvoje, kur maximos stebuklingai geriau atrodytų. Visuose miestuose tą patį štampuoja, todėl įtariu, kad čia yra nacionalinės teisės lygio problema.

[ttttt]

Jūs rimtai galvojat, kad Pakalnis gali priversti privataus turto savininkus sudėti stiklus vietoj skardos

O jūs rimtai galvojat, kad negali? Žinoma gali, lygiai taip pat, kaip pvz gali priversti nestatyti parkingų tarp pastato ir gatvės. Elementariai nepatvirtini projekto, rašai pastabas ir jeigu nepadaro taip, kaip reikia miestui, kartoji iki tol, kol padarys normaliai.

[Obi-Wan Kenobi]

Jūs rimtai galvojat, kad Pakalnis gali priversti privataus turto savininkus sudėti stiklus vietoj skardos ir perplanuoti maximas, kad lentynos nebūtų sustatytos palei sienas? Čia gal kaip tik daugiau įtakos turi bendruomenės, kaip Nemenčinės plento Lidl atveju vystytojas buvo prispaustas vietinių gyventojų.

Viskas įmanoma sureguliuot. Bet normalioje valstybėje, kur valdžia atstovauja viešą interesą. Pas mus valdžia aptarnauja verslą.

[Skeptikas]

Šiaip neseniai mačiau kažkokį seną video apie Vilnių, tai paėmė juokas, taip atrodė Savanorių pr. 31 komercinis pastatas 1968 metais:

Ne tuos pastatus lygini, kadre matomas šis pastatas: https://www.google.com/maps/@54.6724...er=0&entry=ttu o ne Maxima.

[VLR]

Aš vis tik būčiau atsargesnis ir neidealizuočiau mikrorajoninių sprendimų vien dėl to, kad vakarai užlipo ant to paties grėblio. Tos modernistinės erdvės ir sprendimai apskritai gerai neveikė, praktiškai, niekur. Reiktų dar ir pagalvoti, kodėl pvz. klasikinio urbanizmo vietos nesulaukė tokio pat likimo kaip mikrorajonų centrai ir jas dažnai galima padaryti jaukiomis su kibiru dažų. Čia aišku jokiais būdais neneigiu, kad dabartiniai sprendimai dažnai būna dar prastesni, kas, aišku, yra tikra tragedija.

[Blaze]

Man švelniai keista skaityti tokias nesąmones...

1. Tie sovietiniai komerciniai centrai nelabai turėjo skirtumų nuo tuomet statomų Skandinavijoje.
2. Kur yra tie vilniečiai, kuriems tokia aplinka yra priimtina? Jūs pažįstate nors vieną bent pusiau adekvatų žmogų, kuris sakytų "blemba, kaip gerai renovavo tą Maximą/IKI/Rimi, dabar tokios gražios aklinos sienos, ne tai kad kaip anksčiau buvo tie langai, šviesdavo, matydavai kas viduje.. tfu... o jau kokie faini parkingai padaryti, žiauriai patinka brautis per mašinas link parduotuvės, ačiū dėvui, kad panaikino tuos senus šaligatvius ir nepadarė naujų, taip juk žymiai jaukiai!" ?
3. Juokinga, kad jūs manot, kad vilniečiu nuomonė kažkam rūpi, ypač visokiom įmonėm kaip Maxima, kurios žino, kad nors ir tvartą pastatytų (ką iš esmės ir stato, tiesiog angarus su vieninteliu langu ten, kur yra įėjimas), žmonės vistiek eis ir verslas klestės.

Jūs rimtai galvojat, kad Pakalnis gali priversti privataus turto savininkus sudėti stiklus vietoj skardos ir perplanuoti maximas, kad lentynos nebūtų sustatytos palei sienas? Čia gal kaip tik daugiau įtakos turi bendruomenės, kaip Nemenčinės plento Lidl atveju vystytojas buvo prispaustas vietinių gyventojų.

[ttttt]

Man švelniai tariant keista, kai lyginami produktai (mikrorajonai), sukurti visiškai skirtingų ideologijų ir nesuderinamų ekonominių sistemų. Paskaitykite totalitarinių sistemų manipuliacijas ir atspindžius architektūroje ir urbanistikoje. Pasiskaitykite kaip kūriama architektūra ir urbanistika demokratijose ir laivoj rinkoj. Savo postsovietine elgsena ir mąstysena viską suverčiate Šimašiui ir Pakalniui ("partijai ir partijos lyderiams"), tuo tarpu vilniečius ir jų skonį (arba jo nebuvimą) ignoruojate. Siūlyčiau užduoti klausimus sau ir kitiems, kodėl vilniečiams tokia aplinka yra priimtina ir patys vilniečiai užsiima tos aplinkos naikinimu

Man švelniai keista skaityti tokias nesąmones...

1. Tie sovietiniai komerciniai centrai nelabai turėjo skirtumų nuo tuomet statomų Skandinavijoje.
2. Kur yra tie vilniečiai, kuriems tokia aplinka yra priimtina? Jūs pažįstate nors vieną bent pusiau adekvatų žmogų, kuris sakytų "blemba, kaip gerai renovavo tą Maximą/IKI/Rimi, dabar tokios gražios aklinos sienos, ne tai kad kaip anksčiau buvo tie langai, šviesdavo, matydavai kas viduje.. tfu... o jau kokie faini parkingai padaryti, žiauriai patinka brautis per mašinas link parduotuvės, ačiū dėvui, kad panaikino tuos senus šaligatvius ir nepadarė naujų, taip juk žymiai jaukiai!" ?
3. Juokinga, kad jūs manot, kad vilniečiu nuomonė kažkam rūpi, ypač visokiom įmonėm kaip Maxima, kurios žino, kad nors ir tvartą pastatytų (ką iš esmės ir stato, tiesiog angarus su vieninteliu langu ten, kur yra įėjimas), žmonės vistiek eis ir verslas klestės.

[Stadionas]

Sovietynas buvo arčiau skandinavijos, nors dabar būtent a-la taikom į skandinaviją.

Su totalitarinių sistemų bandymu prevenciškai apriboti žmonių galimybes bendrauti viskas aišku. Bet keista, kad dabar tas vyksta daug didesniu tempu.

Kiek vilniečiams tokia aplinka priimtina klausimas. Sakyčiau - nelabai. Tiesiog ką stato, tą perka. Už ką savivaldos rinkimuose bebalsuosi, vistiek gausi Pakalnį. Berods paskutiniuose rinkimuose tik viena partija (NS) žadėjo nuimti Pakalnį. Kiek patys vilniečiai užsiima naikinimu irgi geras klausimas. Nemažai NT projektų yra statomi iš „plačiosios tėvynės“ kapitalo. Pavyzdžiui misionierių šiltnamiai ar ne Kazachstano kapitalas? Maxxxima irgi koncentruojama Numavičiaus rankose, kuris senai patepė slides iš savo rankom nušikto miesto. Nieko bendro su miestu neturintys investuotojai dergiasi iš miesto su, dažniausiai nevilniečių, klapčiukų savivaldybėj pagalba.

tegul jau Pakalnis būna nei bet kas, ką NS pasiūlys. kas dėl VP grupės, tai irgi dar puse velnio lyginant su visokiais Harneriais.