Parašė MedinisStrazdas
Rodyti pranešimą
-
stoteles irgi buna dauzo. Bet tai nereiskia kad dabar jas reikia daryti is skardos. Mane labai uzknisa tos seifo duris, renovuojant nama tikrai galima ir stiklines susideti. Bent jau kaip estai. -
Kaimyninis namas turi pilnai stiklines laiptinės duris. Stiklą per ~15 metų keitė 3 kartus. Vieną kartą išdaužė vėjas, kitą statybininkai, trečią nežino kas, mano kad vandalai.Parašė spekas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Taigi daugumoj naujos statybos (2010m. ir vėlesni) stiklinės durys. Ir kažkaip nesigirdi, kad tai būtų kokia nors problema - o juk įsirenginėjant butus ir daug didelių daiktų nešama, ir statybiorai aktyviai vaikšto.Parašė spekas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Dėl laiptinių įėjimo durų intensyvaus sustiklinimo turiu dvejonių - ar laikui bėgant stiklo neišdaužtų pvz remontų metu, didelių gabaritų daiktų nešimo metu ir panašiai?Komentuoti:
-
Karoliniškės turi šiek tiek Klaipėdietiško raudonumo.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
Primontuoti balkonai čia atrodo visai neblogas pokytis jaukumo prasme. Tokie dalykai rytų vokietijoje jau buvo praktikuojami prieš pora dešimtmečių. Tačiau tokie momentai, kaip metalinės durys rodo užsilikimą 90-uosiuose. Bent jau kažkoks langiukas padarytas, jau mažas žingsnelis pirmyn.
Komentuoti:
-
Tai kad Vilniuje savo spalvas turi tik Karoliniškės ir Baltupiai. Visi kiti rajonai - cepelinų spalvos dangaus depresyvumo.Komentuoti:
-
Vilniuje irgi kiekvienas rajonas turi savo paletę kurią nustatė savivaldybė. Niekas jos niekada nesilaiko. Netįsivaizduoju ar iš vis yra kokių teisinių svertų tai daryti priverstinai.Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Man kaip sovietui (C) sankauskas nesinori baltos laiptinės, nebent kokie baisiai nesitepanys dažai būtų.Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Argi negerai tapietaj?
Komentuoti:
-
Savivaldybės architektūros skyrius gali nustatyti standartus. Leidimai juk nebūtinai turi būti išduodami mechaniškai be jokių reikalavimų. Klaipėda:Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Paskutinis taisė Lettered; 2023.02.28, 10:51.Komentuoti:
-
Ne, na tai šito Lietuvoje niekad gyvenime nepakeisi, apie tai net neverta diskutuoti.Parašė MindesAcc Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Dar nepamirsk kad kekvieno buto durys skirtingais dizainais ir skirtingom spalvom.Parašė ttttt Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kalbant apie tai man labai patinka Klaipėdos praktika, kai dauguma renovuotų pastatų turi kažkokią suderinamą spalvų paletę (neįsivaizduoju ar tai yra oficiali miesto iniciatyva, ar tiesiog žmonės ir rangovai adekvatesni) ir net skirtingų spalvų fasadų šalia stovintys namai atrodo organiškai ir "savo vietoje". Pas mus gi Vilniuje su tuo yra visiška betvarkė.Parašė Burnnots Rodyti pranešimą
Šiek tiek offtopic, bet vasarą teko apsilankyti poroje Lietuvos miestų, kuriuose renovacija iš tikrųjų "veikia", iš pasižvalgyti po renovuotus rajonus, užeit į pačius namus ir t.t. Pastebėjau vieną tendenciją ir kilo klausimas - kodėl darant laiptinių remontus lietuviui absolute must yra pasirinkti kažkokią keistą pastelinę "50 Shades of Tryda" spalvą? Kas tai per reiškinys? Ar nebūtų logiškiau, praktiškiau ir pigiau pasirinkti vieną baltą spalvą ir sienom ir lubom, nemokėti daugiau už darbą, skirtingus dažus, kiekvienam kaimynui turėt galimybę jeigu ką nusipirkti litriuką pasrasčiausių baltų dažų ir uždažyt kokio debilo tag'ą ir t.t.? Ar čia jau bus tas sovietinis "nū tei če kaip lygoninėj būs"?Komentuoti:
-
Kalbėta jau apie tai, žinoma, bet tas spalvų derinimas tai džyzas kraist... Jeigu ne tai, tai būtų viena geresnių renovacijų rajone.Komentuoti:
-
Daugiabučių renovacijoje užsibrėžus A energinio naudingumo klasę, laikas sutvarkyti konvekcijos skaičiavimus
,,Aplinkos ministerija tikisi gyventojų sąmoningumo, tačiau tie patys gyventojai gali paklausti, ar ministerija viską padarė, kad vertinimai dėl A klasės būtų tikrai tikslūs ir korektiški, ypač kai kalbame apie vėdinamus fasadus?
Ilgai vilkinusi Aplinkos ministerija pakeitė STR STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ ir nustatė, kad nuo vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) arba Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Šis sprendimas turėtų apsaugoti bendrijas, kurios renkasi vėdinamus fasadus, nuo to, kad fasadui montuoti bus naudojami nekokybiški elementai.
Tačiau Aplinkos ministerija vengia taisyti jos 2019 metais sukurtą ydą, susijusią su šilumos konvekcijos poveikiu, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę.''
Plačiau: https://sa.lt/daugiabuciu-renovacijo...-skaiciavimus/Komentuoti:
-
Gal Vilniuje pramuš renovacija?
Vilnius pirmauja renovacijų skaičiumi: daugiabučiams atnaujinti skiriama daugiau nei 120 mln. eurų
https://structum.lt/vilnius-pirmauja...-120-mln-euru/
,,Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu įgyvendina daugiau nei 100 renovacijos projektų, o bendra renovacijos projektų vertė sostinėje perkopė 120 mln. eurų ir toliau didėja.''
Jie dar mini, kad planuoja pusę daugiabučių renovuoti iki 2030. Manau jie tokius teiginius gali pasilaikyti sau...Komentuoti:
-
Gyventojų sprendimo renovuoti daugiabučius namus priėmimo procesas – trumpesnis ir paprastesnis
https://www.apva.lt/gyventoju-sprend...-paprastesnis/
,,Projekto administratorius iš karto įgaliojamas dėl lengvatinio kredito sudarymo kreiptis į pirmąjį finansuotoją. Į antrąjį finansuotoją gali kreiptis tuo atveju, jeigu pirmasis nesutinka suteikti lengvatinio kredito, o projekto administratorius apie tai raštu informuoja butų ir kitų patalpų savininkus.
Pavyzdinė butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo forma ir jos priedai papildyti nuostatomis, susijusiomis su galimybe investicijų plane numatyti 20 proc. rezervą, kuris būtų apskaičiuojamas nuo statybos rangos dabų sumos energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms įgyvendinti. Numatyti konkretūs atvejai, kuriais šia galimybe būtų galima pasinaudoti.
Trumpinant renovacijos projektų įgyvendinimo procesą supaprastinta statytojo (užsakovo) funkcijų delegavimo procedūra. Siekiant, kad visą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą nuo pradžios iki pabaigos galėtų koordinuoti butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas projekto administratorius, padaryti pakeitimai, kurie leidžia projekto administratoriui vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas, numatytas Statybos įstatyme. Tai yra pavedimo sutartimi jam pavedama išimti tiek statybos leidimą, tiek statybos užbaigimo aktą.''Komentuoti:
-
Beveik kas penktą Lietuvos namų ūkį pasiekė šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos
https://lsta.lt/aktualijos/beveik-ka...kompensacijos/
,,2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų. Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių. 2022 m., palyginus su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc., o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo beveik 20 mln. eurų iki beveik 73 mln. eurų.''Komentuoti:
Komentuoti: