Ten vadovaujamasi gana paprastomis taisyklėmis, kurių turbūt pati pagrindinė yra perimetrinis užstatymas, nes jis turi daugiausiai privalumų.
Pirmiausia, jis yra pats efektyviausias skaičiuojant kiek žmonių yra sutalpinama į 1000 kv. m. Visgi reikia, kad langai nuo kitų namų langų būtų pakankamu atstumu ir jeigu kompiuteriui duotumėt tokią užduotį, jis jums pasiūlytų tą patį perimetrinį-kvartalinį užstatymą, nes efektyvesnio paprasčiausiai nėra. Kita išeitis - statyti labai aukštus pastatus, bet aukšti pastatai gyvenamuose rajonuose yra labai nejauku, švedai tą geriau supranta už Maskvą ir Kiniją. Bet kodėl tie švedai stengiasi sukišti kuo daugiau žmonių į kvadratinį kilometrą? Jiems ką, žemės pritrūko? Švedai ne šiaip viena turtingiausių šalių, jie turtingiausi dėl to, kad daro protingus sprendimus. Infrastruktūros pastatymas ir jos išlaikymas labai brangiai kainuoja, šaligatvius laikas nuo laiko reikia ne tik remontuoti ar perkloti, bet dar ir vasarą reikia purvą valyti, rudenį lapus šluoti, žiemą sniegą valyti ir smėlį barstyti, o pavasarį tą žiemos smėlį surinkti. Tai kainuoja didžiulius pinigus ir tie pinigai iššvaistomi, kada tuo šaligatviu mažai kas naudojasi. Kitas svarbus aspektas, kad esant tankesniam užstatymui, visa kita reikalinga infrastruktūra atsiranda daug arčiau namų - tai ir parduotuvė, ir kirpėjos, dantistės ir pan., o vaiką į mokyklą pėsčiomis galima per 10 minučių nuvesti, o ne su mašina 15 min. per kamščius vežti. Tokioje aplinkoje atstumai sutrumpėja, nereikia tiek automagistralinių gatvių, nebereikia tiek mašinų, žmonės gyvena sveikesnėje aplinkoje ne tik dėl geresnės oro kokybės, bet dar ir dėl to, kad daugiau kojomis, o ne mašinos pedalais naudojasi. Perimetrinis užstatymas turi ir papildomų pliusų - galima įrengti komercines patalpas pirmuose aukštuose, kas labai pagyviną aplinką - Laisvės prospekte nesinori iš mašinos išlipti, o Gedimino prospekte nesinori į ją lipti. Perimetrinis užstatymas sukuria vidinius kiemelius, o vidiniuose kiemeliuose kuriasi tų namų bendruomenės. Didesnis žmonių tankumas taip pat į naudą išeina žaliosioms erdvėms, nes tinkamas jų įrengimas ir išlaikymas brangiai kainuoja. Vilnius apsuptas miškais, tik deja po juos tik grybautojai ir panašūs vaikšto. Nelabai sėkmingi ir visokie skverai, juose nei labai malonu būti, nei pasivaikščioti normaliai galima. Kad žalioji erdvė būtų sėkminga, jinai turi būti pakankamai didelė, tinkamai įrengta ir aplink ją turi būti pakankama koncentracija žmonių, nes retai kas nori į parkus su mašinomis važinėti. Didesnis žmonių tankumas duoda tiek didesnius finansus, tiek ir didesnius srautus ir galimybes tokioms žalioms erdvėms atsirasti.
Kiti švedų naudojami pribumbasai:
- Visi namai skirtingos architektūros - tai pagyviną miestą, nes einant gatve visą laiką matyti vieną ir tą patį yra nuobodu.
- Komencinės patalpos pirmuose aukštuose leidžia palaikyti to rajono nuolatinę gyvybę, o ne taip, kaip pas mus, kada miegamieji rajonai dieną numiršta, o verslo rajonai savaitgaliais ir vakarais.
- Kiemai nors ir skirti bendruomenėms, bet visi atviri, jokių tvorų nėra ir pati saugiausia vieta vaikams žaisti.
- Gatvės grįstos akmenimis, tai sumažina vairuotojų greitį, o priedo vaikams nėra noro į jas su riedučiais, riedlentėmis ar el. paspirtukais įsiveržti.
- Visos gyventojų mašinų stovėjimo aikštelės yra po žeme, suprantama jokių mašinų aikštelių kiemuose nėra ir negali būti.
- Mašinų statymui gatvėse didžiuliam namui skiriamos vos kelios vietos, statymas mokamas - skirtas laikinam gyventojų svečiams ar įstaigų klientams.
- Kiekvienas kvadratinis metras žemės turi kažkokią prasmę ir paskirtį, nes jos neišnaudojimas brangiai kainuoja tokiu pačiu plotu miestą plečiant į šonus. Nėra jokių niekieno nenaudojamų pievų priešais namą.
Bet kaltas ne tik Avulis, kalta ir savivaldybė, kad atitinkamų reikalavimų nenustato - tebūnie nebūna pačios aukščiausios architektūros, bet tokius dalykus kaip perimetrinį užstatymą, tokios pačios architektūros nesikartojimą ar parkavimo vietas savivaldybė reguliuoti gali. Varlamovas ir suomius parodė, o mums belieka tikėtis, kad gal kažkiek požiūris pradės keistis po Paupio rajono atidarymo, kuris realiai bus pirmasis tokio tipo naujas rajonas Vilniuje, nors ir ne visus kriterijus atitinkantis (namai negali būti vienodos architektūros).
Komentuoti: