Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

[Eidvis]

Aš tau pateikiau pavyzdį apie mokslinį tyrimą, kada žmonių konkrečiai klausiama ar jie žino kokia yra to konkretaus žodžio reikšmė (nors tas žodis yra išgalvotas). Tai nėra klausimas 'ką tas žodis jums labiausiai primena', tai yra klausimas ką jis reiškia. Protingas žmogus atsakytų, kad nežino, fantastas prifantazuotų visokių reikšmių, o po to dar prifantazuotų, kad klausimas buvo pafantazuoti. Žodžiu - fantazijos liejasi laisvai....

[Saliamonas]

Bet kame problema su tuo didesniu tankumu? Asmeniškai man šlykščiausiai atrodo visokios autostradinės gatvės su 50 metrų apsaugine pievos zona iš šonų. Tos siauros gatvelės, panašios į senamiesčio, tik platesnės, man atrodo daug jaukiau, nei kokios Pilaitės naujos gatvės. Ar mes čia rūpinamės gyventojų privatumu? Bet kas nenori - tas neperka, arba perka butą, kurio langai išeina į upę, arba tiesiog užsideda užuolaidas, kad nesimatytų vidaus ir kartu saulė patektų.



GoogleLT logic detected - įsitikinimas, kad kamščiai mieste bus mažesni miestą plečiant į šonus, o ne į vidų, neva kamščiai didesni tada, kada žmonės gyvendami centre turi galimybes eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar el. paspirtuku, nei tada, kada gyvena užmiestyje ir visam susisiekimui naudoja mašiną.

Ar kur nors sakiau, kad miestą reikia "plėsti į šonus"? Kodėl manote, kad socialinė infrastruktūra/žalieji plotai negali eiti paraleliai su miesto tankinimu. Aš manau, kad gali, jei tankinimas vykdomas koordinuotai su normaliu valstybės institucijų-verslo bendradarbiavimu. Tiesiog turėtų būti taikoma civilizuotose Vakarų šalyse esama praktika - statai (tankų) projektą/rajoną su n namų ir y būsimų naujakurių - palik laisvą plotą bent 1 mokyklai ir 1 darželiui/sporto objektui/skverui/parkeliui. Nesakau, kad Hanner ir Eika turi statyti mokyklas, bet reiktų bent palikti galimybę ir laisvą vietą savivaldybei tą padarytą naujame kvartale. Kitu atveju turėsime krūvą Perkūnkiemių - aklinai privačiais butais/biurais užstatytą plotą, kur nėra net galimybių įrengti parką/mokyklą ir t.t.
Užskaityčiau aš tą Paupio projektą ir su jo tankumu - tarkim perku argumentą, kad tai senamiesčio imitacija ir tąsa ir tas tankumas su nedideliu aukštingumu yra OK. Bet kodėl tokiame dideliame plote nenumatyta vieta bent 1 mokyklai, valstybiniam darželiui? Juk ten atsikels tūkstančiai jaunų žmonių, su mažais vaikais. Nesant reikiamos socialinės infrastruktūros kvartale tėvai turės vežti savo vaikus į būrelius/darželius/mokyklas kituose kvartaluose tokiu būdu didindami jų apkrovą, didindami ir taip dideles Vilniaus spūstis. Tokia nenormali "prestižinių" kvartalų be jokios socialinės infrastruktūros plėtra turi ir daugiau analogų. Paimkim "Antakalnio terasas" - 800 naujų butų, tūkstančiai naujakurių, šalia naujai pastatytos socialinės infrastruktūros, mokyklų kartu su tokiu naujų žmonių kiekiu -0, barankos skylė. Tas pats su Šiaurės Miesteliu, kuris jau aklinai užstatytas. Tas pats bus ir su Žalgirio stadiono teritorija. Reikia suprasti, kad tokia Perkūnkiemizacija nebegali tęstis, nes infrastruktūros trūkumas, nesibaigiantys kamščiai ir visa krūva kitų problemų anksčiau ar vėliau pradės stumti žmones iš miesto.

[mantasm]

Aš tau pateikiau pavyzdį apie mokslinį tyrimą, kada žmonių konkrečiai klausiama ar jie žino kokia yra to konkretaus žodžio reikšmė (nors tas žodis yra išgalvotas). Tai nėra klausimas 'ką tas žodis jums labiausiai primena', tai yra klausimas ką jis reiškia. Protingas žmogus atsakytų, kad nežino, fantastas prifantazuotų visokių reikšmių, o po to dar prifantazuotų, kad klausimas buvo pafantazuoti. Žodžiu - fantazijos liejasi laisvai....

O nuo kada žodis tampa "faktu"? Kai įtraukiamas į žodyną? Ar šnekamojoje kalboje vartojami žodžiai, neįtraukti į žodyną, yra "faktai" ar ne? Jei aš su kolega sugalvoju žodį - jis tampa egzistuojančiu ar ne? Jei tokį savo kiemo slengą pasakysiu tau - tu bandysi primest ką jis reiškia ar sakysi tokio žodžio nėra žodyne irba tavo kieme? O jei ir tavo kieme yra toks pat slengas ar +/- nujausi jo prasmę - ar tada tu būsi "prifantazavęs faktą", nes pasakei reikšmę žodžiui, kurio nėra žodyne?

[Eidvis]

Ar kur nors sakiau, kad miestą reikia "plėsti į šonus"? Kodėl manote, kad socialinė infrastruktūra/žalieji plotai negali eiti paraleliai su miesto tankinimu. Aš manau, kad gali, jei tankinimas vykdomas koordinuotai su normaliu valstybės institucijų-verslo bendradarbiavimu. Tiesiog turėtų būti taikoma civilizuotose Vakarų šalyse esama praktika - statai (tankų) projektą/rajoną su n namų ir y būsimų naujakurių - palik laisvą plotą bent 1 mokyklai ir 1 darželiui/sporto objektui/skverui/parkeliui.

Aš tiesiog skaičiau tavo komentarą, kad tankintį realiai pustuštį miestą yra blogai, tai natūrali prielaida, kad tokiu atveju jį reikia plėsti į šonus. Jeigu dabar sutinkam, kad geriau tankinti miestą į vidų ir kad žalieji plotai nuo to visiškai nenukenčia (pateikiau pavyzdį), tai lieka klausimas dėl mokyklų. Ir čia aš turiu sutikti, kad mokyklos ir darželiai turėtų būti planuojami į priekį. Antra vertus kaip mes žinom net ir dabar Vilniaus biudžetas yra nepajėgus statyti tiek mokyklų, nes be mokyklų reikia ir kelių, ir šaligatvių ir dviračių takų ir tų pačių žaliųjų zonų, kuri yra įrenginėjama šalia Paupio kvartalo. Realiai po nepriklausomybės atgavimo Vilniuje buvo pastatyta berods tik viena nauja mokykla ir tokiam rajone, kaip Pilaitės, tos mokyklos trūksta kur kas labiau, nei Paupio kvartale, kur jinai dabar ir bus statoma. Dėl to jeigu lėšos yra ribotos - tai natūralu, kad orientuojamasi į tuos rajonus, kur tų mokyklų labiausiai trūksta ir ne kažkada, o jau dabar.

[Eidvis]

O nuo kada žodis tampa "faktu"? Kai įtraukiamas į žodyną? Ar šnekamojoje kalboje vartojami žodžiai, neįtraukti į žodyną, yra "faktai" ar ne? Jei aš su kolega sugalvoju žodį - jis tampa egzistuojančiu ar ne? Jei tokį savo kiemo slengą pasakysiu tau - tu bandysi primest ką jis reiškia ar sakysi tokio žodžio nėra žodyne irba tavo kieme? O jei ir tavo kieme yra toks pat slengas ar +/- nujausi jo prasmę - ar tada tu būsi "prifantazavęs faktą", nes pasakei reikšmę žodžiui, kurio nėra žodyne?

Please, baik tas fantazijas. Pabandyk paskaityt tris kartus ką pats parašei, gal suprasi kokią nesąmonę. Jei nesuprasi - tai sorry, su paaiškinimais nebepadėsiu.

[mantasm]

Please, baik tas fantazijas. Pabandyk paskaityt tris kartus ką pats parašei, gal suprasi kokią nesąmonę. Jei nesuprasi - tai sorry, su paaiškinimais nebepadėsiu.

Aš dar net nepradėjau fantazuoti. Matyt lygiai taip pat nesupratai ir apie ką buvo tyrimas.

[mantasm]

Dėl to jeigu lėšos yra ribotos - tai natūralu, kad orientuojamasi į tuos rajonus, kur tų mokyklų labiausiai trūksta ir ne kažkada, o jau dabar.

Bet kai atsiras lėšų - nebus vietos kur įkišt tą mokyklą.

[Eidvis]

Aš dar net nepradėjau fantazuoti. Matyt lygiai taip pat nesupratai ir apie ką buvo tyrimas.

Jeigu tu 'net nepradėjai fantazuoti', tai bijau įsivaizduoti kas būtų, jeigu pradėtum. Bet nebeterškim temos, neverta ir jau vėlu. Smagių sapnų.

[mantasm]

Jeigu tu 'net nepradėjai fantazuoti', tai bijau įsivaizduoti kas būtų, jeigu pradėtum. Bet nebeterškim temos, neverta ir jau vėlu. Smagių sapnų.

Lauksiu rytoj kokių tyrimų dar prisapnuosi

[Saliamonas]

Aš tiesiog skaičiau tavo komentarą, kad tankintį realiai pustuštį miestą yra blogai, tai natūrali prielaida, kad tokiu atveju jį reikia plėsti į šonus. Jeigu dabar sutinkam, kad geriau tankinti miestą į vidų ir kad žalieji plotai nuo to visiškai nenukenčia (pateikiau pavyzdį), tai lieka klausimas dėl mokyklų. Ir čia aš turiu sutikti, kad mokyklos ir darželiai turėtų būti planuojami į priekį. Antra vertus kaip mes žinom net ir dabar Vilniaus biudžetas yra nepajėgus statyti tiek mokyklų, nes be mokyklų reikia ir kelių, ir šaligatvių ir dviračių takų ir tų pačių žaliųjų zonų, kuri yra įrenginėjama šalia Paupio kvartalo. Realiai po nepriklausomybės atgavimo Vilniuje buvo pastatyta berods tik viena nauja mokykla ir tokiam rajone, kaip Pilaitės, tos mokyklos trūksta kur kas labiau, nei Paupio kvartale, kur jinai dabar ir bus statoma. Dėl to jeigu lėšos yra ribotos - tai natūralu, kad orientuojamasi į tuos rajonus, kur tų mokyklų labiausiai trūksta ir ne kažkada, o jau dabar.

Dėl žaliųjų plotų - Paupio kvartale čia problemų nebus, bet ne dėl didelių vystytojo pastamgų, o dėl natūralių gamtinių tos vietos savybių - Vilnios upės, šalia esančios vešlios augmenijos, netoliese Bernardinų sodas ir t.t. Bet ne visi kvartalai turi tokią laimę, liūdniausias pavyzdys man čia yra Šiaurės miestelis, kuris IMHO su normaliu planavimu galėjo tapti vos ne antru Žvėrynu ar Antakalniu - centras netoli, šalimais teka Neris, tačiau viskas skersai išilgai buvo primityviai užstatyta dėžėmis, nepalikta vietos jokiam parkeliui, net normaliam skverui, kurių ten labiausiai trūksta.

Dėl mokyklų - net jei priimtume argumentą, kad statysime jas tada kai labiausiai reikės, vėlgi pasikartosiu, kad jeigy vystytojas nepaliks laisvo ploto sklype tai moklyklai ir viskas bus tankiai užstatyta šiandien, tai Paupys savo mokyklos niekada neturės, nes jos tiesiog fiziškai nebus įmanoma niekur įterpti (nebent šalimais esančiose Bernardinų kapinėse ). Liūdnas pavyzdys čia vėlgi Šiaurės miestelis - mokyklos ten jau niekur nepastatysi net prie geriausių norų, vaikai turi rinktis kituose rajonuose esančias mokyklas.

[Tomizmas]

Realiai po nepriklausomybės atgavimo Vilniuje buvo pastatyta berods tik viena nauja mokykla

Ir tai yra absoliučiai nenormalu. Tiek naujų statybų, rajonų, naujakurių, o mokyklos dzin. Ne taip turi būti miestas vystomas.

[googleLT]

Tačiau Baltupiuose leidžiantis nuo kalno Didlaukio gatve arba važiuojant Kalvarijų g. link centro jie atrodo neblogai ir gana moderniai, užpildantys horizontą

Va čia yra būtent prasčiausia šių pastatų savybė. Vietoj to, jog Baltupiai būtų apsupti gamta, matytųsi aplinkui saugomi miškai ir jaustumeisi kiek nuošaliau nuo judraus miesto šie pastatai įlieja Baltupius su likusiu centru ir uždengia gamtinį reljefą. Man atrodo kaip tik ankščiau buvo priimtinai susiformavęs miesto centro atskyrimas nuo miegamųjų kvartalų gamtos ploteliu. Medžiai ir pievos buvusios ties Ozo teritorija buvo tarsi riba atskirianti darbą ir įtampą centre nuo poilsio ir ramybės gyvenamojoje erdvėje. Kai dabar teko važiuoti nuo ligoninių į miestą buvo kiek liūdna kad viskas susijungė į vientisą darinį ir vietoj tolimų gamtinių panoramų dominuoja keli tamsūs ir dideli sienos formos pastatai. :/

[googleLT]

Tačiau Baltupiuose leidžiantis nuo kalno Didlaukio gatve arba važiuojant Kalvarijų g. link centro jie atrodo neblogai ir gana moderniai, užpildantys horizontą

Čia dėl perkelti pranešimo:
Rimtai? Girti, kad urbanizacija ir nauji pastatai kažką puošia galima (tai būtų ta pati miesto tankinimo tema ir tokie komentarai labai dažnai kartojasi), o girti, jog aplinka be jų, tik su augmenija horizonte puošė net labiau jau negalima (neslėpsiu, tai irgi kartojasi, bet šie jau trinami ar keliami) :/

[_rB_]

Spėkit, kokioj progresyvioje Europos sostinėje (centre) yra šita nesąmonė?

[D_P]

Čia dėl perkelti pranešimo:
Rimtai? Girti, kad urbanizacija ir nauji pastatai kažką puošia galima (tai būtų ta pati miesto tankinimo tema ir tokie komentarai labai dažnai kartojasi), o girti, jog aplinka be jų, tik su augmenija horizonte puošė net labiau jau negalima (neslėpsiu, tai irgi kartojasi, bet šie jau trinami ar keliami) :/

Tau reikėjo projektuoti sovietiniu komoblokus. Būtūm geras viso to m...ideologas.

[Eikantas X]

Tau reikėjo projektuoti sovietiniu komoblokus. Būtūm geras viso to m...ideologas.

Komiblokai buvo sukurti Vakaruose. Sovietai tik nusižiūrėjo.

http://leidiniu.archfondas.lt/alf-02...mas-ir-zlugima

1957 metais Sovietų Sąjungoje buvo pradėta vykdyti ekonominė reforma. Visose respublikose buvo kuriamos liaudies ūkio tarybos, kadangi tikėta, kad regioninė valdžia pramonėje ir statybų srityje galės paspartinti ir geriau įgyvendinti planus. 1959 metais buvo paskelbtas septynmečio planas su garsiuoju utopiniu pažadu per dešimt metų Sovietų Sąjungoje likviduoti butų trūkumą ir aprūpinti kiekvieną šeimą atskiru butu. Būtent masinė gyvenamųjų namų statybos programa turėjo pagerinti žmonių materialinį gyvenimą ir suteikti bendrabutinio gyvenimo būdo išvargintoms šeimoms to meto prabangą — atskirą butą. Įdomu tai, kad N. Chruščiovas dar 5-ajame dešimtmetyje, būdamas Maskvos miesto komunistų partijos vadu, labai aktyviai dalyvavo industrializuotos statybos kūrime. Tačiau dėl „komunizmo statybos“ spartos reikalavimų teko naudoti jau pasiteisinusias Vakarų technologijas.

Yra žinoma, kad paties N. Chruščiovo iniciatyva į Prancūziją buvo išsiųsti ekspertai. Išstudijavę surenkamąsias namų statybos technologijas, jie įsigijo inžinieriaus Raymondo Camus patentuotą sistemą. Paaiškinimas, kodėl sovietai pasirinko R. Camus sistemą, yra paprastas — tai buvo pirmoji industriniu būdu pagamintų surenkamųjų elementų namų sistema, išbandyta atstatant po karo sugriautą Prancūzijos miestą Havrą (beje, dabar jis yra UNESCO pasaulio paveldo vieta, vienas iš modernizmo laikotarpio paveldo objektų). R. Camus sistemai įgyvendinti reikėjo trijų paprastų priemonių — gelžbetonio elementų gamyklos, autotransporto parko ir išlygintos statybų aikštelės. Buvo naudojama kuo mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, o šimto butų namas sumontuojamas per keletą mėnesių. Visas šis procesas ženkliai sumažino darbo jėgos, specialistų ir lėšų poreikį ir, savaime suprantama, negalėjo nežavėti panašių tikslų siekiančių sovietinių specialistų.

Jei kalbame apie tokių namų grupes, arba naujųjų priemiesčių planavimą, tai čia sovietai taip pat neišvengė tiesioginio Vakarų kopijavimo. Nauju miesto plėtros pavyzdžiu pokario Europoje tapo Anglijos naujieji miestai satelitai, turėję nukrauti be galo augantį Londoną. Šios sistemos pagrindas buvo dar XX amžiaus pradžioje sugalvotas amerikietiškas „kaimynystės vienetas“ (angl. neighbourhood unit), pamatinė apie 5000 gyventojų turinti gyvenvietė, suformuota aplink pagrindinius dalykus — pradinę mokyklą bei prekybos centrą — ir apjuosta transporto žiedu. Panašiu principu iš tokių pamatinių gyvenamųjų grupių buvo formuojami ir Skandinavijos šalių pokario naujieji miestai.

Šiuo požiūriu įdomi yra 1957 metų oficialios sovietinių statybininkų ir architektų komandiruotės į Vakarus ataskaita. Prisidengiant vadinamuoju „pasikeitimu patirtimi“ buvo renkami duomenys apie naujoves gyvenamųjų namų statybos ir rajonų projektavimo srityje. Pirmoji aštuonių vadovaujančių specialistų delegacija vieną mėnesį praleido Skandinavijos šalyse, aplankė Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos statybas — iš viso apie 30 naujų gyvenamosios statybos rajonų. Kita delegacija aplankė apie 70 naujų gyvenamosios statybos objektų Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat žymiąją gyvenamosios architektūros parodą „Interbau“ Vakarų Berlyne. Architektai ir statybininkai parsivežė šūsnį popierių, katalogų, normatyvų, filmuotos medžiagos, nuotraukų, preliminarius kontraktus įsigyti naujoms statybinėms medžiagoms ir įrangos gamybos linijoms. Komandiruotės dalyviai dalį medžiagos publikavo — 1959 metais išėjo knyga rusų kalba „Gyvenamoji statyba užsienio šalyse“, spaudoje paskelbta straipsnių, buvo susuktas mokomasis filmas statybininkams, išsiuntinėtos direktyvos į respublikų ministrų tarybas, architektų sąjungas. Taigi, kaip Vaidas jau minėjo, posūkis gyvenamojoje statyboje buvo aiškus ir visiems laikams.

Didžioji dalis užsienio komandiruotėse užfiksuotų dalykų sėkmingai (o neretai dar ekstremaliau ir nuosekliau) buvo pritaikyti sovietinėje urbanistikoje. Visų pirma, atsisakyta perimetrinio namų išdėstymo kvartale, įdiegtas laisvas namų komponavimas, pradėtas propaguoti natūralaus reljefo išsaugojimas ir landšafto sutvarkymas — sovietiniai architektai tuo ypač susižavėjo Vokietijoje (deja, pastarieji aspektai buvo įgyvendinami ne visai sėkmingai). Tarp namų ir važiuojamųjų dalių buvo įrengiamos žaliosios zonos, kvartalų ir mikrorajonų viduje pradedami statyti 1—2 aukštų buitinio aptarnavimo, parduotuvių pastatai (anksčiau jie buvo įrengiami pirmuose namų aukštuose). Daugybė smulkių dalykų (pavyzdžiui, iki 2,5 metro sumažintas buto aukštis) irgi kaip labai pažangi patirtis atsivežta iš Skandinavijos. Nors, pavyzdžiui, optimaliu daugiaaukščiu, kuriam nereikia lifto, Vakaruose laikytas 4 aukštų namas (ir tai yra užfiksuota tose komandiruočių ataskaitose), ekonomiškumo sumetimais sovietiniai inžinieriai pridėjo dar vieną aukštą — jeigu jau žmogus gali užlipti keturis aukštus, tai užlips ir dar vieną. Beje, įdomus momentas, liudijantis to meto aktualijas, buvo sovietinių architektų susižavėjimas tuo, kad Skandinavijos miestų namų rūsiuose įrengti sandėliukai, o ne slėptuvės nuo bombų. Nedrąsiai pasiūlyta įrengti tokius ir sovietiniuose namuose.

[mantasm]

Spėkit, kokioj progresyvioje Europos sostinėje (centre) yra šita nesąmonė?

Kuri dalis nesąmonė?

[_rB_]

Kuri dalis nesąmonė?

Kuri jums sąmonė?

[R.D.]

Spėkit, kokioj progresyvioje Europos sostinėje (centre) yra šita nesąmonė?

Aguonų g. 3, Naujamiestis.
Bet prieš jį stovintis pastatas ne ką "prastesnis:"
https://www.google.com/maps/@54.6766...7i13312!8i6656

[mantasm]

Kuri jums sąmonė?

Kvartalinis užstatymas, lygiagretus tvarkingas parkavimas, grafičiai pagal geriausias Berlyno ir n kitų europos didmiesčių tradicijas.. Čia net forumo paniatkes atitinka

Tinkas biški pabyrėjęs. Bet niekur nebūna visi pastatai 100% tvarkingi. Ypač ne reprezentaciniai, o eiliniai daugiabučiai.