Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija

[Sula]

Kodėl šventoje vietoje lankytis reikia? Ji ir turi būti paprastai apytuštė, o užsipildyti tik iškilmingų progų atvejais.

[Eidvis]

Labiausiai prieš "nuogą kūną" kovoja tie patys žmonės, kurie tuo pačiu pasisako ir prieš homoseksualų teises. Spėčiau kad jie tiesiog yra latentiniai gėjai, todėl pamatytas apnuogintas moters kūnas jiems sukelia tokią psichozę.

Jei kyla klausimas kas yra tie 'moraliniai' kovotojai ir kokios yra jų vertybės - geriausia pažiūrėti į visokius radikalius islamistus. Jų vertybės dažniausiai atitinka 1:1, galbūt kai gyveni Lietuvoje tai jų neišeina taip jau visiškai atvirai reikšti ir raginti nupjauti galvą tiems, kas drįso savo kūno neslėpti po paklode vaikštant po miestą, bet jeigu juos patupdyti į ISIS valstybę - jie kuo puikiausiai ten pritaptų ir atsiskleistų visu gražumu.

[Eidvis]

Tik nereikia demagogijos ir primetinėti visiems savo suprimityvintos "džiaugsmo" sampratos. Ar žmonės tik tie, kurie apsiriboja hedonistine laisvės samprata? Kaip minėjau, vieniems džiaugsmas nepakyla virš burgerių rijimo ir pilvų apnuoginimo, kiti šioje aikštėje nori džiaugtis subtiliau - džiaugtis politine (ne buitine) valstybės nepriklausomybę, didžiuojantis tais, kurie ją padėjo iškovoti, ar pastarieji jau ne žmonės?

Jeigu yra pastatomas koks verkšlenimo koplystulpis - niekas dėl jo nesipiktina ir niekas nedraudžia eiti ten ir verkšlenti kiek tik širdis geidžia. Problema su tais moralės sergėtojais yra ta, kad jie į tą Lukiškių aikštę realiai patys niekada ir nėjo. Jie nieko neprarado, kažkoks talibas net iš Šiaulių važiavo, kad Lukiškių aištėj savo ekstrementus paskleisti. Esmė tame, kad jie patys toje aikštėje nesilanko, o kai įrengiama kažkas, kas teikia žmonėms džiaugsmą - juos tai žiauriai nervina ir jie pradeda kliedėti apie tai, kad 'dabar jie nebegali ten ateiti ir normaliai pažliumbti'. Kadangi tai yra viena pagrindinių miesto aikščių, kuria reikia visiems dalintis, tai geriausias rodiklis yra tiesiog pažiūrėti kaip ji yra efektyviau išnaudojama - t.y. palyginti kiek žmonių į ją ateina kai yra paplūdimys ir kiek ten ateina pažliumbti kai jo nėra. Manau atsakymas čia aiškus.

[sankauskas]

Net juokinga, kaip šitie homosovietikai lipa ant elementaraus false dichotomy fallacy grėblio.
Jie sukūrė dichotomiją, kad arba esi ura patriotas, arba saule besimėgaujantis hedonistinis liberastas, spjovęs į Tėvynę ir jos atmintį.
Kas, žinoma, yra visiškas bulšitas. Tie žmonės, kurie vakar deginosi open beach'e, šiandien prie namų kels vėliavas su vaikais, rytoj dainuos Tautišką giesmę kur nors ant piliakalnio, o kitą savaitgalį su savo vietiniu KASP'o skyriumi dalyvaus lauko pratybose.

[themanual]

Iš nutarimo aišku, kad rekreacinė paskirtis tik papildoma, pagrindinė - memorialinė ir reprezentacinė. Bėda tik kad rekreacinė paskirtis ten jau seniai egzistuoja, o va memorialinės reprezentacinės niekaip neįgyvendinama ir miesto valdžia tam aktyviai priešindamasi, darydama viską, kad aikštė taptų vien rekreacine vieta, t.y. kad rekreacinė paskirtis užgožtų reprezentacinę.

Kodėl priešinasi? Ankstesnė valdžia 16 metų iki Šimašiaus priešinosi, o dabartinė savivaldybė pastatys Laisvės kalvą ir pagaliau įgyvendins tą memorialinę reprezentacinę paskirtį.

[Saliamonas]

Reikia cituoti ne vien tai, kas atitinka tavp asmeninę poziciją, bet tame nutarime yra ir tai:

Iš nutarimo aišku, kad rekreacinė paskirtis tik papildoma, pagrindinė - memorialinė ir reprezentacinė. Bėda tik kad rekreacinė paskirtis ten jau seniai egzistuoja, o va memorialinės reprezentacinės niekaip neįgyvendinama ir miesto valdžia tam aktyviai priešindamasi, darydama viską, kad aikštė taptų vien rekreacine vieta, t.y. kad rekreacinė paskirtis užgožtų reprezentacinę.

[Arunasx]

Tas, kad Lukiškių aikštėje, kuri dar 1999 m. aukščiausios tautos atstovybės, Seimo, nutarimu paskirta valstybės nepriklausomybės kovoms įamžinti, iki šiol nerealizuota memorialinė bei reprezentacinė funkcija. " Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais":
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...fwid=rivwzvpvg

Miesto meras, kuris mano kukliomis žiniomis nėra aukščiau tautos aukščiausios atstovybės Seimo, kartu su savo provincialų kompleksus mėginančiais įveikti bendraminčiais komandoje ne tik nesiima reikiamų veiksmų įgyvendinti šios pagrindinės Lukiškių a. paskirties, bet ir pro aktyviai jai priešinasi.

Reikia cituoti ne vien tai, kas atitinka tavp asmeninę poziciją, bet tame nutarime yra ir tai:

numatydamas, jog visoje didelėje aikštės erdvėje turi atsirasti ne tik memorialinė, bet ir rekreacinė bei piliečių bendravimo zona,

[Saliamonas]

Visų pirmą ne Šimašius teismui apskundė memorialo projektą, jei ne skundai, senai projektas būtų įgyvendintas. Visų antra, jei jums memorialo nebuvimas trukdo "subtiliau" džiaugtis laisve, reiškia toks pas jus tas ir džiaugsmas.

Apskųstas buvo ne laisvės kovų memorialo projektas, o panašią burgerių ir kokteliukų laisvę nešantis kalvelės projektas.

"Ko nepastebi (ar nesupranta) Užkalnis su Šimašiumi yra tai, kad kiekviena gyvybinga ir visavertė tauta turi savo herojinį naratyvą ir jį primenančius viešai gerbiamus simbolius. Šis naratyvas primena Tautai, kad ne visi gyvenimo pasirinkimai yra vienodai vertingi bei ne viskas nusipelno viešos pagarbos. Lukiškių aikštė yra tapusi ypatinga vieta ne todėl, kad ten buvo kas nors pakartas. Lukiškių aikštė yra ypatinga vieta todėl, kad ji tapo mūsų Tautos istorinio naratyvo neatskiriama dalimi. Ir šis naratyvas byloja, kad, be pareigos gerbti žmogaus teises ir laikytis susitarimų, dar egzistuoja ir pareiga atiduoti Tėvynei, ką privalai.

Partizanai šalo tamsiuose ir drėgnuose bunkeriuose ne todėl, kad jiems trūko pliažų miestų centre. Jie šalo bunkeriuose, nes žinojo, kad yra pareigų, kurios yra svarbesnės už privatų interesą ir net už gyvenimą. Ir šis žinojimas, kurį palaiko mūsų istoriniai bei tautiniai simboliai, vis dar įkvepia mūsų dienų jaunąją kartą. Reikalui esant, būtent ši karta grįš į bunkerius, o ne Tapino „Nacionalinio pliažo gynybos komiteto“ jaunimėlis su vandens šautuvėliais. Pastarieji yra tik įrankis tiems, kurie nori, kad jaunoji karta kuo greičiau pamirštų, jog gyvenime yra svarbesnių dalykų nei pliažas."

https://www.bernardinai.lt/pliazas-i...wF-hjNkC5j2kPo

[Lettered]

Tas, kad Lukiškių aikštėje, kuri dar 1999 m. aukščiausios tautos atstovybės, Seimo, nutarimu paskirta valstybės nepriklausomybės kovoms įamžinti, iki šiol nerealizuota memorialinė bei reprezentacinė funkcija. " Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais":
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...fwid=rivwzvpvg

Miesto meras, kuris mano kukliomis žiniomis nėra aukščiau tautos aukščiausios atstovybės Seimo, kartu su savo provincialų kompleksus mėginančiais įveikti bendraminčiais komandoje ne tik nesiima reikiamų veiksmų įgyvendinti šios pagrindinės Lukiškių a. paskirties, bet ir pro aktyviai jai priešinasi.

Visų pirmą ne Šimašius teismui apskundė memorialo projektą, jei ne skundai, senai projektas būtų įgyvendintas. Visų antra, jei jums memorialo nebuvimas trukdo "subtiliau" džiaugtis laisve, reiškia toks pas jus tas ir džiaugsmas.

[Saliamonas]

Kas jums trukdo džiaugtis "subtiliau"?

Tas, kad Lukiškių aikštėje, kuri dar 1999 m. aukščiausios tautos atstovybės, Seimo, nutarimu paskirta valstybės nepriklausomybės kovoms įamžinti, iki šiol nerealizuota memorialinė bei reprezentacinė funkcija. " Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais":
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...fwid=rivwzvpvg

Miesto meras, kuris mano kukliomis žiniomis nėra aukščiau tautos aukščiausios atstovybės Seimo, kartu su savo provincialų kompleksus mėginančiais įveikti bendraminčiais komandoje ne tik nesiima reikiamų veiksmų įgyvendinti šios pagrindinės Lukiškių a. paskirties, bet ir pro aktyviai jai priešinasi.

[Lettered]

Tik nereikia demagogijos ir primetinėti visiems savo suprimityvintos "džiaugsmo" sampratos. Ar žmonės tik tie, kurie apsiriboja hedonistine laisvės samprata? Kaip minėjau, vieniems džiaugsmas nepakyla virš burgerių rijimo ir pilvų apnuoginimo, kiti šioje aikštėje nori džiaugtis subtiliau - džiaugtis politine (ne buitine) valstybės nepriklausomybę, didžiuojantis tais, kurie ją padėjo iškovoti, ar pastarieji jau ne žmonės?

Kas jums trukdo džiaugtis "subtiliau"?

[Saliamonas]

Lukiškių aikštė tapo žmonių aikšte, kurioje žmonės gali džiaugtis gyvenimu, bet moraliniams naciams tai labai nepatinka ir jie nori matyti atstatytą teisybę - Lukiškių aikštėje turi kabėti pakaruokliai, bet kadangi mirties bausmė uždrausta, tai kaip minimum ten visi turi liūdėti, o už šypseną reikėtų bausti.

Lukiškių aikštės fotoistorija: kaip bėgant laikui keitėsi jos paskirtis ir išvaizda

Tik nereikia demagogijos ir primetinėti visiems savo suprimityvintos "džiaugsmo" sampratos. Ar žmonės tik tie, kurie apsiriboja hedonistine laisvės samprata? Kaip minėjau, vieniems džiaugsmas nepakyla virš burgerių rijimo ir pilvų apnuoginimo, kiti šioje aikštėje nori džiaugtis subtiliau - džiaugtis politine (ne buitine) valstybės nepriklausomybę, didžiuojantis tais, kurie ją padėjo iškovoti, ar pastarieji jau ne žmonės?
Ir nereikia kartoti to Šimašinio marazmo, kad statulos ir atminimo vietos būtinai reiškia liūdesį. Nežinau iš kokio Tauragės rajono kaimo Šimašius, taip pat nežinau iš kokios provincijos glūdumos jo partijos rėmėjų aktyvas, jei jiems tokį siaubą kelia statulos, bet šiaip paminklai yra įprasta miesto erdvės dalis visame pasaulyje.
Užaugau Vilniuje, Gedimino paminklas Katedros aikštėje man ir mano vaikystės draugams buvo landmarkas, susitikimo vieta, ten leisdavome vasaros vakarus, važinėdavomės dviračiais, riedlentėmis ir t.t. Niekas iš mūsų tos vietos neatėmė, nes ten pastatyta statula Lietuvos valstybingumui, anaiptol, tai tapo landmarku (ir dabar nuėję galite pamatyti, kad aplink tą statulą pilna jaunimo, ir visai neliūdinčio). Todėl istorinė atmintis ir džiaugsmo pripildyta viešoji erdvė nėra nesuderinami dalykai, kaip tai bando įpiršti šimašius ir jam prijaučiantys.

[sankauskas]

O tai čia jinai nuoga?

Nepakankamai

[Tomizmas]

O tai čia jinai nuoga?

[sankauskas]

Labiausiai prieš "nuogą kūną" kovoja tie patys žmonės, kurie tuo pačiu pasisako ir prieš homoseksualų teises. Spėčiau kad jie tiesiog yra latentiniai gėjai, todėl pamatytas apnuogintas moters kūnas jiems sukelia tokią psichozę.

[SoulMulticast]

būtent, nieks ten nesidegina, žmonės ateina tiesiog pabūti. Išsirengia tik vaikai žaidžiantys fontane, o suagusių gyvai nemačiau, tik delfi buvo kažkokia pripūstpapė užfiksuota, kuri greičiausiai pasidarė foto instagramui ir daugiau ten negrįš.

Fotografavo vienas zinomiausiu "celebrity" fotografu Gediminas Zilinskas:

https://www.facebook.com/GEDIMINAS.Z...AS.PHOTOGRAPHY
https://www.facebook.com/gediminas.zilinskas

[googleLT]

Lukiškių aikštė tapo žmonių aikšte, kurioje žmonės gali džiaugtis gyvenimu

Tai, kad ji tokia buvo jau daugybų metų. Rekonstrukcija ar smėlio dėžė jos takia staiga nepadarė. Kaip ankščiau žmonės ant žolės medžių šešėlyje sėdėdavo, o vaikai lakstydavo, taip ir dabar sėdi. Nors iš pradžių ir planavo medžius iškirsti, tačiau kaip gerai, kad įsitraukus medžių garbintojams, taip drąsiai, jaunatviškai, progresyviai ir moderniai nepasielgė.

[Stadionas]

Turim savo Paklonską ir Matildą, ačiū Karbauskiui,parodė kokie mentalitetu artimi Rusijai esam, galėtu dar įstatymą priimti apie tikinčiųjų jausmų ginimą (apie gėjų propagandą lyg dar prie Valinsko priėmė, bet pastiprint galėtu).

[themanual]

Tai yra metų absurdas, kur gyvenimo džiaugsmą praradę žmonės galvoja, kad jų depresiją pagydis laimingų žmonių iš Lukiškių aikštės išvaikymas

Greičiau tiesiog pramoga iš neturėjimo ką veikti, o kai kuriems dar ir proga pasijausti svarbiems, nes visi puikiai žinom, jog gyvenimo džiaugsmą sugrąžinti galėtų tik jeigu ponų iš sostinės atlyginimai būtų ne didesni už pašalpos pensiją

[themanual]

Gal galima notraukičių?

Man rodos buvo tam straipsnyje, kur policija kaip tik pasisakė, jog vaikščiojimas su maudymke nepažeidžia įstatymų.

O disidentų apklausa smirda selektyvumu, bet ar galima buvo kažko kito tikėtis, jeigu autorės tikslas ne objektyvus straipsnis, o tik nuomonės formavimas.