O gal vietoj pistacijų gliaudijimo liepos 4-tą, darom lietuviškesnę šventę liepos 6-tą - saulėgražų gliaudėjimas?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija
Collapse
X
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąO realiai kas nors prieš tą prezidentūrą deginasi? Normaliems žmonėms toks poreikis nekyla, todėl ta tariama laisvė yra daugiau teorinė. Lukiškių aikštėje ant pievos gulinėjančių irgi kažkaip nepastebėdavau, nes turbūt žmonės intuityviai skiria, kur yra parkas, o kur aikštė.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
O realiai kas nors prieš tą prezidentūrą deginasi? Normaliems žmonėms toks poreikis nekyla, todėl ta tariama laisvė yra daugiau teorinė. Lukiškių aikštėje ant pievos gulinėjančių irgi kažkaip nepastebėdavau, nes turbūt žmonės intuityviai skiria, kur yra parkas, o kur aikštė.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
Ką norite pasakyti? Kad sovietmečiu deginimasis ir sumuštinių rijimas buvo nusikaltimas? Nu tikrai neTai yra politiškai neutralus dalykas (degintis priešais prezidentūrą ir dabar niekas neleistų ir ne dėl to, kad Lietuva nėra nepriklausoma).
Daugybė visokių performansų ten yra buvę: paišymai kreidelėmis, lojantis Nakas, netikri bado protestai, masinio valgymo renginiai ir t.t. ir t.t.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Saturnas Rodyti pranešimąTai yra politiškai neutralus dalykas (degintis priešais prezidentūrą ir dabar niekas neleistų ir ne dėl to, kad Lietuva nėra nepriklausoma).
Tas straipsnis kaip tik patvirtina, ką sakau - vieniems laisvė yra tiesiog redukuojama iki buitinių, gamtinių dalykų (pavalgyti, pailsėti, pachillinti), kiti su tuo nesutinka ir niekada nesutiks, jiems laisvė reiškia šiek tiek daugiau, todėl politinės nepriklausomybei/nepriklausomybės kovoms skirtos aikštės pavertimas tiesiog chillinimo vieta jiems yra laisvės redukcija, sumenkinimas, suprimityvinimas.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Saliamonas Rodyti pranešimąŠita aikštė tapo antropologinio ir filosofinio ginčo apie žmogaus prigimtį centru, smėliukas ir statulos čia tik įrankiai skirtingiem požiūriams įtvirtinti.
Pagal Šimašių, jo šaltibarščių partiją ir jiems prijaučiančius, laisvė yra tiesiog laisvas pilvų deginimas prieš saulutę arba burgerių rijimas, ir jie atsisako pripažinti, kad laisvė negali būti redukuota į tokius primityvius dalykus.
Pagal jų priešininkus/Vyčio šalininkus (ir mane) laisvė negali būti redukuojama tiesiog į laisvą vartojimą, partizanai arba XIX a. sukilėliai mirė ne dėl burgerių rijimo ar deginimosi prieš saulutę, o dėl gerokai mažiau primityvių dalykų - nepriklausomo, suverenaus politinio darinio - Lietuvos valstybės. Degintis arba ryti burgerius būtų galima ir Lietuvai būnant SSRS dalimi, o turėti savo suverenios valstybės - ne. Klausimas principinis ir nemanau, kad čia įmanomas koks nors kompromisas ilguoju laikotarpiu.
1) Taip, kaip jiems patiems patinka
2) Taip, kaip patinka kažkam kitam
Tai jie būtų pasirinkę antrą variantą?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė index Rodyti pranešimą
Va kartais atrodo, kad yra žmonių, kurie ir šiandien to paties norėtų. Tik su jau kita stovyla.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą
Tavo šitą visą tekstą galima sureduguot į du primityvius žodžius: šiaudinė baidyklė
Nors ir man atrodo keistai burgerių valgymo varžybos šitam kontekste, kai visiem suka vidurius dėl to paplūdimio.
Atrodo kaip bereikalingas žibalo pilimas į ugnį.
Ir bendrai, kaip suprantu, savivaldybė planuoja Lukiškių aikštę nuolat naudoti kaip pagrindinę miesto renginių aikštę.
Komentuoti:
-
Parašė Saliamonas Rodyti pranešimąŠita aikštė tapo antropologinio ir filosofinio ginčo apie žmogaus prigimtį centru, smėliukas ir statulos čia tik įrankiai skirtingiem požiūriams įtvirtinti.
Pagal Šimašių, jo šaltibarščių partiją ir jiems prijaučiančius, laisvė yra tiesiog laisvas pilvų deginimas prieš saulutę arba burgerių rijimas, ir jie atsisako pripažinti, kad laisvė negali būti redukuota į tokius primityvius dalykus.
Pagal jų priešininkus/Vyčio šalininkus (ir mane) laisvė negali būti redukuojama tiesiog į laisvą vartojimą, partizanai arba XIX a. sukilėliai mirė ne dėl burgerių rijimo ar deginimosi prieš saulutę, o dėl gerokai mažiau primityvių dalykų - nepriklausomo, suverenaus politinio darinio - Lietuvos valstybės. Degintis arba ryti burgerius būtų galima ir Lietuvai būnant SSRS dalimi, o turėti savo suverenios valstybės - ne. Klausimas principinis ir nemanau, kad čia įmanomas koks nors kompromisas ilguoju laikotarpiu.
Nors ir man atrodo keistai burgerių valgymo varžybos šitam kontekste, kai visiem suka vidurius dėl to paplūdimio.
Atrodo kaip bereikalingas žibalo pilimas į ugnį.Paskutinis taisė AšNeRobotas; 2020.07.01, 18:25.
Komentuoti:
-
Parašė Saturnas Rodyti pranešimą
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
Jei nebūtų konotacijų su nepriklausoma Lietuva, manau, be problemų.
Gal kokį sumuštinį ir galima būtų suvalgyti, ypač atokiau nuo pačio paminklo, bet degintis....
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Pirmus kartus patekęs į Vakarų miestus, vieną didžiausių įspūdžių patyriau aikštėse ir parkuose. Nuo mažens man buvo kalama, kad šiukštu negalima nužengti nuo takelio ant žolės, sėdima tik ant suoliukų. Neduokdie, jei kur Sovietuose atsigultum aikštės pievelėje – nemalonumai milicijoje garantuoti.
Tik supuvusi buržuazija gali nekultūringai voliotis viešose vietose, o tarybiniai žmonės yra aukštesnės moralės – jie kukliai pasigrožės žalia veja, užuot ją trypę, ir toliau nupėdins jiems nubrėžtu takeliu. Ir mintimis, ir kūnu nebuvo galima nukrypti nuo nubrėžtų linijų.
Tuometinėje Lenino aikštėje raudonos maltų plytų skaldos takai gražiai derėjo su žaluma ir rožėmis, bet tai buvo atvirukinis grožis. Nesvarbu, ar sausu metu ja pereisi, ar po lietaus strikinėsi tarp balų – batai aplips arba rausvomis dulkėmis, arba raudona koše. Po apsilankymo pas Leniną apavas liudys praeiviams, iš kur trauki.
Tvarką aikštėje prižiūrėjo milicininkai ir civiliniais rūbais vilkintys griežto kirpimo vyriškiai. Priešais dunksojo paslaptingi ir grėsmingi KGB rūmai, kurių link rodė Lenino skulptūra. Tačiau buvo viena vieta prie aikštės, iš kurios žiūrint į Leniną nuo KGB pastato pusės ištiestoje pasaulinio proletariato vado rankoje atsidurdavo toliau esančios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kryžius.
Nors komunistai bažnyčią atidavė iš pradžių vaisių – daržovių sandėliui, o vėliau sukultūrino iki Operos ir baleto teatro sandėlio, kryžiaus nenuėmė. Bet ilgai grožėtis kryžiumi Lenino rankoje negalėjai, nes tą vietą žinojo ir tvarkos sargai, galintys įtarti antitarybinėmis nuotaikomis. Esu girdėjęs apie sulaikytuosius bandant nufotografuoti pikantišką vaizdelį.
Man, atsikėlusiam į Vilnių iš Kauno, komišką rakursą parodė draugas vilnietis, užmaskavęs nuo pašalinių savo ekskursiją neva kaip tyčia toje vietoje jam atsirišusiu batų raišteliu. Priklaupęs rišo ir garsiai šnabždėjo: „Čia! Žiūrėk į Lenino ranką!“ O aš, pakreipęs galvą žemyn į draugą, verčiau akis į šoną link aikštės centro ir kvatojausi širdyje. Juokas nebuvo draudžiamas, bet tokiame taške grėsė pasiaiškinimais organuose. Šypsenos, džiaugsmas, šūkavimai ir mojavimai rankomis čia buvo pageidaujami ir skatinami tik du kartus metuose – kai pro Lenino aikštę eidavo Gegužės 1-osios ir Lapkričio 7-osios demonstracijos.Paskutinis taisė Saturnas; 2020.07.01, 17:25.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąSovietinėje Lietuvoje buvo galima degintis ir ryti burgerius prie Lenino paminklo ir KGB rūmų?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Sovietinėje Lietuvoje buvo galima degintis ir ryti burgerius prie Lenino paminklo ir KGB rūmų?
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Šita aikštė tapo antropologinio ir filosofinio ginčo apie žmogaus prigimtį centru, smėliukas ir statulos čia tik įrankiai skirtingiem požiūriams įtvirtinti.
Pagal Šimašių, jo šaltibarščių partiją ir jiems prijaučiančius, laisvė yra tiesiog laisvas pilvų deginimas prieš saulutę arba burgerių rijimas, ir jie atsisako pripažinti, kad laisvė negali būti redukuota į tokius primityvius dalykus.
Pagal jų priešininkus/Vyčio šalininkus (ir mane) laisvė negali būti redukuojama tiesiog į laisvą vartojimą, partizanai arba XIX a. sukilėliai mirė ne dėl burgerių rijimo ar deginimosi prieš saulutę, o dėl gerokai mažiau primityvių dalykų - nepriklausomo, suverenaus politinio darinio - Lietuvos valstybės. Degintis arba ryti burgerius būtų galima ir Lietuvai būnant SSRS dalimi, o turėti savo suverenios valstybės - ne. Klausimas principinis ir nemanau, kad čia įmanomas koks nors kompromisas ilguoju laikotarpiu.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąBet, kad tokios LAIKINOS erdvės aikštėje nebebus, sutinku. Kitą kart kokios nors kitos pandemijos išvargintiems vilniečiams pastatykit kokį nors kryžių kalnelį. Bus simboliška iš belenkurios perspektyvos žiūrint.
Lukiškių aikštėje vyks mėsainių valgymo ir pistacijų gliaudymo varžybos
Šeštadienį, liepos 4 d., Lukiškių aikštėje Amerikietiško savaitgalio metu vilniečius ir miesto svečius pakvies neįprastos varžybos: mėsainių valgymo ir pistacijų gliaudymo.
„Kiek daugiausiai mėsainių esate suvalgę vienu prisėdimu? Jūsų laukia tikri iššūkiai. Išbandykite savo jėgas pistacijų gliaudymo ar mėsainių valgymo varžybose! Priešininkus įveikti nebus paprasta, bet bent jau bus skanu“, – kviečia organizatoriai.
Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/pramogos/re...dymo-varzybos/ .
Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/pramogos/re...dymo-varzybos/ .
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąPanašu, kad nesupratote. Laisvės degintis propaguotojas pasiekia visai atvirkščią efektą nei norėtų ir tas pliažiukas Lukiškių aikštėje ko gero egzistuoja pirmą ir paskutinį kartą. O kalbant apie rinkimus, nereikia painioti veiksmo su atoveiksmiu. Pirmiausia atsirado savavališka smėlio dėžė, o visi kiti politiniai sprendimai sekė tik po to.
O Adamkus vetavo, nes 2000 m. Vilniaus meru tapo Zuokas
Bet, kad tokios LAIKINOS erdvės aikštėje nebebus, sutinku. Kitą kart kokios nors kitos pandemijos išvargintiems vilniečiams pastatykit kokį nors kryžių kalnelį. Bus simboliška iš belenkurios perspektyvos žiūrint.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Panašu, kad nesupratote. Laisvės degintis propaguotojas pasiekia visai atvirkščią efektą nei norėtų ir tas pliažiukas Lukiškių aikštėje ko gero egzistuoja pirmą ir paskutinį kartą. O kalbant apie rinkimus, nereikia painioti veiksmo su atoveiksmiu. Pirmiausia atsirado savavališka smėlio dėžė, o visi kiti politiniai sprendimai sekė tik po to.
O Adamkus vetavo, nes 2000 m. Vilniaus meru tapo ZuokasPaskutinis taisė senasnamas; 2020.07.01, 15:10.
Komentuoti:
-
Na va, pasakėte pagaliau, kad visa tai tebuvo batalijų dėl Vyčio pratęsimas, ir turbūt net pačiam palengvėjo. Nes pripažinkite, kad tikrai ta linija su "negalima linksmintis tokioje vietoje" buvo labai neperspektyvi, ypač kai taip akivaizdžiai tik rinkiminiais metais išsitraukta.
- 13 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: