Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

„Piliamiesčio“ kvartalas Vilijampolėje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • evil
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Tipinis skardinavijos mikrorajonas, kuriame gyventojai užsitvėrę tvoromis, kad bet kas iš "bendruomenės" neslankiotų po jų kiemus:
    Tomtbergavägen – „Google“ žemėlapiai
    TIpinis skandinavijos, miesto centre o ne kažkokiam gete:
    Helsinkis: https://maps.app.goo.gl/WpBHY264bKfEQnLP6
    Aalborgas: https://maps.app.goo.gl/pdGfyRtsx7gXoeMT9
    Aarhus: https://maps.app.goo.gl/tSCSsxcznZvAMA8b6

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė evil Rodyti pranešimą

    Ta prasme matome tipinį skandinaviško mikrojano planavimo bruožą, kur viskas nėra aptveriama dviejų metrų tvorom ir sukuriamos erdvės kuriomis bet kas iš bendruomenės gali netrikdomas naudotis?
    Tipinis skardinavijos mikrorajonas, kuriame gyventojai užsitvėrę tvoromis, kad bet kas iš "bendruomenės" neslankiotų po jų kiemus:
    Tomtbergavägen – „Google“ žemėlapiai

    Komentuoti:


  • 4iUX&ap7B@qh2*HZCTKo
    replied
    Parašė Effka Rodyti pranešimą

    Taip, ir paverskim Lietuvoje gyv. kvartalų gyvenimo sąlygas analogiškas Londonui, kur išsimiegot, dėl milžiniško triukšmo, nėra galimybės, nors, aišku, jei ir šuo kariamas pripranta, tai ir žmogus pripras

    Aš iš principo, nenorėčiau gyvent tokiame kvartale, kur pastoviai vyksta veiksmas, nes namai visų pirma yra mano poilsio ir atsigavimo vieta ir nuolatinis šurmulys ar triukšmas nei kiek nepadeda.

    Galit užmėtyti akmenim, bet manau sovietinis daugiabučių kvartalų planavimas yra vienas iš tų dalykų, ką sovietai mokėjo daryti...
    Gyvenu centre ir užsidaręs langus negirdžiu jokio "triukšmo ir šurmulio". Apie ką jūs šnekate?

    Komentuoti:


  • evil
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Bet Piliamiestyje matome tipinį sovietinio mikrorajoninio planavimo bruožą - visišką privačios (ar bent privatesnės) erdvės nebuvimą.
    Ta prasme matome tipinį skandinaviško mikrojano planavimo bruožą, kur viskas nėra aptveriama dviejų metrų tvorom ir sukuriamos erdvės kuriomis bet kas iš bendruomenės gali netrikdomas naudotis?

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Gyvenamajame kvartale mišri funkcija nėra būtina (nors patogu, kai gali su šlepetėm nueiti į corner shopą ar pas barberį nusibarbinti barzdos). Bet Piliamiestyje matome tipinį sovietinio mikrorajoninio planavimo bruožą - visišką privačios (ar bent privatesnės) erdvės nebuvimą.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė Effka Rodyti pranešimą

    Taip, ir paverskim Lietuvoje gyv. kvartalų gyvenimo sąlygas analogiškas Londonui, kur išsimiegot, dėl milžiniško triukšmo, nėra galimybės, nors, aišku, jei ir šuo kariamas pripranta, tai ir žmogus pripras

    Aš iš principo, nenorėčiau gyvent tokiame kvartale, kur pastoviai vyksta veiksmas, nes namai visų pirma yra mano poilsio ir atsigavimo vieta ir nuolatinis šurmulys ar triukšmas nei kiek nepadeda.

    Galit užmėtyti akmenim, bet manau sovietinis daugiabučių kvartalų planavimas yra vienas iš tų dalykų, ką sovietai mokėjo daryti...
    sovietai mokėjo planuot daugiabučius?

    Komentuoti:


  • Effka
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą
    gyva gatvė su mišrios paskirties pastatais yra pagrindinis miesto elementas.
    Mikrorajoninio mastelio kvartalas su 20 pastatų ir viena vargana gatve yra ne piliamiestis o piliasodis
    Taip, ir paverskim Lietuvoje gyv. kvartalų gyvenimo sąlygas analogiškas Londonui, kur išsimiegot, dėl milžiniško triukšmo, nėra galimybės, nors, aišku, jei ir šuo kariamas pripranta, tai ir žmogus pripras

    Aš iš principo, nenorėčiau gyvent tokiame kvartale, kur pastoviai vyksta veiksmas, nes namai visų pirma yra mano poilsio ir atsigavimo vieta ir nuolatinis šurmulys ar triukšmas nei kiek nepadeda.

    Galit užmėtyti akmenim, bet manau sovietinis daugiabučių kvartalų planavimas yra vienas iš tų dalykų, ką sovietai mokėjo daryti...

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Namai, o aplink pievos. 0 uždarų kiemų (nebent bus tvoros)...
    Kaip pievos yra sovietiška?
    Ar visuose ar bent daugumoje postsovietinių kvartalų kiemai yra uždari?

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    gyva gatvė su mišrios paskirties pastatais yra pagrindinis miesto elementas.
    Mikrorajoninio mastelio kvartalas su 20 pastatų ir viena vargana gatve yra ne piliamiestis o piliasodis

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė DeividasM Rodyti pranešimą

    Kokie anot jūsų tokios koncepcijos požymiai?
    Namai, o aplink pievos. 0 uždarų kiemų (nebent bus tvoros)...

    Komentuoti:


  • DeividasM
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Tęsiama sovietinio mikrorajono koncepcija.
    Kokie anot jūsų tokios koncepcijos požymiai?

    Komentuoti:


  • Kauno Kaukas
    replied
    Parašė gazebo Rodyti pranešimą

    Kad išrinko berods kitą, pavadinimu "Tulpės", nebent kažkas pasikeitė.
    Panašu, kad tiesa, pastebėjus šitam architektų psl tiesiog vienintelį piliamiesčio paminėjimą + nominaciją už geriausia koncepcija / projektą pagalvojau kad galimai tai yra ir konkurso laimėtojas. Radau forume 23 psl. "tulpių" vizualizacijų jei kam bus įdomu. o čia kad atpirkt netyčinį dezinformacijos skelidimą patvirtinimas kad tikrai laimėjo tulpės:

    https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...iescio-pletrai

    Komentuoti:


  • gazebo
    replied
    Parašė Kauno Kaukas Rodyti pranešimą
    Kiek galima tikėti šita iformacija kad būtent tokia bus tolimesnė piliamiesčio plėtra? Pirminis įspūdis neblogas
    Kad išrinko berods kitą, pavadinimu "Tulpės", nebent kažkas pasikeitė.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Tęsiama sovietinio mikrorajono koncepcija.
    Sovietinis mikrorajonas turėtų darželį ir/ar mokyklą, čia deja prasčiau

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Tęsiama sovietinio mikrorajono koncepcija.

    Komentuoti:


  • Kauno Kaukas
    replied
    Kiek galima tikėti šita iformacija kad būtent tokia bus tolimesnė piliamiesčio plėtra? Pirminis įspūdis neblogas

    https://www.laskaunas.lt/paroda2022/...nis-konkursas/
    ​​

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Click image for larger version

Name:	IMG_9926.jpeg
Views:	1322
Size:	1,17 MB
ID:	2078730

    Komentuoti:


  • evil
    replied
    Dėl darželių, tai nereiškia, kad jei jis bus prie namų tai į jį vaiką ir ves, nes gal nepatiks auklėtoja, gal nepatiks vaikai, gal dar kas nors nepatiks. Iš mano pažįstamų tik maža dalis veda vaikus į darželį prie namų, nes koks nors kitam miesto gale yra "geresnis". Aišku artimiausias greitai taptų pačiu geriausiu, jei tik dingtų galimybė į kitą miesto galą per 15minučių nuvažiuoti automobiliu.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė thomcius Rodyti pranešimą

    O esamus darželius uždarinėti? Mažinti? Jų Kaune netrūksta.
    Vystyti VT reikia, ką Kaunas iš esmės daro, buvau savaitgalį Klaipėdoje, tai jau pamiršau, kad ir Kaune tokie autobusai kažkada buvo, ar kaip atrodo troleibusai Vilniuje. Tai transportą atnaujino, atsiranda vis daugiau A juostų, dar reikia pakoreguoti maršrutus ir sunkinti eismą automobiliams.
    Yra miestų kurie VT padaro nemokamą, atsiperka tai per gatvių siaurinimą ir jų priežiūrą, žmonių sveikatą ir t.t.
    Tai priklauso nuo situacijos. Pavyzdys grynai teoriškai, jeigu mieste vaikų skaičius nesikeičia, tik persiskirsto, tai:
    Piliamiestis +2 darželio grupės, visi kiti darželiai: -2 grupės (mažiausiai apkrautuose darželiuose).
    Bet čia jau prieinam prie urbanistinės plėtros modeliavimo poreikio. Reikėtų skaičiuoti ir modeliuoti ne tik darželius, bet ir visą kitą infrastruktūrą: mokyklas, kelius, viešąjį transportą. Paaiškėtų, kad daugelis kvartalų turėtų atrodyti visiškai kitaip, kad negalėtų būti ilgų akligatvių ir t. t.


    Nemokamas VT nieko gero neduoda, nebent jo kokybė labai gera ir kaina didelė (pvz. kai kur Vokietijoje). Tada stiprus kainos sumažinimas (pvz. 49 € bilietas) gali duoti efektą, nes kaina tam tikriems žmonėms buvo labai svarbus kriterijus. Lietuvoje pagrindinis trūkumas yra ne kaina, o apgailėtina kokybė, kuri nepagerės sumenkus pajamoms iš bilietų.
    Paprastas pavyzdys, visai atitinkantis situaciją. Įsivaizduokim, kad kažkur yra valgykla. Joje pavalgyti pietus yra pigu, tačiau dauguma žmonių ten nevalgo arba dėl maisto kokybės, arba dėl siauresnio patiekalų pasirinkimo, arba dėl pačios aplinkos (baldai, apšvietimas). Dauguma žmonių eina į aplinkui esančias kavines.
    Tai jeigu padarysim valgyklą nemokama, žmonių ten greičiausiai nepadaugės, turbūt tik sulauksime benamių. Dauguma ir toliau valgys kavinėse. Todėl reikia ne daryti valgyklą nemokamą, o kelti valgyklos lygį, kad ji prilygtų kavinėms ir net kai kuriais atžvilgiais jas pranoktų.

    Komentuoti:


  • thomcius
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Tai juk pats sakote, kad didžioji dalis atveždavo automobiliu ir pats dažniausiai naudodavotės automobiliu. Todėl ir sunku įsivaizduoti, kad Piliamiestyje būtų kitaip. Esu pakankamai dviračių priekabų su darželinukais matęs, jeigu tai populiarėja ir Lietuvoje – puiku, visapusiškai palaikau. Bet aš ir klausiau: ar daugiabučių statytojai bent prisidės prie tilto statybos? Nes taip išeina, kad verslas pasidaro pelną, pastato daugiabučius praktiškai be jokios komercijos ar socialinių funkcijų, o miestas dar iš bendrų pinigų turi statyti tiltą, kad užtikrintų tiems gyventojams funkcijų pasiekiamumą ne automobiliu.

    Manyčiau, kad gali būti įvairių modelių, kaip atsirastų darželiai. Kodėl negalima statyti mažesnių valstybinių darželių arba bendradarbiaujant su privačiu verslu? Čia jau reikia užtikrinti teisinę bazę: ir darželių, ir urbanistinės plėtros.

    Pavyzdys.
    Planuojama statyti kvartalą ar jų grupę (pvz. Piliamiestį).
    Kvartalą leidžiama pradėti statyti tik tada, kai yra susitarimas su savivaldybe, kad jame bus reikiamas valstybinis darželio vietų skaičius.
    Pvz. jeigu kvartale per artimiausius 30 metų kasmet gyvens vidutiniškai 100 darželio amžiaus vaikų (reikia išskaičiuoti iš butų skaičiaus/numatomo gyventojų skaičiaus), tai turi būti užtikrinta, kad darželyje 30 metų bus po 100 valstybinių vietų (gal net kintamai: pirmus 5 metus bus 50, tada 10 metų 100, po to 75: pagal demografinę prognozę).
    Verslininkai pastato privatų darželį, kuriame valstybė yra „užsakiusi“ po 100 valstybinių vietų kasmet – yra stabilus užsakymas. Tačiau darželio valdytojas gali papildomai kurti privačias mokamas vietas ir užsidirbti papildomai. Privačias vietas gali rinktis toliau gyvenantys žmonės, norintys vesti vaiką būtent į šitą darželį (nes pvz. arčiau darbo), arba norintys kažkokių spec. programų (pvz. su kalbomis, Valdorfu/Montesori ir kt.).
    Gal viską apskaičiavus ir pasvėrus toks modelis kainuotų brangiau, nei tiesiog statyti valstybinius darželius? Tada geriau valstybiniai darželiai.
    Čia jau reikia galvoti ir skaičiuoti, keisti įstatymus. Bet dabartinė situacija, kai gyvenamų namų didžiulių kvartalų statyba visiškai atsieta nuo socialinės infrastruktūros plėtros, yra absoliučiai nepriimtina.
    O esamus darželius uždarinėti? Mažinti? Jų Kaune netrūksta.
    Vystyti VT reikia, ką Kaunas iš esmės daro, buvau savaitgalį Klaipėdoje, tai jau pamiršau, kad ir Kaune tokie autobusai kažkada buvo, ar kaip atrodo troleibusai Vilniuje. Tai transportą atnaujino, atsiranda vis daugiau A juostų, dar reikia pakoreguoti maršrutus ir sunkinti eismą automobiliams.
    Yra miestų kurie VT padaro nemokamą, atsiperka tai per gatvių siaurinimą ir jų priežiūrą, žmonių sveikatą ir t.t.

    Komentuoti:

Working...
X