Parašė thomcius
Rodyti pranešimą
Manyčiau, kad gali būti įvairių modelių, kaip atsirastų darželiai. Kodėl negalima statyti mažesnių valstybinių darželių arba bendradarbiaujant su privačiu verslu? Čia jau reikia užtikrinti teisinę bazę: ir darželių, ir urbanistinės plėtros.
Pavyzdys.
Planuojama statyti kvartalą ar jų grupę (pvz. Piliamiestį).
Kvartalą leidžiama pradėti statyti tik tada, kai yra susitarimas su savivaldybe, kad jame bus reikiamas valstybinių darželio vietų skaičius.
Pvz. jeigu kvartale per artimiausius 30 metų kasmet gyvens vidutiniškai 100 darželio amžiaus vaikų (reikia išskaičiuoti iš butų skaičiaus/numatomo gyventojų skaičiaus), tai turi būti užtikrinta, kad darželyje 30 metų bus po 100 valstybinių vietų (gal net kintamai: pirmus 5 metus bus 50, tada 10 metų 100, po to 75: pagal demografinę prognozę).
Verslininkai pastato privatų darželį, kuriame valstybė yra „užsakiusi“ po 100 valstybinių vietų kasmet – yra stabilus užsakymas. Tačiau darželio valdytojas gali papildomai kurti privačias mokamas vietas ir užsidirbti papildomai. Privačias vietas gali rinktis toliau gyvenantys žmonės, norintys vesti vaiką būtent į šitą darželį (nes pvz. arčiau darbo), arba norintys kažkokių spec. programų (pvz. su kalbomis, Valdorfu/Montesori ir kt.).
Gal viską apskaičiavus ir pasvėrus toks modelis kainuotų brangiau, nei tiesiog statyti valstybinius darželius? Tada geriau valstybiniai darželiai.
Čia jau reikia galvoti ir skaičiuoti, keisti įstatymus. Bet dabartinė situacija, kai gyvenamų namų didžiulių kvartalų statyba visiškai atsieta nuo socialinės infrastruktūros plėtros, yra absoliučiai nepriimtina.

O kokie trali vali vyksta kavinėse? Nu nebent agurkiniai atvažiuotų santykių aiškintis
. Na bet galų gale jūs teisus - patys gyventojai sprendžia ko jie nori. Žmogų iš Dainavos išvaryti gali, bet Dainavos iš žmogaus? 
Komentuoti: