-
Šį sezoną Kauno turistus pasitiks gausybė pramoginių laivų maršrutų
Jau greitai atidarysime šiltąjį metų sezoną. Šiais metais turistams siūloma itin daug įvairių vandens maršrutų tiek naujais laivais, tiek gerai žinomais, kurie keleivius plukdo ne pirmus metus. Ekskursijų laivais spektras tikrai bus platus: nuo pasiplaukiojimo miesto vandenimis, iki dar nepasiektų kurortų kampelių.
Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2015/03/1...#ixzz3UqodtndtKomentuoti:
-
Komentuoti:
-
Nežinau, bet kadangi plaukioja jachtos ir nedideli jūriniai laivai, tai turėtų būti gerokai didesnis nei Nemune link Jurbarko ar juo labiau Kauno.Komentuoti:
-
Eimantai , gal žinai kokie gyliai svyruoja tose upėse ir visur kitur ? Čia klausiu kur aukščiau apie tavo reportažą.Komentuoti:
-
Kažkieno išmintis sako "nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj, kadangi galbūt ir visai nereikės..."Parašė Gator Rodyti pranešimą
Tai matyt Kauno krovinių uosto statytojai Marvelėje tokia ir vadovaujasi. Statybininkai dirbdami tikriausiai pamatė, kad tų krovinių ir juos plukdančių laivų Nemune nėra, tai uosto reikalingumu didžiai abejoja.
Ko gero, Marvelės uosto statybos reikalais jau galėtų pasidomėti prokurorai, paskaičiuoti, kiek Nemuno vandenys ten išplovė pinigų...Komentuoti:
-
Kaune, Marvelėje, už 9,5 mln. Lt statomo krovinių uosto darbų pabaigos terminas nukeltas pusmečiui, nes laiku nespėta atlikti visų numatytų darbų.
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/10/1/nukel...#ixzz3EvBwp7FsKomentuoti:
-
Jūs teisus Nemune ties Kaunu laivų praktiškai neliko, sunyko pramoninė laivyba, neliko ir abiejų pramoginių laivų uostelių, neliko nei sąlygų, net galimybės plaukti Nerimi, Nemunu aukščiau salos. Žodžiu dugnas jau pasiektas, belieka viską pradėti iš pradžių. Naujų prieplaukų įrenginėjimas (nors ir už svetimus pinigus), brūzgynų išvalymas- tai jau šioks toks atgimimas. Vienas kitas plaukiojantis „sovietinis metalo laužas“ vadinamas laivu jau dabar lėtai puškuoja, džiugina miestiečius. Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės, Raudondvario ir Kauno prieplaukos sudaro sąlygas šiems laivams plėtoti šiokias tokias vandens pramogas. Nors daroma daug klaidų (krovininis uostas, apleista ir suniokota Seredžiaus prieplauka) viskas po truputį juda į priekį. Kai tik daugiau praturtės miestiečiai, atsiras daugiau laiko pramogoms tai ir miestas priartės prie vandens, o laivai dar plaukios Kauno upėmis. Neabejotinai – plauks.Parašė Vitas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
... tik ar laivai atplauks? Nemune jų nėra tiek daug, kiek tikėtasi statant prieplaukas.Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Straipsnis
Pramoginei Kauno laivybai entuziazmo neužtenka
http://vz.lt/?PublicationId=404F81C1...f=cmp&pageno=0Komentuoti:
-
2014.09.21. Dažais kvepianti Kačerginės prieplauka laukia atplaukiančių laivų.
Komentuoti:
-
Rugpjūčio viduryje aplankėme Nemuno deltą. Plaukiant laiveliu nuo Kauno iki Kuršmarių susidaro geri 200 km. kuriuos plaukdami 30 km/h įveikėme per 8 valandas. Ši kelionė visada dalinasi į dvi dalis t.y. nuo Kauno iki sienos su Kaliningrado sritimi ir toliau Nemunu iki Kuršmarių. Viduryje kelionės atsiduria patogus Jurbarko uostas ir šalia jo Smalininkų pasienio užkarda. Jurbarko uostelyje patogu pasipildyti kuro (degalinė už 200 metrų nuo kranto), apsistoti nakčiai ar pavalgyti, tuo tarpu leidimą iš Lietuvos pasieniečių galima išsirašyti Smalininkų pakrantėje.
Iki Jurbarko Nemunas vingiuoja šalia aukštų slėnių, apsuptas miškais ir laukymėm, vietomis matosi sodybos padabintos bažnyčių, pilių bokštais- ši dalis rami ir kiek paslaptinga. Pakeliui sutikome seną, bet papuoštą gėlėmis Vilkijos keltą „Vilkynę“, žemiau besidarbuojančias žemsiurbes su aptarnavimo laivais. Kiek stebino nusekusios upės gylis- farvateryje vietomis siekianti vos 60 cm. Jei prieš keletą metų žemiau Jurbarko laivų kelyje gylis nesumažėdavo mažiaus 1,2 metro, tai šįmet mano laivelio gylio matuoklis dažnai rodydavo 60-100 cm., vienoje vietoje net braukėmės dugnu.
Žemiau Smalininkų prasideda pasienio zona, nuo čia laivų kelias nužymėtas tvarkingai naktį šviečiančiais bujais. Lietuvos pusės krantas stebimas kameromis, budi pasieniečiai . Šiose vietose pastebimai sumažėja žvejų, čia jų rasi tik keletą į kilometrą. Rusijos kairysis krantas visai laukinis, nėra jame nei pasieniečių, nei laivelių, nei namų, išskyrus gal tik griūnančius Ragainės (Nieman) ir Tilžės (Sovieck) miestus. Kaip ir prieš keletą metų taip ir dabar palei Nemuną suverstos celiuliozės fabriko atliekos rusena daugelyje vietų ir gal kokių 50 km. atstumu lydi nemalonus (nuorukų dvoku) užterštas oras. Gal tik Tilžės senamiestyje atsirado naujas mėlynas angaras ir statomas naujas tiltas.
Mažai kas žino, kad ~10 km. žemiau Tilžės Nemunas baigiasi ir prasideda upės delta, čia upė išsišakoja į Giliją ir Rusnę (dažnai ir toliau vadinama Nemunu). Šią apie 60 km. atkarpą plaukėme jau visiškai sutemus vadovaudamiesi tik bujų šviesomis. Žemiau legendinio Rambyno kalno baigiasi aukštieji Nemuno slėniai ir upė prasiveržusi pro kliūtis sulėtėja ir išplatėja, krantai pasidaro lėkšti ir naktį laive pradedi jaustis tarsi plauktum jūra. Naktį, artėjant prie Rusnės matėsi tik rausva migla virš miestelio, vienas kitas žvejo prožektorius ar prieš laivo šviesas iššokančios žuvys. Žemiau Rusnės tamsa ir padidėjęs bangavimas neilgai drumstė kelionę- netrukus įplaukėme į saugų, apšviestą Uostadvario uostelį.
Maloniai nustebino sutvarkytas Uostadvario uostas, čia ir per naktį veikiantys pontonų apšvietimai, elektra ir vanduo, tvarkingas slipas, šiukšliadėžės, ir kt. tik va staigmenėlė - tualeto nėra... Uostadvaryje jau gali pajusti Nemuno deltos orą, čia tarsi kitokia bundanti saulė, vandens teliuškavimas klykaujančios žuvėdros ir besiturškiantys apie savo laivus žvejai.
Po nakvynės uoste visą dieną skyrėme Nemuno atšakų žvalgymui: praplaukėm laivų pamirštą Skirvytę, jos laukinę atšaką Vytinę, įspūdingąją Miniją , Šyšos kanalą. Plaukiant Skirvyte į akis krito jos dideli gylių svyravimai (vietomis siekė 8 metrus), kai tuo tarpu Nemune didesnio kaip 5 metrai gylio nepastebėjome, čia sutikome ir begales žvejų. Vytinė- tai visiškai užmiršta atšaka, joje nuostabi deltos gamta, jokių civilizacijos žymių. Čia sutikome mandagių Lietuvos pasieniečių laivą, kurie nurodė seklumas, parodė saugų kelią. Plaukiant Šyšos kanalu į Šilutę į akis krinta vokiečių darbai: upė ištiesinta kanalu, tvarkingi krantai ir gyliai (vyravo ~2 metrų).
Skaidrus Šyšos vanduo, braidančios gervės, pakrantėje išlikę senoviški nameliai, laivai ir nepajunti kaip atsiduri Šilutės jachtklube. Plaukiant į deltą būtinai reikia užsukti į Šilutę- ten įrengtas bene geriausias Lietuvoje mažųjų laivų uostas: svečiams skirta krantinė su paruoštomis virvėmis, slipas, kavinė, elingas ir net vienintelė man žinoma pramoginių laivų degalinė. Labiausiai laivų lankoma deltos vieta, žinoma, Minija su jos egzotišku upiniu kaimu Minge, Vilhelmo kanalu ir Kintų prieplauka- restoranu.
Sunku keliomis eilutėmis perduoti nepakartojamą mūsų Nemuno grožį. Tai reik patiems išbandyti, neskubant galima puikiai praleisti laiką, o ramesniu oru pasiekti ir Kuršių neriją, o jei dar gera kompanija, tai kaip tam senam filme- „Benai plaukiam į Nidą“
Truputį skaičių: farvaterio gylis nuo Kauno iki Kuršmarių svyruoja tarp 4.0 ir 0,6 metro ( žemiau Tilžės 4,0 ir 1,5). Vienintelės vadintos Katino vardu rėvos likučiai aukščiau Vilkijos. Krantai smėlingi, nusėti apleistomis dambomis ir paliomis, pakeliui galima sutikti keletą nuskendusių metalinių laivų liekanų. Nemuno srovės greitis apie 5 km/h. Plaukiant 4,6 metro ilgio laivelis su 15 aj varikliu greitis apie 30 km/h, kuro sunaudojama ~ 15 L /100 km. Degalinės Rusnėje, Jurbarke ir Šilutės uoste.Komentuoti:
-
Beja , kas pastebėjote , važiuojant alekstoto tiltu , kitaip Vytauto didžiojo tiltas dar , Nemune link santakos su Nerimi dirba žemsiurbės ir panaši technika. Pirmadienį ryte apie 6.45 buvo galingas kranas "prisišvartavęs" vos ne upės viduryje. Šiandieną jo nebuvo , buvo žemsiurbė.Komentuoti:
-
Nuo praėjusios savaitės kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami plaukti laivu Nemuno maršrutu Kaunas--Kulautuva-Kaunas. Kiekvieną sekmadienį 12 val. laivas „Tolstojus" prie Vytauto Didžiojo bažnyčios esančios prieplaukos lauks visų norinčių turiningai praleisti savaitgalį.
http://kaunas.lt/index.php?1342588325Komentuoti:
-
„Raketos“ iš Kauno į Nidą nebeplauks?
Nors navigacijos sezono pradžia jau visai ant nosies – balandžio 25 d. – maršruto Kaunas – Nida – Kaunas perspektyvos tebėra miglotos. "Šiais metais planavome atgaivinti maršrutą, "Smiltynės perkėla" buvo numačiusi tam lėšų, prisidėti planavo ir Kauno bei Neringos savivaldybės. Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, nėra laivų", – dėstė VVKD atstovaujantis M.Šimkūnas.
"Maršrutas labai gražus, bet situacija – liūdna", – apgailestavo Alfredas Eitutis. Jo vadovaujama "Nemuno linija" ieško pirkėjų prieš kelerius metus nuo metalo laužo išgelbėtiems ir naujam gyvenimui prikeltiems laivams "Aistė" ir "Kristė", kurie 2010 m. su vėjeliu skrodė Nemuno vandenį nuo Kauno į Nidą ir atgal.
"Siūlėme ir valstybei įsigyti tuos laivus. Buvo rasta 5 mln. litų įsigyti laivą maršrutui Klaipėda – Nida, o šitam maršrutui, kuris, mano manymu, yra pagrindinis Lietuvoje vidaus vandenų maršrutas, pinigų nerandama", – nuoskaudos neslėpė verslininkas.Komentuoti:
-
Informacija dėl navigacijos pradžios
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija informuoja, kad 2014 m. navigaciją valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais numatoma pradėti balandžio 25 d.
Nemuno upėje ir Kuršių mariose, nuo Kauno iki Klaipėdos (281,9 km), vandens kelių farvateris bus paženklintas navigaciniais ženklais, iš jų ruožas Smalininkai–Klaipėda (181,1 km) – šviečiančiais ženklais.
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija Nemune nuo Kauno iki Jurbarko sieks palaikyti 1,20 m, o Nemune ir Kuršių mariose nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,50 m gylį.Komentuoti:
Komentuoti: