Kelionių lėktuvais apžvalgos

[Gator]

Man teko susidurti su overbookingu, praturtėjau 250 eurų namo grįžęs 6 valandomis vėliau nei planuota. Keista, kad aš buvau vientelis susigundęs už 6 valandas malonaus pakybojimo ir filmų pažiūrėjimo oro uoste gauti vidutinį Lietuvio savaitės uždarbį.
Jei dabar visiems lietuviams pasiūlytų už 6 valandas filmų žiūrėjimo 250 euų, manau sutiktų beveik visi, bet kažkodėl toks pasiūlymas keleivių nesugundė. Aišku kelionėse laikas svarbus, tad sutiktų mažiau nei "beveik visi", bet keista, kad daugiau apskritai nei vieno neatsirado.

[Romas]

Kuria prasme? Daugiau boarding pass išdalino nei vietų ir kažką paliko prie lėktuvo?

Mes bilietus pirkome maždaug prieš mėnesį iki kelionės.
Reisas Varšuva - Budapeštas buvo vienintelis, kur iš karto buvo aišku, kad lėktuvas bus pilnas.

Su overbookingu teko susidurti šiemet KBP Kijeve.
Pasibaigus registracijos laikus 4 keleiviai be vietų. Paskutinę sekundę du žmonės neatėjo, mes tilpome į lėktuvą, o du liko nakvoti.

Nuo to laiko neatidėlioju registracijos paskutinei minutei

P.S. Overbooking'as kaip reiškinys turbūt ne šios temos objektas. O asmeninai įspūdžiai iš konkretaus reiso - kitas dalykas.
Jei kam nors teko su tuo susidurti, būtų įdomu sužinoti, kokio dydžio ir kaip buvo sprendžiama problema.
Bet pirmiau norėčiau baigti pasakojimą.

[Gator]

Šis reisas buvo vienintelis iš keturių, kur ilgiau palaukus būtų tekę likti už borto.

Kuria prasme? Daugiau boarding pass išdalino nei vietų ir kažką paliko prie lėktuvo?

[Romas]

1. WAW Warszava - BUD Budapest

WAW Varšuvos Okencies (Okęcie) Frederiko Chopino oro uostas.


Pernai skrisdami į TGD Podgoricą turėjome šiokį tokį stresą su vakarine skrydžio registracija. Registruotis galima prieš dvi valandas. Prie bagažo registracijos buvo didelės eilės - visi skrenda į pietus su didžiuliu bagažo kiekiu. Eilės ir prie saugumo patikros (greičiau galima eiti per kitus patikros vartus). Vos spėjome į pasų patikrą.

Šiemet turėjome rytinį skrydį. Ryte buvo nemažai skrydžių, mūsų buvo antras ar trečias. Tas pats balaganas kaip pernai - Wizz registracijos pradžia yra prieš dvi valandas. Bagažą registruoja vos pora darbuotojų ir tik po pusvalandžio jų atsirado daugiau. Atsistojus prieš 4:00 jau buvo nemaža eilė, po mūsų nusidriekė eilė per visą terminalą. Šiemet kažkiek viskas buvo greičiau. Kadangi Vengrija yra Schengeno erdvėje, tai nereikėjo pasų patikros.
Oro uoste jau turėjome laiko nuskanuoti parduotuves ir ramiai palaukti. Jei kas nors rūko, tai Varšuvoje rūkantiems šiemet sudaryti didesni patogumai.

Pigios oro linijos taupo.
Įlaipinimo vartai buvo kažkur gale, o autobusas prie Wizz lėktuvų vežė į patį oro uosto galą.


Iš Varšuvos skrido didesnis Aerobusas A321


Lėktuvas buvo pilnas. Daug jaunimo skrenda "pasitūsinti" į Budapeštą kaip mūsiškiai į kokį Kijevą ar Lvovą.
Šis reisas buvo vienintelis iš keturių, kur ilgiau palaukus būtų tekę likti už borto.


Besileidžiant Budapešte buvo puikus oras.
Visas Budapešto centras matėsi kaip ant delno. Buvo galima įžiūrėti parlamentą, Dunojų, grandinių tiltą.
Labai užsinorėjo ten nuvykti.

Budapešto Ferenco Liszto oro uostas

[Romas]

Kelionė WizzAir lėktuvais į Bosniją-Hercegoviną ir atgal.
Kadangi visi keturi skrydžiai truko tik apie valandą, tai čia bus daugiau pasidalinimas informacija apie oro uostus ar kelionės planavimo niuansais.

Skrendant į Balkanus (čia neturiu omeny Graikijos ir ypač jos salų) geriausias krypčių pasirinkimas yra Wizzair.
Planuojant kelionę rugsėjį į Balkanus yra standartinių persėdimo niuansų - nesutampa jungčių savaitės dienos. Buvo bandyti variantai į Tuzlą ir atgal iš Vilniaus, Kauno ar iš Varšuvos - per visus įmanomus persėdimus Eindhoveną, Milaną. Hahn'ą (ersatz Frankfurtą) , Vieną, Billundą ir pan.. Benagrinėjant išaiškėjo, kad šiemet jau beveik neliko pigių krypčių iš Lietuvos į Švediją. Kad Wizair neskraido į Varšuvą, buvo užfiksuota jau šių metų pradžioje. Buvo beveik neblogas variantas su Ryanair per Berlyną į Banją Luką. Į Sarajevą skraido tik Wizz du kartus iš Budapešto, tai to varianto pradžioje nenagrinėjome.

Yra dar toks kasmet besikartojantis sezoninis kainodaros niuansas. Į ten. t.y., į Balkanus, kainos dar pusiau su bėda, o atgal "emigrantiškos" kryptys per Vakarų Europą yra užkeltos
Kelionės per Adrijos oro uostus (Splitą, Dubrovniką, Zadarą) tyrinėjimai greit buvo nutraukti kaip neperspektyvūs. Reguliarių reisų nedaug, kainos grįžimui sezono pabaigoje užaukštintos; su persėdimais logistika ir ekonomika yra toli nuo optimalaus varianto.
Proveržis buvo, kai pakeitę datas radome puikų variantą iš Budapešto į Sarajevą. Toliau visas planavimas pradėjo dėliotis savaime kaip geras pasjansas.

Brangiausio bilieto bazinė kaina 30 EUR (WAW-BUD), pigiausias bilietas kainavo 9,99 EUR (VIE-WAW). Ėmėme bagažą ir prioritetus, tai lyginant su "šalta" kaina reali kaina buvo nuo 1,5 iki 2,5 karto didesnė.
Nesigilinant į kainų konkretybes šiemet 4 reisai į Bosniją ir atgal kainavo daugiau nei trečdaliu pigiau nei pernai 3 reisai į Juodkalniją. Kaip sakoma, susidūrėme su "learning curve" (patirtis atpigina bilietus).

Maršrutas:
Į ten: WAW Warszawa - BUD Budapest - SJJ Sarajevo
Atgal: TZL Tuzla - VIE Wien - WAW Warszawa

Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

[DArnas]

Dienos kelionė į Taliną. 2 dalis

Tą patį vakarą mūsų laukia atgalinis skrydis BT336 TLL-VNO. Išvykimas 19.30. Į oro uostą atvažiuojame kiek po 6-tos valandos vakaro. Esame įpratę, kad Vilniaus oro uostas yra labai arti miesto centro – nuo senamiesčio išeina mažiau nei 5 kilometrai. Visgi Talino oro uostas – dar arčiau, ir jis taip „įsipiešęs“ į miesto planą, kad važiuojant tramvajumi nė nesitiki, kad atvykome į paskutinę stotelę ir reikia išlipti. Rodos dar ką tik pravažiavome gyvenamuosius kvartalus.




Oro uosto aplinka taip pat sutvarkyta labai jaukiai bei patogiai. Žvilgsnis į peroną:



Terminale:



Visada galima rasti priekabių, bet man Talino oro uostas tikrai paliko labai teigiamą įspūdį. Tiek VNO, tiek TLL – tokie panašūs plotu, padėtimi, galimybėmis, tačiau tokie skirtingi funkcionalumu, reprezentatyvumu. Besidairant ir bemąstant ateina laikas lipti į lėktuvą. Neapleidžia įspūdis, kad esame visai arti miesto centro. Iškart už perono tvoros aiškiai matyti kelias:



Šį kartą keleivių mažiau, nei ryte, tačiau daug jau matytų veidų. Žvilgsnis į saloną:



Ir dar vienas žvilgsnis į Dash'ą:



Sunku įvertinti kelionės patirtį dešimtbalėje skalėje, nes visi įspūdžiai labai jau persipina: čia ir estiškas romumas, ir savimi pasitikintis Talinas, ir smagus turboprop'inis skrydis. Puiki patirtis ir lengva vienadienė išvyka

[DArnas]

Dienos kelionė į Taliną. 1 dalis

Eilinis rugsėjo pirmadienio rytas. Atvykstame į VNO maždaug 8.10 ryte. Oro uostas pustuštis: rytinis pikas seniai pasibaigęs, o iki dieninio piko taip pat toli. Dar keliolika minučių, ir mes prie laipinimo vartų, kur jau būriuojasi pusšimtis bendrakeleivių. Šiandien skrisime į Taliną. Aviakompanija – airBaltic.



Tiesa, skrydis šiek tiek vėluoja – švieslentėje matome, kad išvyksime ne 8.55, o 9.05. Priežastis – atvykstančio orlaivio vėlavimas. Mat šis reisas, BT331, vykdomas „trikampiu“ – RIX-VNO-TLL-RIX. Kryptį Vilnius – Talinas aptarnauja ir dar viena aviakompanija – Nordica, veikianti po LOT Polish Airlines vardu. Rytinio išvykimo laikas kone identiškas – 8.50, tik šis reisas vykdomas kitaip – TLL-VNO-TLL. Kita vertus, nepraėjus nė mėnesiui airBaltic šiame maršrute karaliaus viena – nuo spalio pabaigos Nordica iš Vilniaus į Taliną nebeskraidys. Latviai, esu įsitikinęs, trina rankomis. Minėtame maršrute dominuoja išskirtinai verslo keleiviai, atseikėjantys ne vieną dešimtį eurų už galimybę greitai ir patogiu metu atsidurti kitoje Baltijos sostinėje. Berods, skaičiau, kad Air Lituanica laikais Talino kryptis buvo pati pelningiausia. Manau, pelningumas nepasikeitęs ir šiandien.



Netrukus jau traukiame link 9-erių metų amžiaus Dash 8-400 orlaivio. O štai ir viduje:



Lėktuvas apypilnis – užpildyta maždaug trys ketvirtadaliai vietų. Netrukus kertame rytinio rudens rūko šydą:



Seniai turėjau tokį ramų išvykimą – trumpas saugumo instruktažas, pranešimai tik anglų kalba, jokio tuščiažodžiavimo per garsiakalbius. Keleiviai irgi malonūs – niekas nesigrūda, visi kultūringai užima savo vietas ir laukia pakilimo. Vieni šnekučiuojasi su kolegomis, kiti rašinėjasi skandinaviškų bankų darbuotojų grupiniuose chat'uose



Pats Dash'as irgi maloniai nuteikia erdve kojoms. Sėdynės taip pat patogios. Ir šiaip jausmas tarsi sėdėtume ne lėktuve, o autobuse – vis dėlto orlaivis turi „tik“ 76 sėdimas vietas. Metas pavartyti aviakompanijos žurnalą. Čia užtinku retai šiais laikais berandamą tvarkaraščių išklotinę. Man jos labiau asocijuojasi su 2000-ųjų laikais:



Per tą laiką jau atsiduriame Estijos oro erdvėje:



Netrukus nusileidžiame, ir mus pasitinka jaukus Talino oro uostas. Iš čia į miesto centrą važiuosime tramvajumi:


Vienkartinis bilietas, pirktas internetu, kainuoja 1 eurą – praktiškai tiek pat, kiek Vilniuje. Tik kad komfortas ir kelionės kokybė visai ne tokia pat, kaip Vilniuje... Būtų smagu kada nors ir pas mus sulaukti tokio aparato. Na, bet diskusijas apie VT galima pratęsti atitinkamoje temoje. Tuo tarpu lekiame į miestą.

[Arunasx]

Tai gal pravartu visada vėliausiai registruotis dėl galimybės gauti perkėlimą į geresnę klasę?

Arba likti visai be vietos dėl pastovaus avialinijų vykdomo overbookingo.

[Gator]

Keletas kadrų iš verslo klasės, beje už manęs registravosi lietuvaičių pora, kadangi nebebuvo likę vietų eknominėje klasėje - jie buvo pasodinti į verslo klasę - SNAP !

Tai gal pravartu visada vėliausiai registruotis dėl galimybės gauti perkėlimą į geresnę klasę?

[Ciurlionis]

Ir daugeliu atveju esi visiškai teisus, nes tai yra tiesiog transporto priemonė, visa kita yra ekstra, bet tie ekstra ir kuria pridėtinę vertę.

Keletas pavyzdžių, pradėkim iki skrydžio: jei kalbam apie šiuos tris vežėjus, tai mano mėgstamiausias oro uostas Doha, nors Emirates dažnai duoda viešbutį, kai ilgesnis tarpas, bet Dohos neaplenkia. Krypčių ir jungimų pasirinkimas.

Tinklalapis, vietų pasirinkimas, parametrų valdymas, man pasirodė prasčiausiai Etihad.

Kalbant apie lėktuvus, turbūt nėra patogesnių kėdžių, nei Emirates A380 ar Qatar b787.

Filmų, žaidimų pasirinkimas. Servisas: Qatar labai dažnai migruoja vis kažką siūlydami, Emirates turi barą, kur gali tiesiog nueiti, Etihad jau reikia prašyti.

Apskritai personalo bendravimas, nors visur dirba miksas: lietuvaitės, brazilės, filipinietės ar lenkaitės.

Ir faktorius, kurio praktiškai neįmanoma palyginti: kaina.

Qatar patiko tikrai ne dėl to kad jie duoda rankų kremą, kvepalų, šukas, kojines ir dantų šepetėlį. Vėliau padarysiu reportažą apie Emirates.

[Gator]

Pagal ką palyginmus darai klasių?
Aš jau esu rašęs, kad tolmam skrydyje nejutau joko skirtumo trap norwegian ir qatar (apart qatar nemokamų dalykų kaip maistas, gėrimai, pledai ko nėra norwegian), tad įdomu.

[Ciurlionis]

Iš Emiratų sostinės namo su Etihad

Skrydžio trukmė 6 valandos.
Abudabis- Miunchenas
Lėktuvas: Boeing 777-300

Visai nesenai po vizito, teko grįžti iš Abu Dabio. Susisiekimas su oro uostu puikus - nežinau, kaip su viešuoju transportu, bet didžioji dauguma keliauja su taksi. kaina iš miesto apie 30-50 eurų.

Registracija labai greita ir paprasta, visur stovi išmanieji vartai, kur reikia nuskanuoti pasus, tad muitinės patikra trunka vos kelias sekundes. Nors judantis srautas pakankamai didelis, vis dėl to didesnių eilių nesusidaro. Keletas kadrų iš oro uosto vidaus:







Tiesa laukiamųjų koridoriai dėl didelio tranzitinio srauto ir išvykstančiųjų yra pakankamai užkimšti, jei vienu metu išvyksta kokie trys a380 - tai 1800 žmonių ir čia be 30 išvykstančių Boeing 777 ar Airbus A330:



Šiandien į Miuncheną skraidins 5 metų amžiaus A6-ETO, nudažytas dar senąja Etihad dažymo schema.



Lėktuvas tik ką atvyko iš Indijos ir jau ruošiamas naujai kelionei.



Prieš pat laipinimą buvome išprašyti iš vartų dokumentų patikrai.



Laipinimas.









Keletas kadrų iš verslo klasės, beje už manęs registravosi lietuvaičių pora, kadangi nebebuvo likę vietų eknominėje klasėje - jie buvo pasodinti į verslo klasę - SNAP !







Ir ekonominė klasė









O man nusišypsojo laimė gauti vietą viduryje, lėktuvo gale









Kaip visada MEB3 oro linijos turi be galo gerą integruotą laisvalaikio/pramogų sistemą.





Vos pakilus pavaišina gėrimais ir vieno kąsnio užkandžiais.





Netrukus ir pietūs.





Eknonminėje klasėje metaliniai įrankiai retas atvejis.



Keletas kadrų iš kruizo:







Viso skrydžio metu, užkandžiai ir gėrimai pagal užklausą, žinoma nemokami ar gersi šampaną ar vandenį, ar kavą.



Artėjant Miuncheno link.







Galinė galerija ir galinis be galo siauras tualetas.





Miunchenas.





Tiesa laukti Airbaltic skrydžio į Vilnių teko 4 valandas, tad po savaitės datulių ir arbatos, buvo tikra atgaiva:





Kas nustebino, kad perkant bilietą per Etihad su jungimu į Vilnių, net Airbaltic priklauso užkandis, buvo truputį keistą, kai atnešė vienam užkandį ir padėjo.





Šiaip ar taip Etihad oro linijos paliko gerą įspūdį, kaip ir visi artimųjų rytų vežėjai pasižymi aukštu serviso lygiu, oro uostas turbūt silpniausia vieta- tiesiog per dideli srautai. Kad ir kaip bebūtų lyginanat ekonominę klasę pirmoji vieta - Qatar, antroji- Emirates, trečioji- Etihad. Vardan objektyvumo, jie visa galvą aukščiau už JAV ir Europos vežėjus, arčiausiai jų turbūt būtų Turkish ir Lufthansa.

[Ciurlionis]

Prieš kokius 7-8 m. teko dažnai skraidyti su SAS dukterine aviakompanija Widerøe. Kompanija įkurta operuoti Norvegijos regionuose ir sunkiai pasiekiamuose vietovėse. Ne retai miestelyje turinčiam vos kelių šimtų metrų taką, gyvena vos pora šimtų žmonių. Dėl to ir kompanijos lėktuvų parką sudaro maži turbopropeliariniai lėktuvai, teisingumo dėlei verta paminėti, jog prieš porą metų Widerøe įsigijo ir naujos kartos Embraer 190 E2.

Radau keletą nuotraukų iš 2011 m. gruodžio mėnesio, tada teko skirsti iš Trondheimo į Kopenhagą, tad nuotraukų kokybė tikrai nebus stebinanti. Trondheimas trečias pagal dydį Norvegijjos miestas, kažkadą tiesiogiai iš Vilniaus skraidė Wizz, tiesa iš Rygos iki šiol skraido Norwegian ir pakankamai sėkmingai( tiesos dėlei verta paminėti, kad ne maža dalis šiaurės Lietuvos važiuoja į Rygą ir renkasi tiesioginį skrydį į Trondheimą- patogesnis variantas, nei važiuoti į Vilnių ir skristi su persėdimu). Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į kainas vasario mėnesiui iš Rygos:



Trondheime teko praleisti keletą dienų, ir tiesą pasakius išskyrus jų katedrą, nieko įspūdingesnio ten neteko pamatyti(kelios ne mano daryta nuotrauka).



Į oro uostą galima nusigauti, tiek traukiniu tiek autobusu, tiesa traukinio grafikas bent jau tais laikais buvo gana padrikas. Pats oro uostas nėra didelis, patogus ir paprastas, aptarnauja keleivių panašiai, kaip ir Vilnius.

Mano skrydis buvo su Bombardier dash 8 q400, tuo metu didžiausiu jų lėktuvu.



Paprastas Dash salonas, kurio išsidestymas turbūt nesikeičia nuo 80-ųjų.







Per 15 minučių pasiekėme kruizinį aukštį.



Įgula pradėjo dalinti maistą, bent jau prieš 7 metus, duodavo lengvą užkandį ir kavos.



To meto flotilė, kaip ir minėjau, dabar pasippildė Embraeriu.



Maždaug po valandos pradėjome žemėti.



Salono kadras.



Keletas kadrų iš Kopenhagos.





Skrenant į priekį, tapau sidabriniu SAS lojalumo programos klientu. Kitaip tariant reikia per metus skristi bent jau 20 kartų su SAS arba Wideroe(tais laikais dar buvo suomių BLUE1), tuomet gali naudotis tik SAS supaprastintomis(skiroms sidabriniams nariams bei skrendantiems verslo klase) ložėmis ir tik Kalėdinių laikotarpiu bei vasarą. Keletas kadrų iš mano pirmojo vizito į ložę.







Maisto pasirinkimas minimalus: salotos, duona, sriuba, sūris.



Su gėrimas panašiai, jokių eksliuzyvinių, tik alusir vynas iš kranelio - bet turi prisipažinti tą kartą viskas atrodė neįtikėtinai ir jokių priekaištų nei vynui, nei užkandžiams neturėjau.



Jaukesnė vieta prisėsti.

[Ciurlionis]

Fo realz?

Tikrai taip, iki Barselonos autobusu, poto Vueling nuskraidins į vietą. Na ko norėt Vueling yra Ispanijos pigių skrydžių bendrovė, jos lėktuvai 2/3 paras negali leistis Briuselyje, o savais klientais, kaip ir reikia pasirūpinti.

Juokas pro ašaras, bet Briuselį nuo Barselonos skiria tik viena šalis -Prancūzija

[sankauskas]

iš Briuselio į Barseloną jie visi važiuos autobusu.

Fo realz?

[index]

Na įdomu. Juk draudimo bendrovės visada uždirba, reiškia įmokos yra didesnės nei išmokos. Tai kaip ir kelievio įmokos draudimui ilgam periode turėtų būti didesnės nei gautos išmokos.

https://ib.swedbank.lt/private/insur...h___sem_lt_lit

Su juo reikalas toks, kad kaip suprantu įvykiai nutinka nedažnai, o kadangi jis galioja turint kreditinę kortelę bankams tas yra ir šiaip kaip papildomas būdas uždirbti komisinių ir palūkanų už jas.

[Gator]

Na įdomu. Juk draudimo bendrovės visada uždirba, reiškia įmokos yra didesnės nei išmokos. Tai kaip ir kelievio įmokos draudimui ilgam periode turėtų būti didesnės nei gautos išmokos.

[Ciurlionis]

Kiek tas kelionių draudimas kainuoja bei kiek pinigais tas atsiprkima sbūtų buvęs?

Labai nuo daug ko priklauso, paties draudimo, įmokos dydžio, situacijos, kas buvo gauta.

Šiuo atveju kompensacija, kaip ir nepriklauso, nes streikas-vis dėl to streikas buvo neplanuotas(teoriškai už pirmą segmentą būtų galima gauti 250€), bus apmokėtas skrydžio bilietas ir viešbutis tai čia kaip ir nuostolių atlyginimas.

Taip pat dėl antros dienos skrydžio galima kreiptis dėl dar 250€ kompensacijos.

[Lettered]

Kiek tas kelionių draudimas kainuoja bei kiek pinigais tas atsiprkima sbūtų buvęs?

Šiaip jis nemokamas turint kreditinę kortelę, bent Luminor jį suteikia, spėju ir kiti bankai taip pat.

[Gator]

Kiek tas kelionių draudimas kainuoja bei kiek pinigais tas atsiprkima sbūtų buvęs?